Islandija, šalis, turinti beveik dešimt kartų mažiau gyventojų nei Lietuva, sugebėjo prasibrauti į Europos futbolo čempionato ketvirtfinalį ir užkariauti sirgalių simpatijas visame pasaulyje. Tuo metu Lietuva FIFA reitinge tūnojo 127-ojoje vietoje. Simboliška, bet tuo pačiu metu, kai Velso ir Islandijos futbolininkai drebino Europą, Vilniuje buvo pradėtas griauti legendinis „Žalgirio“ stadionas - Lietuvos futbolo šventovė. Ar tai reiškia, kad sporto žaidimų karalius Lietuvoje mirė?
Sakoma, kad paskutinė miršta viltis. Islandijos ir Velso futbolininkai įrodė - viskas yra įmanoma, kai dirbama kryptingai ir nuosekliai, o futbolininkų akys ir širdys aikštėje dega noru kovoti. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos futbolo situaciją, palyginsime ją su Islandijos patirtimi ir aptarsime galimus kelius, kuriais Lietuva galėtų sekti, siekdama pakelti savo futbolo lygį.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Prieš ketvirtį šimtmečio, Lietuvai traukiantis iš sovietų imperijos, krepšinis ir futbolas turėjo maždaug vienodas starto pozicijas. Krepšininkai rinko pilnas dvi didžiausias ano meto šalies arenas - Vilniaus sporto rūmus ir Kauno halę, futbolininkai - „Žalgirio“ stadioną sostinėje. Ir vieni, ir kiti turėjo žvaigždžių, kurias tauta nešiojo ant rankų. Krepšinis - A. Sabonį ir Š. Marčiulionį, futbolas - V. Ivanauską ir A. Narbekovą.
Tačiau būtent tada atsirado takoskyra, kurios žirklės platėjo kone valandomis. Krepšinio vadovai atkakliai mynė valdžios kabinetų slenksčius, žvaigždės reklamavo savo sportą, steigė krepšinio mokyklas, buvo sukurtas žiūrovui patrauklus elitinės šalies lygos LKL čempionatas, o Lietuvos rinktinė įsitvirtino Europos ir pasaulio krepšinio viršūnėse.
Apie V. Ivanauską ir A. Narbekovą tuo metu Lietuva žinojo tik tiek, kad jie žaidžia Austrijoje, Futbolo federacija investavo ne į infrastruktūrą ar pažangias treniruočių metodikas, o į majonezą, butelių kamštelių gamybą, vaikai žaidė žvyro karjere, vadintame „Žalgirio“ stadiono atsargine aikšte ar tiesiog „Marakana“, o po treniruočių prausėsi po šaltu dušu. Stadionų niekas negriovė - jiems buvo leidžiama griūti patiems.
Taip pat skaitykite: Futbolo ateitis: Islandijos pamokos
Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su daugybe iššūkių. Nacionalinė rinktinė FIFA reitinge yra žemai, o jaunimo ugdymo sistema reikalauja didelių patobulinimų. Nepaisant to, yra ir teigiamų pokyčių, tokių kaip gerėjanti infrastruktūra ir augantis vaikų, užsiimančių futbolu, skaičius.
Islandijos fenomenas: pamokos Lietuvai
Islandijos sėkmės istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip maža šalis, turinti ribotus išteklius, gali pasiekti aukštų rezultatų futbole. Islandijos sostinėje Reikjavike - sustingusios lavos krašte, kur sunkiai prasikala žolė - 2006 metais buvo keli sporto kompleksai su dešimtimis dirbtinės dangos aikščių ir netgi keliomis natūraliomis.
Pagrindiniai Islandijos sėkmės faktoriai:
- Investicijos į infrastruktūrą: Islandija investavo didelius išteklius į futbolo infrastruktūrą, statydama maniežus ir dirbtinės dangos aikštes, leidžiančias žaisti futbolą ištisus metus.
- Kvalifikuoti treneriai: Šalis užtikrino, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę treniruotis su kvalifikuotu treneriu. Vien 2010 metais UEFA trenerių kursus lankė 630 žmonių - maždaug 0,2 proc. šalies populiacijos.
- Sisteminė jaunimo ugdymo programa: Islandija sukūrė sistemingą jaunimo ugdymo programą, kuri orientuota į individualų žaidėjų tobulėjimą ir komandinį žaidimą.
- Valstybės parama: Islandijos valstybė aktyviai dalyvavo remiant futbolą, suvienydama pajėgas su futbolo federacija ir įgyvendindama strategiją, kuri padėjo pasiekti akivaizdžių rezultatų. Pasak Dariaus Jankausko, "Kas bent kiek domėjosi Islandijos sėkmės modeliu žino jog valstybės indėlis buvo pagrindinis faktorius išgelbėjęs Islandijos jaunimą nuo alkoholizmo ir narkotikų."
