Gargždai, miestas Vakarų Lietuvoje, nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos, įsikūręs dešiniajame Minijos krante, yra Klaipėdos rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Mieste gyvena 15 932 gyventojai (2023 m.). Gargždus kerta Vilniaus-Klaipėdos automobilių magistralė ir geležinkelis į Klaipėdą. Mieste stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Veikia naftos gavybos bendrovė („Lotos Geonafta“), statybinių medžiagų įmonės („Mida LT“, Gargždų plytų gamykla ir kt.), naminių gyvūnų ėdalo gamybos („Mars Lietuva“), chemijos pramonės („Gargždų agrochemija“), kuro prekybos („Trevena“) ir statybos darbų bendrovės („Hidrostatyba“, „Gensina“). Gargžduose veikia paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras. Veikia gimnazija, progimnazija, pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, sporto mokykla, vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, 4 lopšeliai-darželiai, kultūros namai, Jono Lankučio biblioteka, atviras jaunimo centras, turizmo informacijos centras, socialinių paslaugų centras. Įsikūrę Viliaus Gaigalaičio globos namai ir Gargždų krašto muziejus. Leidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės laikraštis „Banga“ (nuo 1945 m.). Miesto gatvių tinklas spindulinis, centre - keturkampė aikštė. Vyrauja 2-5 aukštų mūriniai pastatai. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (pradėta statyti 1989 m. senosios bažnyčios vietoje, pašventinta 1992 m.) šventoriuje stovi klasicistinė koplyčia (1841 m.) ir varpinė (19 a. vidurys). Senosiose kapinėse (19 a. pirma pusė) gausu tautodailininkų sukurtų medinių skulptūrų („Pieta“, „Nazarietis“, šventojo skulptūra).
Šiame straipsnyje bus apžvelgiama Gargždų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos istorija, jos reikšmė miestui ir rajonui, taip pat dabartinė veikla ir pasiekimai.
Istoriniai faktai apie Gargždus
Pirmą kartą Gargždai paminėti 1253 m. Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. 15 a. Gargždai buvo Žemaitijos seniūnų Kęsgailų dvaras, vėliau - didžiojo kunigaikščio seniūnijos centras, nuo 1797 m. - privati valda. Apie 1535 m. pastatyta bažnyčia (per reformaciją uždaryta; 1590 m. perstatyta, 18 a. pabaigoje sudegė). Prie dvaro ir bažnyčios kūrėsi miestelis. 1540 m. įsteigta muitinė. 1600 m. suteikta turgų ir prekymečių privilegija (pakartota 1782 m.), 1792 m. - miesto teisės. 1672 m. buvo 55 kiemai (2 žydų); 1765 m. gyveno 86 žydai (11 jų namų). 1789 m. buvo 94 kiemai. 19 a. 1830-1831 m. sukilimo pabaigoje netoli Gargždų per Rusijos imperijos-Vokietijos sieną į Prūsiją perėjo sukilėlių likučiai; buvo nušautas A. Gelgaudas. Po 1835 m. Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, jų vietoje apgyvendino žydų (19 a. sudarė gyventojų daugumą, iki I pasaulinio karo turėjo sinagogą, mokyklą). 1861-1950 m. Gargždai buvo valsčiaus centras. Per 1863-1864 m. sukilimą Gargždų vikaras Izidorius Noreika buvo vienas sukilėlių vadų. Iki 1871 m. atidaryta vaistinė. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864-1904) per Gargždus buvo gabenama lietuviška literatūra. 1908-14 m. veikė Blaivybės, 1909-14 m. - „Saulės“ draugijų skyriai. Per I pasaulinį karą Gargždai apgriauti ir sudeginti. 1926 m. įsteigta pieninė, 1939 m. - biblioteka. 1939 m. sudegė 153 miestelio pastatai. 1941-52 m. ištremta 16 Gargždų gyventojų. 1941 m. miestelis vėl degė. 1941 m. birželio 24-25 d. Tilžės gestapo operatyvinis būrys nužudė 384 Gargždų gyventojus (daugiausia žydus). Sovietų okupacijos metais nuo 1950 m. Gargždai buvo Klaipėdos rajono centras. 1997 m. patvirtintas Gargždų herbas.
Gargždų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos įkūrimas ir raida
Gargždų vaikų ir jaunimo sporto mokykla (toliau - Sporto mokykla) įsteigta 1970 m. Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto sprendimu.
