Žiovulys - tai automatinis veiksmas, kai giliau įkvepiame ir trumpam išplečiame burną. Tai kiekvienam pažįstamas automatinis veiksmas, kai giliau įkvepiame ir trumpam išplečiame burną. Nors dažniausiai žiovulys siejamas su nuovargiu ar mieguistumu, kartais jis gali pasitaikyti daug dažniau nei įprastai. Tuomet kyla klausimas: ką reiškia dažnas žiovulys per dieną ir kada dėl šio simptomo verta sunerimti? Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia žiovulį, kada tai natūralus reiškinys, o kada - galimas signalas apie sveikatos sutrikimus, ypač sportuojant.
Kas yra žiovulys ir kodėl jis atsiranda?
Žiovavimu vadinama būsena, kai netikėtai plačiai prasižiojame, lėtai įkvepiame oro ir greitai jį iškvepiame. Dažnai šį veiksmą, kuris trunka kelias sekundes, dar lydi ir tęsiamas garsas, kartais ima ašaroti akys. Žiovulys - tai automatinis refleksas, kuriam būdingi gilus įkvėpimas, staigus burnos ir kartais ryklės raumenų įsitempimas. Mokslininkai įsitikinę, kad žiovulys kartu su deguonimi į plaučius įneša daugiau oro, padeda atvėsinti smegenis ir netgi prisideda prie bendros smegenų būklės palaikymo. Tai taip pat gali būti socialinis signalas kitiems aplinkiniams, nes žiovulys dažnai „užkrečia“. Tačiau tai tik prielaidos, nes priežasties taip niekas tiksliai ir nenustatė. Tiesa, kontroliuoti šio proceso ar jo sulaikyti negalime: burna nevalingai plačiai prasiveria tam, kad giliai įkvėptume ir po to iškvėptume. Galbūt tai reiškia, kad mums trūksta deguonies ir taip organizmas pats pasirūpina pasipildyti jo atsargas?
Galimos žiovulio priežastys
Nors žiovuliui yra skirta nemažai tyrimų, mokslininkai iki šiol negali atsakyti, kokia pagrindinė jo paskirtis. Pateikiame septynias galimas žiovulio priežastis:
- Deguonis. Ilgą laiką buvo manoma, kad žiovauti imame dėl deguonies kiekio sumažėjimo kraujyje: giliu įkvėpimu organizmas gauna deguonies gurkšnį. Bet šią teoriją mokslininkai paneigė - paaiškėjo, kad jeigu žiovaujančiam žmogui duosime daugiau deguonies ar išvėdinsime tvankų kambarį, žiovauti jis nesiliaus.
- Smegenų atvėsinimas. Pagal kitą teoriją, žmogus žiovauja, kad atvėsintų smegenis.
- Prasimankštinimas. Dar viena žiovulio paskirtis - būtinybė ištempti ir atpalaiduoti pavargusius ar užspaustus raumenis. Visų pirma tai gerklės ir liežuvio raumenys, bet kartu - ir viso kūno raumenys. Būtent todėl žmogus kartu su žiovuliu dažnai ir rąžosi. Toks raumenų pramankštinimas kartu su smegenų atvėsinimu padeda išbudinti organizmą ir paruošti jį veiklai. Todėl dažnai žmonės ima žiovauti, kai nervinasi prieš kokį nors svarbų įvykį: studentai žiovauja prieš egzaminą, parašiutininkai - prieš šuolį, aktoriai - prieš pasirodymą. Dėl tos pačios priežasties žmonės žiovauja ir kai nori miego ar nuobodžiauja: žiovulys padeda išbudinti apsnūdusias smegenis ir suglebusius raumenis.
- Pagalba ausims. Žiovauti pravartu ir skrendant lėktuvu. Tai padeda atsikratyti ausų užgulimo pojūčio, kuris atsiranda kylant arba leidžiantis dėl slėgių skirtumų abiejose ausų būgnelio pusėse. Kadangi ryklė specialiais kanalais susijungia su vidurine ausimi, žiovavimas padeda išlyginti slėgį ausyse.
