Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir kultūros, istorijos bei bendruomeniškumo šventė. Tai svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių raidą, svarbiausius įvykius bei Lietuvos dalyvavimą.
Olimpinių Žaidynių Apžvalga
Olimpiadà (gr. Olympias, kilm. Olympiados) - tai svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m.
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas.
2020 m. Tokijo Vasaros Olimpiados Sporto Šakos
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
2022 m. Pekino Žiemos Olimpiados Dalyviai
2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).
Taip pat skaitykite: Olimpinė Diena
Olimpinių Žaidynių Simbolika ir Tradicijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Antikos Olimpinių Žaidynių Ištakos
Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės (olimpinės žaidynės). olmpinės žaidỹnės, olimpiadà, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti. Vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 prieš Kristų. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 pr. Kr. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. 393 po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpis buvo skirtas pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams, kurie varžėsi įvairių sporto šakų rungtyse. Daugiau nei prieš 2500 metų (maždaug 776 m. pr. Kr.).
Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmonės sportuoti. Jis tikėjo, kad atgaivinus olimpines žaidynes pasaulyje įsiviešpatautų taika - juk žmonėms nebereikėtų kariauti, nes jie galėtų varžytis tarpusavyje sporto arenose. Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Paryžius - Olimpinio Judėjimo Lopšys
Nors pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko Atėnuose, renginio gimtine galima vadinti ir Paryžių. Būtent Prancūzijos sostinėje 1894 m. birželį įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Atidavus duoklę Atėnams, P. de Kubertenas perėmė IOC prezidento postą ir prasidėjo pasiruošimas antrosioms žaidynėms.
1900 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės: Chaosas ir Inovacijos
Antrosios olimpinės žaidynės tapo 1900 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos dalimi. Žaidynėse netrūko chaoso, jos truko nuo gegužės 14 d. iki spalio 28 d., taigi - beveik pusmetį. IOC skelbia, kad vyko 19-os sporto šakų varžybos. Taip skelbiama dabar, o žaidynių metu niekas labai neskirstė, žaidynės čia ar ne. Pavyzdžiui, vyko oro balionų, žvejybos, ugniagesių varžybos, automobilių, motociklų ir net balandžių lenktynės. Dabar jos nėra oficialiai pripažįstamos 1900 m. žaidynių programos dalimi. Dalis varžybų dalyvių net nežinojo, kad dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Pripažįstama, jog organizacija buvo prasta. „Stebuklas, kad olimpinis judėjimas išgyveno šią šventę", - vėliau pripažino P. de Kubertenas.
Kitaip nei šiais laikais, nebuvo atidarymo ir uždarymo ceremonijų. Vienai komandai galėjo atstovauti skirtingų valstybių piliečiai, pasitaikydavo ir visiškų prašalaičių. Pavyzdžiui, Nyderlandų irkluotojų įgulai pritrūko vairininko ir jie pasikvietė atsitiktinai pasipainiojusį berniuką prancūzą. Olandai laimėjo, berniukas nusifotografavo apdovanojimų ceremonijoje ir dingo.
Nepaisant chaoso, 1900 m. žaidynės buvo didelis žingsnis į priekį kiekybine prasme. Dalyvavusių šalių skaičius išaugo nuo 14 iki 26, sporto šakų - nuo 9 iki 19, rungčių - nuo 43 iki 95, sportininkų - nuo 241 iki 1226. Svarbiausias pokytis - moterų dalyvavimas. Tarp dalyvių buvo 22 moterys, o tai - svarbus pokytis. Atėnų olimpinėse žaidynėse rungėsi tik vyrai. IOC tinklalapyje teigiama, kad pirmiausiai moterys dalyvavo kroketo varžybose. Ši garbė atiteko prancūzėms - madam Broi (Brohy) ir madmuazelei Onjė (Ohnier). Pirmąja moterimi olimpine čempione tapo JAV gimusi, bet Šveicarijos buriavimo komandai atstovavusi grafienė Elena de Purtalė (Helene de Pourtales). Asmeninėje rungtyje pirmoji čempionė buvo britė tenisininkė Šarlotė Kuper (Charlotte Cooper).