Lietuvos futbolo iššūkiai ir galimi sprendimai
Lietuva susiduria su daugybe iššūkių, kurie trukdo jai pasiekti aukštesnį futbolo lygį. Tai apima:
- Infrastruktūros trūkumą: Lietuvoje trūksta modernių futbolo stadionų ir aikščių, ypač regionuose.
- Kvalifikuotų trenerių trūkumą: Lietuvoje trūksta kvalifikuotų trenerių, ypač dirbančių su jaunimu.
- Sisteminės jaunimo ugdymo programos trūkumą: Lietuvoje nėra vieningos ir efektyvios jaunimo ugdymo programos. Pasak A. Skarbaliaus, "Pažįstu daug Lietuvos trenerių ir girdžiu vieną labai aiškią tendenciją - vaikų futbolas neturi sistemos."
- Finansavimo trūkumą: Lietuvos futbolas gauna mažiau finansavimo nei kitos sporto šakos.
- Korupciją ir skandalus: Lietuvos futbolą nuolat krečia korupcijos skandalai, kurie kenkia jo įvaizdžiui.
Norint pakelti Lietuvos futbolo lygį, būtina spręsti šiuos iššūkius. Galimi sprendimai:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- Investicijos į infrastruktūrą: Valstybė ir savivaldybės turėtų investuoti į naujų futbolo stadionų ir aikščių statybą bei esamų modernizavimą.
- Trenerių kvalifikacijos kėlimas: Lietuvos futbolo federacija (LFF) turėtų skirti daugiau dėmesio trenerių kvalifikacijos kėlimui, organizuodama kursus ir seminarus.
- Jaunimo ugdymo programos sukūrimas: LFF turėtų sukurti vieningą ir efektyvią jaunimo ugdymo programą, kuri būtų orientuota į individualų žaidėjų tobulėjimą ir komandinį žaidimą. Anot UEFA ir FIFA konsultantų, "pirmas dalykas, kurio reikia imtis, - jaunimo ugdymo sistemos keitimas turint dabartinius resursus."
- Finansavimo didinimas: Valstybė ir privatūs rėmėjai turėtų skirti daugiau finansavimo Lietuvos futbolui, ypač jaunimo ugdymui.
- Kova su korupcija: LFF turėtų griežtai kovoti su korupcija ir skandalais, siekdama atkurti futbolo įvaizdį.
- Bendradarbiavimas su užsienio specialistais: Lietuva turėtų bendradarbiauti su užsienio futbolo specialistais, siekdama perimti geriausią patirtį ir žinias. Estai tai padarė jau prieš du dešimtmečius.
Iniciatyvos ir pozityvūs pavyzdžiai
Nepaisant iššūkių, Lietuvos futbole yra ir teigiamų iniciatyvų bei pavyzdžių. Vien Vilniuje įrengtos trys naujos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės. Marijampolės futbolo kompleksas su stadionu, dengtu maniežu ir treniruočių aikštėmis nepadarytų gėdos ir šaliai, kurioje futbolo tradicijos stipresnės nei pas mus.
Futbolo klubas „Ataka“ Vilniuje vykdo socialinę veiklą, kurdamas draugišką aplinką, kurioje vaikams būtų gera sportuoti, kur vaikai patys mielai norėtų eiti, įgytų pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Klube treniruojasi 903 vaikai, o tarp jų 110 yra iš nepasiturinčių šeimų, kurie treniruotes lanko nemokamai arba mažesne kaina.
„Utenos Utenis“ pirmasis Lietuvoje pilnu etatu įdarbino skautą, kuris stebi futbolo talentus. „Utenos Utenis“ pradėjo „Capelli Sport Talents LT“ programą, kuri skirta U13-U14 talentingiausiems vaikams. Šioje programoje ypatingą dėmesį skiriame mažiems klubams ir akademijoms, suteikiame galimybę neatlygintinai naudotis treniravimo programa.
FA „Šiauliai“ yra pavyzdys, kaip klubas gali sėkmingai integruoti jaunus žaidėjus į pagrindinę komandą ir pasiekti aukštų rezultatų.
Lietuvos futbolo identiteto paieškos
Svarbus klausimas, kurį turėtų sau užduoti Lietuvos futbolo bendruomenė: koks yra Lietuvos futbolo identitetas? Kokia mūsų žaidimo filosofija, žaidimo braižas? Koks tipiškas lietuvis futbolininkas? Koks Lietuvos nacionalinės rinktinės (jaunimo rinktinių) žaidimo identitetas?
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Atsakymai į šiuos klausimus padėtų suformuoti aiškią viziją, kuria kryptimi turėtų judėti Lietuvos futbolas.
tags: #lietuvos #futbola #isgelbes #islandijos #pavyzdys #lrt