Balandis - metas, kai po žiemos sąstingio, atšilus orams, pradedame daugiau judėti. Sportas ne tik padeda sustiprinti kūną, bet ir pagerina nuotaiką bei padidina energijos lygį. Vaistininkas Mindaugas Rutalė teigia, kad sportas pavasarį gali išjudinti kūną, pagerinti nuotaiką ir padidinti energijos lygį. Tačiau, kokią realią įtaką sportas daro mūsų kūnui ir psichikai? Šiame straipsnyje išnagrinėsime sporto poveikį žmogaus organizmui, pradedant nuo hormonų ir baigiant kraujo rodikliais.
Hormonų įtaka: nuo laimės iki streso
Sportuojant organizme išsiskiria įvairūs hormonai, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną. Vieni iš jų - endorfinai, vadinami „laimės hormonais“. Jie išsiskiria intensyvios fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, bėgiojant ar užsiimant aerobine veikla. Būtent šie hormonai kelia nuotaiką ir suteikia energijos.
Dopaminas - motyvacijos ir atlygio hormonas. Jis išsiskiria pasiekus užsibrėžtą tikslą, pavyzdžiui, nubėgus ilgą distanciją ar atlikus sudėtingą pratimą. Serotoninas - hormonas, padedantis reguliuoti nuotaiką ir miegą. Aktyviai judant gryname ore, jo lygis didėja, todėl jaučiamės ramesni tiek fizinės veiklos metu, tiek po jos.
Sportuojant mūsų kūnas gamina kortizolį - streso hormoną, tačiau tinkamai paskirstant krūvį ir poilsį, jo lygis stabilizuojasi, o organizmas tampa atsparesnis stresui. Vaistininkas pataria tinkamai subalansuoti mitybą ir prireikus ją papildyti maisto papildais, kad organizmas gautų reikiamas medžiagas.
Būtina į savo mitybą įtraukti daugiau baltymų, kurie būtini raumenų atsistatymui ir augimui. Jų galima pasisavinti iš liesos mėsos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių ir baltyminių kokteilių. Taip pat nepamirškite angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Rinkitės sudėtinius angliavandelius, tokius kaip pilno grūdo produktai, avižos, vaisiai.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegiminius procesus ir, svarbiausia, palaiko širdies veiklą. Omega-3 riebalų rūgščių gausu riebiose žuvyse, linų sėmenyse. Taip pat vartokite magnį, kuris padeda atsipalaiduoti įsitempusiems raumenims. Daugiausiai magnio galite pasisavinti iš riešutų ir žalių daržovių. Nepamirškite ir B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos gamybai ir nervų sistemai.
Oda ir sportas: švytėjimas iš vidaus
Sportas dažniausiai siejamas su kūno linijomis, širdies sveikata ir energijos palaikymu, tačiau retas žino apie fizinio aktyvumo svarbą mūsų veido odai. Geresnė kraujotaka, aktyvesnė limfotaka ir hormonų balansas - viskas prisideda prie sveikos ir švytinčios odos.
Sportuojant padažnėja širdies ritmas, o kraujagyslės išsiplečia, todėl kraujas lengviau pasiekia visas organizmo ląsteles, įskaitant ir odą. Tai reiškia, kad sporto dėka mūsų oda geriau aprūpinama deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Taip pat skatinama kolageno gamyba, o tai sulėtina raukšlių atsiradimą ir gerina odos elastingumą.
Limfinė sistema yra atsakinga už skysčių pertekliaus šalinimą iš organizmo. Jei limfotaka lėta, ant veido gali ilgiau laikytis patinimai ir paburkimai, ypač aplink akis. Fizinis aktyvumas suaktyvina limfos tekėjimą, todėl sumažėja paburkimai ir patinimai. Taip pat aktyvus judėjimas padeda efektyviau šalinti toksinus iš organizmo, o tai gali sumažinti odos bėrimus ir kitus uždegimus.
Sportuojant organizme išsiskiria daugybė hormonų, kurie tiesiogiai veikia odos būklę. Endorfinai mažina stresą, o tai gali padėti išvengti hormoninių spuogų ir kitų odų uždegiminių odos ligų. Taip pat subalansuotas fizinis aktyvumas padeda palaikyti testosterono ir estrogenų pusiausvyrą bei reguliuoti riebalų išsiskyrimą odoje.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Prieš sportą nusivalykite makiažą ir neapkraukite odos sunkiais kremais, kad neužkimštumėte porų. Po sporto veidą nuplaukite švelniu prausikliu, kad pašalintumėte prakaito likučius ir nešvarumus. Tuomet tepkite lengvą drėkinamąjį kremą arba serumą su hialurono rūgštimi. Ir, svarbiausia, nepamirškite prieš ir po sporto gerti pakankamai vandens, kad sudrėkintumėte savo odą iš vidaus. Sportuojant lauke svarbu nepamiršti apsauginio kremo su SPF filtru nuo žalingų saulės spindulių.