Daugiausiai apdovanojimų susišlavė lengvaatletis iš JAV Alvinas Krencleinas (Alvin Kraenzlein). Valstybių įskaitoje užtikrintai pirmavo Prancūzija, pelniusi 102 apdovanojimus - 27 aukso, 38 sidabro ir 37 aukso. Sakyti, kad pelnė 102 medalius, būtų nevisai teisinga, nes medalius gavo tik dalies sporto šakų dalyviai. Kiti buvo apdovanoti kitaip, pavyzdžiui, taurėmis - 1900 m. vienodų standartų nebuvo ir čia. JAV komanda iškovojo 48 apdovanojimus - 19 aukso, 14 sidabro ir 15 bronzos.
1924 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės: Moderniosios Olimpiados Konsolidacija
Paryžiuje surengtos ir aštuntosios olimpinės žaidynės. Jos vyko 1924 m., taigi šiemet bus minimas anų žaidynių šimtmetis. Aštuntosios žaidynės buvo paskutinės, kurias organizavo P. de Kubertenas. Jo įdirbį galima įvertinti skaičiais. Dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 44, rungčių - iki 126, sportininkų - iki 3089.
Nuo 1900-ųjų padėtis pasikeitė ne tik kiekybiškai. Sporto šakų sąrašas, net ir žiūrint iš dabarties perspektyvos, jau neatrodė egzotiškai, daugelis disciplinų programoje išliko iki šiol. Sporto šakų federacijos pradėjo rimčiau žiūrėti į olimpines žaidynes, reglamentavo varžybų taisykles.
1924 m. Paryžiuje pristatyta nemažai naujovių. Pirmą kartą įvyko panaši į dabartinę uždarymo ceremonija (atidarymo ceremonija jau nebuvo naujiena), atsirado olimpinis kaimelis, vyko tiesioginės radijo transliacijos. Varžybos sulaukė didelio susidomėjimo. Arenose jas stebėjo maždaug 625 tūkst. žiūrovų. Plaukimo varžybose pirmą kartą nustatytas baseino standartas - 50 m ilgio, su atskirtais takeliais. Baseine spindėjo ir vienu iškiliausių 1924 m. JAV delegacija, nors skaičiumi nusileido prancūzams, Paryžiuje buvo stipriausia. Ji iškovojo 99 medalius - 45 aukso, 27 sidabro ir 27 bronzos. Antra liko Suomija, kurią labiausiai garsino ilgų nuotolių bėgikai, - 14 aukso, 13 sidabro ir 10 bronzos apdovanojimų.
Tarp 44 valstybių dalyvių netrūko tokių, kurios savo atletus į žaidynes pasiuntė pirmą kartą - Filipinai, Urugvajus, Ekvadoras, Airija, Lenkija, Latvija ir… Lietuva.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Lietuvos Debyutas Olimpinėse Žaidynėse (1924 m.)
Iš pradžių planuota, kad mūsų šaliai Paryžiuje atstovaus boksininkai, dviratininkai, fechtuotojai, futbolininkai, imtynininkai, gimnastai ir šauliai. Deja, tokie užmojai jaunai valstybei buvo per dideli. Galų gale į Paryžių išvyko tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai. Viskas vyko mėgėjiškai, apie rimtą pasiruošimą ar geras sąlygas nebuvo net kalbos.
Futbolo rinktinė į Prancūziją traukiniu iškeliavo gegužės 22 d., likus vos trims dienoms iki rungtynių. Prieš kelionę nebuvo nei kontrolinių rungtynių, nei bendrų treniruočių. Nedaug trūko, kad futbolininkai Prancūzijos apskritai nebūtų pamatę. Belgijoje pasus tikrinęs pareigūnas nerado tranzitinių vizų, todėl žaidėjai bus išlaipinti iš traukinio. Futbolininkai gavo nurodymą grįžti į artimiausią Vokietijos miestą, kuriame buvo Belgijos konsulatas.