- Veidrodiniai neuronai. Žiovulys - labai užkrečiamas reiškinys. Žmonės pradeda žiovauti ne tik matydami kitus žiovaujant, bet ir matydami žiovaujančių žmonių įrašus ar nuotraukas. Dar daugiau - dažnai žmogui užtenka tik perskaityti arba pagalvoti apie žiovulį, ir jis pats pradeda žiovauti.
- Artumo ženklas. 2011 m. Italijos mokslininkai atskleidė, kad žiovulio užkrečiamumas rodo žmonių emocinį artumą.
- Ligos simptomas. Ilgai trunkantis žiovulys gali būti įvairių ligų požymis.
Dažnas žiovulys: kada tai normalu?
Retkarčiais, ypač jaučiant miego trūkumą, nuovargį ar nuobodulį, dažnesnis žiovavimas yra visiškai normalus. Kūnas tokiu būdu stengiasi prisitaikyti prie mieguistumo ar nuovargio. Tai gali būti susiję su:
- Ilgu budrumu nakties metu
- Intensyviu protiniu darbu
- Per mažu deguonies kiekiu patalpoje
- Stresu ar emociniu nuovargiu
Dažnas žiovulys sportuojant
Jei treniruotės metu ima žiovulys, ar tai rodo, kad treniruotė per lengva ar kad trūksta deguonies klube, ar kad treniruotė netinkama? Mane beveik visada besportuojant apima noras žiovauti, nors būnu išsimiegojusi. Dažnas žiovulys sportuojant gali būti kraujotakos sutrikimų ženklas.
Taip pat skaitykite: Ar veido fitnesas veikia?
Dažno žiovulio priežastys sportuojant
- Fiziologinė teorija: Fizinio krūvio metu organizme sumažėjęs deguonis ir susikaupęs anglies dvideginio kiekis veikia kvėpavimo centrą ir kelia norą žiovauti.
- Nuovargis, nuobodulys ar mieguistumas: Labiausiai paplitusi „nuobodulio teorija“. Joje teigiama, kad žmogus žiovauja dėl nuovargio, nuobodulio ar mieguistumo.
- Evoliucijos teorija: Joje teigiama, kad žiovulys yra iš mūsų protėvių paveldėtas nesąmoningas procesas.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: Retesniais atvejais nuolatinis žiovulys gali būti susijęs su širdies problemomis, tokiomis kaip miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas. Šiais atvejais žiovulys būna organizmo reakcija į sumažėjusį kraujo tekėjimą į smegenis ar deguonies trūkumą.
- Stresas, nerimas ir nuolatinė įtampa: Stiprus emocinis krūvis, stresas ir nerimo sutrikimai neretai pasireiškia dažnesniu žiovuliu net ir be akivaizdaus nuovargio. Organizmas tokiu atveju žiovulį naudoja tarsi „emocinės iškrovos“ priemonę.
Kada žiovulys sportuojant signalizuoja apie sveikatos sutrikimą?
Jei žiovulys tampa pastovus, keletą kartų per valandą kartojasi dienomis iš eilės, arba jį lydi kiti simptomai, verta sunerimti. Dažnas žiovulys gali būti susijęs su įvairiomis organizmo būklėmis. Jei treniruotės metu ima žiovulys, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Miego sutrikimai: Vienas dažniausių dažno žiovulio priežasčių - nekokybiškas miegas.
- Neurologinės ligos: Ilgalaikis bei nepagrįstas žiovulys kartais būna ir neurologinių ligų, kaip Parkinsono liga ar insultas, simptomas.
- Vaistų poveikis ir kitos priežastys: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stiprūs raminamieji, antidepresantai ar opioidiniai vaistai, gali didinti nuovargį ir skatinti dažną žiovulį. Taip pat persistengus sportuojant, sutrikus kvėpavimui, ilgai būnant užsistovėjusiame ore, šis simptomas kartais paūmėja.