Reguliarus judėjimas ne tik gerina savijautą, bet ir padeda pasirūpinti savo veido oda. Tad sportuokite, mėgaukitės aktyviu judėjimu gryname ir ore ir leiskite savo odai švytėti. Užsiimdami reguliaria fizine veikla ne tik galėsite džiaugtis stiprėjančiu kūnu ar dailesne veido oda, bet ir energija bei gera nuotaika.
Psichologiniai aspektai: nuo nerimo iki malonumo
Bet kokia nauja veikla žmogui yra naujas iššūkis. Taip pat ir sportas. Normalu, kad žmogus tuomet jaus nerimą, galbūt baimę, galvoje suksis mintys apie tai, ar sugebėsiu, ar pavyks, ar patiks?.. Pradedant naują veiklą, dažnai šiek tiek nerimaujame. Svarbu suvokti, kad panašiai jaučiasi kiekvienas žmogus, tai yra visiškai normalu. Prisiminkite patirtis, pradėjus dirbti naujame darbe ar mokytis ką nors naujo: mūsų smegenys labai greitai prisitaiko prie naujos veiklos ir emocijos nurimsta.
Labai dažnai žmogus išbando vieną sporto šaką, ją meta, tuomet bando kitą ir vėl meta. Galop nusprendžia, kad sportas - ne jam. O kaip atrasti mėgiamą veiklą? Ar išties sportas gali netikti? Niekada nesužinosi, kol nepabandysi. Dabar gausu pirmų nemokamų treniruočių, į kurias galima nueiti ir pabandyti. Taip pat labai svarbus faktorius - ar užsimezga asmeninis ryšys tarp žmogaus ir trenerio. Klientai, dalindamiesi patirtimi, sako, kad pas vieną ar kitą trenerę ar trenerį keliaučiau nors į kitą miesto galą, kad tik galėčiau sportuoti su šiuo žmogumi. Tuo ir psichoterapija yra panaši į sporto treniruotes: kai sukuriamas terapinis ryšys tarp kliento ir psichologo, taikomos technikos veikia labai efektyviai. Jeigu psichoterapinis ryšys nėra sukuriamas, terapijos efektyvumas yra ribotas. Drąsiai bandykite ir ieškokite trenerio, kuris atliepia jūsų emocinius poreikius sporte. Norint pajusti tikrąjį sporto malonumą, reiktų tai daryti reguliariai.
Sportas naudingas įvairių ligų prevencijai, ir ragina prisiminti kognityvinį modelį, kuriame mintys, emocijos, elgesys ir kūno fiziologiniai simptomai yra tarpusavyje susiję. Žmogus dažniausiai į terapiją ateina dėl išgyvenamų emocijų, tokių kaip nerimas, baimė, liūdesys, arba dėl kūno fiziologinių pojūčių, pavyzdžiui, drebėjimo, kąsnio jausmo gerklėje, nutirpimų. Mes negalime tiesiogiai pakeisti nei emocijų, nei fiziologinių pojūčių, tačiau, keisdami elgesį ir kvestionuodami mintis, mes keičiame emocijas ir kūno fiziologinius pojūčius. Pradėdami sportuoti, mes taip pat keičiame elgesį, kuris veikia mūsų emocijas ir fiziologinius pojūčius.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nori ar nenori priverčia kasdien patirti stresą. Daug streso patiriantiems žmonėms reiktų rinktis aktyvias sporto šakas, jei tik sveikata leidžia. Tinka visos aktyvios ir mielos veiklos, kur galima prakaitą nubraukt. Tai naudinga, nes tokio sporto metu išdeginamos medžiagos, pasigaminusios organizme nerimo metu. Tai adrenalinas ir kortizolis.
Nerimas, kuriam būdingas nuolatinis susirūpinimas, išgąstis ir baimė, yra dažna psichikos sveikatos problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors yra įvairių terapinių metodų, kaip valdyti nerimą, vienas iš natūralių ir veiksmingų metodų yra reguliarus sportas.
Fizinio krūvio ir nerimo ryšio esmė - neurotransmiteriai, jie perneša signalus smegenyse. Šie cheminiai junginiai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, emocijas ir reakciją į stresą. Kai kalbama apie nerimą, svarbiausi yra du neurotransmiteriai - serotoninas ir GABA.