Įkūrimo aplinkybės ir pirmieji metai
Sporto mokykla buvo įkurta siekiant populiarinti sportą tarp jaunimo ir ugdyti sportininkus, kurie galėtų atstovauti rajonui ir Lietuvai įvairiose varžybose. Pradžioje mokykloje buvo kultivuojamos tik dvi sporto šakos - futbolas ir lengvoji atletika. Pirmieji treneriai ir entuziastai dėjo dideles pastangas, kad pritrauktų vaikus ir jaunimą į treniruotes.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Gargžduose
Esminiai pokyčiai ir plėtra
Esminiai pokyčiai Sporto mokyklos istorijoje įvyko 2006 m., kai Klaipėdos rajono savivaldybė patikėjo jai valdyti ir naudotis Gargždų miesto stadionu. Tai leido plėsti sporto bazių infrastruktūrą ir atverti galimybes naujų sporto šakų atsiradimui. Šiuo metu Sporto mokykloje kultivuojama 13 sporto šakų, suformuotos 32 mokomosios grupės, kuriose dirba virš 20 trenerių. Daugiausia sportininkų treniruojasi Gargždų mieste, tačiau treniruotės vyksta ir Priekulėje, Veiviržėnuose, Judrėnuose, Endriejave ir Vėžaičiuose.
Dabartinė veikla ir pasiekimai
Šiuo metu Gargždų sporto mokykloje ugdomi apie 450 rajono vaikų ir jaunių, su kuriais dirba 21 treneris. Mokykla didžiuojasi savo auklėtiniais, kurie pasiekia aukštų rezultatų įvairiose varžybose. Tarp jų yra Lietuvos čempionai, prizininkai ir rinktinių nariai.
Sporto šakos ir treneriai
Gargždų sporto mokykloje kultivuojamos šios sporto šakos:
- Lengvoji atletika
- Futbolas
- Sunkioji atletika
- Krepšinis
- Šachmatai
- Dziudo
- Žirginis sportas
- Tinklinis
- Graikų-romėnų imtynės
- Rankų lenkimas
- Stalo tenisas
- Sambo
Mokyklos treneriai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį ugdant sportininkus. Jie ne tik moko sporto technikos, bet ir skatina vaikus siekti užsibrėžtų tikslų, ugdo jų valią ir charakterį.
Geriausi mokyklos auklėtiniai
Per ilgą Sporto mokyklos gyvavimo laikotarpį joje išugdytas ne vienas garsus sportininkas. Tarp jų galima paminėti:
Taip pat skaitykite: Sveikatingumo klubas „Divina Femina“
- Arminas Narbekovas - vienas geriausių Lietuvos futbolininkų, savo sportininko kelią pradėjęs Sporto mokykloje.
- Eglė Morenaitė - lengvaatletė, Lietuvos jaunimo rinktinės narė.
- Danutė Saudargaitė - sunkiaatletė, Lietuvos moterų rinktinės narė.
- Karolis Stonkus - sunkiaatletis, Europos jaunių sunkiosios atletikos čempionato dalyvis.
Kiekvienais metais mokykla pagerbia geriausius savo auklėtinius ir jų trenerius iškilmingoje ceremonijoje.
Bendradarbiavimas su mokyklomis ir organizacijomis
Gargždų sporto mokykla glaudžiai bendradarbiauja su rajono bendrojo lavinimo mokyklomis, organizuodama sporto varžybas ir populiarindama sportą tarp moksleivių. Sportiškiausios mokyklos taip pat apdovanojamos kiekvienais metais. Be to, mokykla bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, veikiančiomis rajone, Lietuvoje ir užsienyje, vykdo naujus ir tęstinius įvairaus pobūdžio, savanoriškos veiklos bei tarptautinius projektus.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras (toliau - Laisvalaikio centras) įsteigtas 1967 m. rugsėjo 1 d. ir pradėjo savo veiklą kaip Klaipėdos rajono pionierių namai. Nuo 1990 m. įstaiga pavadinta Klaipėdos r. moksleivių namais, o dabartinis vardas suteiktas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1996 m. rugsėjo 9 d. Kasmet Laisvalaikio centrą lanko virš 400 vaikų ir jaunimo iš Gargždų miesto ir Klaipėdos r. gyvenviečių. Veikia įvairių krypčių būreliai bei studijos: meniniai, technologijų, gamtos, medijų, muzikos, amatų, asmeninio tobulėjimo, ankstyvojo ugdymo.
Žygiai ir renginiai
Laisvalaikio centras aktyviai organizuoja žygius ir renginius, skirtus vaikų ir jaunimo laisvalaikiui. Vienas iš tradicinių renginių - Kovo 11-osios 11 km žygis, kuriame dalyvauja šimtai žmonių. 2024 m. žygyje Drevernoje dalyvavo net 423 žygeiviai. Laisvalaikio centras bendradarbiauja su Gargždų atviru jaunimo centru, Drevernos bendruomene ir kitomis organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Policijos sporto salės renginiai