Lietuvos sportininkų debiuto olimpinėse žaidynėse data yra 1924 m. gegužės 25-oji. Rungtynės su šveicarais prasidėjo 14 val., jas olimpiniame stadione stebėjo 10 tūkst. žiūrovų. Dviratininkams taip pat teko iššūkių. Nuvažiavęs maždaug 100 km, J.Vilpišauskas nesuvaldė dviračio, krito ir susižeidė. Laimei, pro šalį automobiliu važiavę švedai lietuviui padėjo pasiekti stadioną ir medicininę pagalbą. I.Anolikui irgi prireikė nepažįstamųjų pagalbos. Jis net septynis kartus pradūrė padangą ir, po septintojo karto pasitraukęs iš lenktynių, pasiklydo. Lenktynėms pasibaigus, organizatoriai nežinojo, kur jis yra.
Kitus kartus jau buvo drąsesnis - 1928 m. Amsterdame startavo 12 Lietuvos sportininkų: penki lengvaatlečiai, keturi dviratininkai, du boksininkai ir vienas sunkiaatletis.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai 2024 m. Paryžiaus Olimpinėse Žaidynėse
Lietuva su 4 medaliais bendroje Paryžiaus olimpinių žaidynių medalių įskaitoje užėmė 70 vietą. Štai keletas Lietuvos sportininkų, dalyvavusių šiose žaidynėse:
- Mykolas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas (sidabras)
- Viktorija Senkutė. Irklavimas: vienviečių valčių klasė (bronza)
- Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis. 3×3 krepšinis (bronza)
- Dominika Banevič. Breikas (sidabras)
- Danas Rapšys. Plaukimas: 100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi
- Rūta Meilutytė. Plaukimas: 100 m krūtine.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiuolaikinė penkiakovė.
- Andrius Gudžius. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Aleksas Savickas. Plaukimas: 200 m krūtine.
- Kotryna Teterevkova. Plaukimas: 100 m krūtine, 200 m krūtine.
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis.
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik. Baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis.
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė. Irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė.
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
- Giedrius Bieliauskas. Irklavimas: vienviečių valčių klasė.
- Rasa Leleivytė. Dviračių plentas: grupinės lenktynės.
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab. Žirginis sportas: dailusis jojimas.
- Tomas Navikonis ir Tomas Lukminas. Plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė.
- Viktorija Andrulytė. Buriavimas: ILCA 6 klasė.
- Mindaugas Venckaitis. Graikų-romėnų imtynės: svorio kategorija iki 97 kg.
- Ieva Gumbs. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Robert Tvorogal. Sportinė gimnastika.
- Olivija Baleišytė. Dviračių trekas: omniumas.
- Vasilijus Lendel. Dviračių trekas: sprintas ir keirinas.
- Rytis Jasiūnas. Buriavimas: iQFoil burlenčių klasė.
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė.
- Edis Matusevičius. Lengvoji atletika: ieties metimas.
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė. Paplūdimio tinklinis.
- Gintarė Venčkauskaitė. Šiuolaikinė penkiakovė.
- Andrius Šidlauskas. Plaukimas: 100 m krūtine.
- Gabija Dilytė. Moterų imtynės: svorio kategorija iki 50 kg.
- Airinė Palšytė. Lengvoji atletika: šuolis į aukštį.
- Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns. Žirginis sportas: konkūrai.
- Liveta Jasiūnaitė. Lengvoji atletika: ieties metimas.
- Dovilė Kilty. Lengvoji atletika: trišuolis.
- Martynas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas.
- Gabija Galvydytė.
- Modesta Justė Morauskaitė. Lengvoji atletika: 400 m bėgimas.
- Diana Zagainova. Lengvoji atletika: trišuolis.
- Mantas Knystautas.