Kada dėl žiovulio verta sunerimti?
Dažniausiai žiovulys nėra pavojingas, tačiau yra keli atvejai, kurie signalizuoja apie rimtesnę problemą:
- Žiovulys staiga tapo labai dažnas ir nėra paaiškinamas nuovargiu ar miego stoka.
- Žiovulį lydi kitokie simptomai: stiprus nuovargis, širdies plakimas, skausmas krūtinėje, alpimas ar galvos svaigimas.
- Žiovulys nepraeina net po gero poilsio, išmiegojus keletą naktų.
- Kartu atsiranda koordinacijos, regos ar kalbos sutrikimų.
Pajutus šiuos simptomus būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų ištirtos galimos priežastys ir paskirtas atitinkamas gydymas. Būtinai perspėkite jį, jeigu vartojate kokius nors vaistus. Tačiau jokiu būdu savo nuožiūra nepulkite mažinti jų dozių ar visai nutraukti naudojimo, kol neišsiaiškinote, ar būtent jie sukėlė padažnėjusį žiovulį.
Kaip sumažinti dažną žiovulį?
Jei žiovulys nėra susijęs su rimtomis ligomis, dažniausiai pakanka laikytis šių paprastų patarimų:
- Lankytis lauke ir vėdinti patalpas, kad gautumėte daugiau deguonies.
- Stengtis miegoti pakankamai - suaugusiam rekomenduojama 7-9 valandos per naktį.
- Mažinti stresą - išbandyti jogą, meditaciją ar kitus atsipalaidavimo būdus.
- Reguliariai judėti, vengti ilgo sėdėjimo toje pačioje vietoje.
- Atsakingai vartoti vaistus, ypač raminamuosius ir psichotropinius, pasitarus su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei dažnas žiovulys tęsiasi ilgiau kaip savaitę, net ir pakankamai išsimiegojus, arba žiovulį lydi papildomi simptomai (nuolatinis nuovargis, dusulys, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas), būtina kreiptis į gydytoją. Tai padės laiku atrasti galimas rimtas sveikatos problemas ir sumažins komplikacijų riziką.
Taip pat skaitykite: Sportas ir gera savijauta
Mitai apie žiovulį
- Žiovulys - tik nuobodulio požymis. Iš tiesų, žiovulys dažnai siejamas ne tik su nuoboduliu, bet ir su pervargimu, deguonies trūkumu, įvairiomis ligomis.
- Dažnas žiovavimas užtikrina geresnį deguonies pasisavinimą. Šis populiarus įsitikinimas nėra patvirtintas - žiovulio reiškinys yra gerokai sudėtingesnis ir priklauso ne tik nuo deguonies poreikio.
- Žiovulys visada reiškia miego trūkumą. Kartais žiovulys gali būti ir emocinės įtampos ar kitų veiksnių pasekmė.
Širdies ir kraujagyslių ligos: ką svarbu žinoti?
Lietuvių širdies sveikatos būklei didžiausios įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir informacijos apie pavojingiausių ligų požymius stoka. Nors apie šių ligų grėsmę girdime nuolat, rūpintis prevencija, reguliariai tikrintis neskubame ir atpažinti organizmo skleidžiamų pavojaus signalų nemokame.
„BENU vaistinių“ tinklo duomenimis, 90 proc. visų nuperkamų receptinių vaistų yra skirti širdies ir kraujotakos ligų gydymui: tai bene pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojams tenka eiti į vaistinę. Deja, dauguma gyventojų linkę įsivaizduoti, jog šios ligos jiems negresia, o jaunesni apskritai mano, kad tai tik senjorų problema, todėl prevencija nesirūpina. Tačiau vaistininkė Audronė Levickienė primena, jog vis dažniau be vaistų neapsieina jauni, net 40 metų nesulaukę, žmonės. Kardiovaskulinėmis ligomis retai susergama staiga ar dėl vienos priežasties - dauguma jų nepastebėtos vystosi metų metus.
„Iki šiol gajus įsitikinimas, kad auštas kraujospūdis nėra liga, tačiau tai jau rimtas gresiančių sveikatos problemų signalas. Vis dėlto 2016 metais kraujospūdžio matuoklių, nereceptinių vaistų bei preparatų širdies stiprinimui pardavimai išaugo labiausiai. Todėl galima viltis, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga ir jie vis dažniau mokosi įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus“, - pastebi specialistė.
Dažniausiai gyventojų mirtingumą lemia išeminės širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos. Tačiau reguliariai nesitikrinant, neatliekant tyrimų, organizmo signalų galima ir nepastebėti. Apie sutrikimus gali pranešti net tokios ligos, kurios, rodos, neturi nieko bendro su širdies būkle. Padažnėjęs ir su viršutinių kvėpavimo takų ligomis nesusijęs knarkimas gali signalizuoti apie miego apnėją - ligą, kuria sergantiems miegant sutrinka kvėpavimas, silpninančią širdies darbą.
Visgi, jeigu kūno masės indeksas - didesnis nei 30, fizinis aktyvumas žemas, žmogus gyvena nuolatinėje streso būsenoje, - rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai išauga.
Taip pat skaitykite: Krepšinio suminiai statymai: kaip veikia?
Neginčytinas pavojaus pranešimas - ir kraujospūdžio sutrikimai. „Lengviau pastebėti, kai kraujospūdis yra per žemas, nei kai jis per aukštas. Deja, pastarojo pasekmės - daug skaudesnės. Ilgainiui aukštas kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles, apsunkina širdies darbą, padidėja širdies smūgio, insulto rizika. Tyrimai rodo, kad jau 10 mmHG nuo rekomenduojamos normos padidėjęs spaudimas iki 30 proc. padidina širdies ligų riziką. Todėl kartkartėmis, ypač pasijutus blogiau, kraujospūdį pasimatuoti verta kiekvienam“, - teigia Audronė Levickienė.
Infarkto ir insulto požymiai
Vis dėlto rimtai sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai patarimai, kaip apsaugoti širdį nebepadės. Todėl net širdies ar kraujotakos sutrikimų neturintiems gyventojams vertėtų įsiminti požymius, signalizuojančius apie bene didžiausią pavojų gyvybei keliančius insultą ar širdies smūgį (infarktą).
Jeigu pakito žmogaus judėjimas („nutirpo“ viena kūno pusė, sutriko pusiausvyra ir koordinacija), kalba (žmogus sunkai dėlioja žodžius ar sunkiai supranta, ką kalba kiti), staiga sutriko rega, pradėjo pykinti, pasidarė sunku ryti, pasireiškia staigus ir aštrus galvos skausmas, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą. Šie simptomai - insulto požymis.
„Kol laukiate pagalbos, paguldykite ligonį į horizontalią padėtį, galvūgalį pakelkite aukščiau ir pasirūpinkite, kad nukentėjusiajam nepritrūktų oro. Jei pradėjo trikti gyvybinės funkcijos, nelaukite medikų ir pradėkite gaivinimą (dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą). Įsidėmėkite laiką, kai pastebėjote pirmuosius ligos požymius. Ši informacija gali praversti gydytojui, skiriant gydymą“, - primena vaistinės atstovė.
Infarktą galima įtarti, jeigu žmogus jaučia stiprų, deginantį skausmą už krūtinkaulio, skausmas plinta į kairiąją ranką, kaklą ar net žandikaulį, išmuša šaltas prakaitas, pradeda pykinti ir svaigti galva. Tokių pojūčių ignoruoti nereikėtų, net jei skausmas praeina.
tags: #ka #reiskia #jei #sportuojant #ima #ziovulyste