2024 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės: Naujas Puslapis Istorijoje
Dvi savaites Paryžiuje vykusios 2024-ųjų olimpinės žaidynės oficialiai baigėsi. Sporto šventę vainikavo įspūdinga uždarymo ceremonija pavadinimu „Rekordai“, kurios metu netrūko staigmenų, o užburiančius pasirodymus dovanojo ir scenos žvaigždės. Priešingai nei atidarymo ceremonija, liepos 26-ąją vykusi olimpiečiams plaukiant Senos upe, uždarymo šventė žiūrovus nukėlė į tradiciškesnę tokiems įvykiams vietą. Ji surengta Sen Deni rajone esančiame „Stade de France“ stadione. Būtent pastarajame sidabrą Lietuvai iškovojo disko metikas Mykolas Alekna. Be M.Aleknos, šiemet dar pasisekė irkluotojai Viktorijai Senkutei, pelniusiai bronzą, mūsų šalies 3x3 krepšininkams, taip pat laimėjusiems bronzą, ir sidabrą iškovojusiai breiko šokėjai Dominikai Banevič-Bgirl Nickai.
Uždarymo ceremonijoje iš viso dalyvavo 9000 sportininkų, o pasirodymus dovanojo 270 žmonių. Šventę gyvai stebėjo 71 500 laimingųjų, tačiau milijonai kitų šių metų olimpiados kulminaciją matė per televiziją, skelbta oficialiame olimpiados puslapyje olympics.com.
Uždarymo metu įvyko ir kelios medalių įteikimo ceremonijos. Tradiciškai buvo apdovanojami maratono nugalėtojai. Šventėje pasirodė grupės „Air“ ir „Phoenix“, atlikėjas Kavinsky, pianistas Alainas Roche, operos solistas Benjaminas Bernheimas.
Prancūzai uždarymo ceremonijoje estafetę perdavė amerikiečiams - kitos žaidynės vyks Los Andžele. Dalis ceremonijos buvo skirta save pristatyti būtent šiam Kalifornijos miestui. Specialus vaidmuo čia patikėtas aktoriui Tomui Cruise'ui. Tuomet pasirodymus surengė grupė „Red Hot Chili Peppers“, dainininkė Billie Eilish ir reperis Snoop Dogg, tiesa, ne gyvai Paryžiaus stadione, o iš Los Andželo.
Ceremonija pasiekė savo emocinę viršūnę, kai buvo užgesinta olimpinė ugnis ir prancūzų dainininkė Yseult atliko kūrinį „My Way“ - dainą, simbolizuojančią stiprų Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšį. Viską vainikavo fejerverkai.
Vietoj tradicinės eisenos stadione tūkstančiai sportininkų šešis kilometrus plaukė Senos upe daugiau nei 90 baržų ir laivelių. Sportininkai išsilaipino Trokadero aikštėje priešais Eiffelio bokštą, kur įvyko iškilmingos ceremonijos kulminacija. Atidarymo metu koncertavo Lady Gaga ir Celine Dion.
Ekonominiai Aspektai ir Investicijos
Kiekvienas olimpines žaidynes lydi klausimai: o kiek šaliai tai kainuos? Ar investicijos atsipirks? Ne išimtis ir šių metų Paryžiaus olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja beveik 11 tūkst. Noras kuo geriau pasiruošti paskatino ir didžiules investicijas į Paryžiaus miesto infrastruktūrą, pavyzdžiui, metro tinklo atnaujinimą, o vien Senos upės išvalymas miestui atsiėjo beveik 1,5 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad surengti 1924-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo tik kiek daugiau nei 3 tūkst. sportininkų, kainavo maždaug 9 mln. Tuo metu šiais metais jos kainuos, preliminariais skaičiavimais, apie 9 mlrd. eurų. Rio de Žaneiro žaidynės kainavo daugiau nei 20 milijardų, Londono daugiau nei 15 milijardų, o Tokijo maždaug 13 mlrd. eurų.
Duomenys rodo, kad didžioji dalis olimpinių žaidynių generavo nuostolius. Tad kodėl šalys nori organizuoti žaidynes? Pavyzdžiui, Londono žaidynės atgaivino skurdžią miesto dalį, o pasiruošimas Rio de Žaneiro žaidynėms sukūrė daugiau nei 10 tūkst. Turime nepamiršti ir mažiau ekonomiškai pamatuojamų dalykų, pavyzdžiui, kiek žinomumo šaliai ar miestui sukuria žaidynės. Galiausiai, reikia nepamiršti ir kokią emocinę naudą toks renginys atneša patiems šalies gyventojams.