Serotoninas, dažnai vadinamas „geros savijautos“ neurotransmiteriu, serotoninas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Mažas serotonino kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai skatina serotonino išsiskyrimą smegenyse. Kai gauname fizinį krūvį, mūsų organizme gaminasi triptofanas - serotonino pirmtakas. Didėjant fizinio krūvio intensyvumui, didėja ir triptofano prieinamumas, todėl galiausiai padidėja serotonino kiekis. Šis serotonino padidėjimas padeda pagerinti nuotaiką ir mažina nerimo simptomus.
GABA yra slopinamasis neuromediatorius, kuris veikia kaip natūralus smegenų ramintojas. Mažas GABA kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu, stresu ir panikos priepuoliais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai didina GABA gamybą ir receptorių jautrumą smegenyse.
Kitas svarbus fizinio krūvio ir nerimo santykio dalyvis yra pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis - sudėtinga sistema, reguliuojanti organizmo reakciją į stresą. Lėtinis stresas ir sutrikusi HPA ašies reguliacija yra glaudžiai susiję su nerimo sutrikimais. Fiziniai pratimai padeda reguliuoti ir atkurti šios sudėtingos sistemos pusiausvyrą.
Kai patiriame stresą ar nerimą, antinksčiai išskiria kortizolį, dažnai vadinamą streso hormonu. Ilgai trunkantis kortizolio kiekio padidėjimas gali prisidėti prie nerimo simptomų atsiradimo. Treniruotės atlieka išskirtinį vaidmenį reguliuojant kortizolio gamybą. Nors intensyvi fizinė veikla laikinai padidina kortizolio kiekį, reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau reguliuoti ir mažinti kortizolio išsiskyrimą. Ši adaptyvi reakcija prisideda prie atsparesnės streso reakcijos sistemos, mažinančios nerimą sukeliančių veiksnių poveikį.
Sportuojant išsiskiria endorfinai - natūralios organizmo skausmą malšinančios ir nuotaiką gerinančios medžiagos. Šios neurocheminės medžiagos skatina geros savijautos jausmą ir yra organizmo stresą malšinančios medžiagos. Reguliariai mankštinantis, žmogaus organizmas geriau išmoksta išskirti endorfinus, kurie yra stiprus saugiklis nuo nerimo ir streso.
Neuroplastiškumas - nepaprastas smegenų gebėjimas persitvarkyti ir prisitaikyti - vaidina svarbų vaidmenį valdant nerimą. Nerimas dažnai siejamas su neadaptyviais nervų sistemos ryšiais ir mąstymo modeliais. Įrodyta, kad intensyviai sportuojant didėja neuroplastiškumas, skatinantis teigiamus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius.
Hipokampas - smegenų sritis, susijusi su atmintimi ir emociniu reguliavimu, reikšmingai veikiama nerimo. Lėtinis nerimas gali lemti hipokampo atrofiją, dėl kurios sumažėja jo gebėjimas veiksmingai reguliuoti emocijas. Pratimai, ypač aerobiniai, yra susiję su hipokampo tūrio didėjimu. Šis neuroplastinis pokytis pagerina emocinį atsparumą ir kognityvines funkcijas, todėl lengviau susidoroti su nerimą keliančiomis situacijomis.
Prefrontalinė žievė, atsakinga už tokias vykdomąsias funkcijas kaip sprendimų priėmimas ir impulsų kontrolė, yra labai svarbi valdant nerimą. Pratimai stiprina prefrontalinės žievės jungtis ir efektyvumą, todėl žmonės gali geriau kontroliuoti savo emocines reakcijas.
Nerimas ir miego sutrikimai dažnai eina koja kojon, sudarydami užburtą ratą. Nerimas gali sukelti miego problemų, o prastas miegas gali sustiprinti nerimą. Mankšta atlieka svarbų vaidmenį, nes gerina miego kokybę ir padeda ištrūkti iš šio ciklo.
Mankšta padeda reguliuoti cirkadinius ritmus - vidinį organizmo laikrodį, kuris lemia miego ir budrumo ciklus. Reguliarus didelis fizinis aktyvumas skatina sinchroniškesnį cirkadinį ritmą, todėl pagerėja organizmo gebėjimas užmigti ir pabusti norimu laiku. Šis reguliarumas padeda užtikrinti geresnę miego kokybę ir mažina su nerimu susijusius miego sutrikimus.
Mankšta taip pat turi įtakos miego struktūrai, t. y. miego etapų išsidėstymui nakties metu. Pastebėta, kad reguliariai mankštinantis asmenims būna daugiau atkuriamojo gilaus miego (lėtųjų bangų miego) ir mažiau greitų akių judesių (REM) miego.
Reguliarus sportas skatina saviveiksmingumo ir stiprumo jausmą. Kai žmonės užsibrėžia ir pasiekia fizinio krūvio tikslus, jiems padidėja pasitikėjimas savimi ir savivertė. Šis naujai įgytas pasitikėjimas savimi išplinta į kitas gyvenimo sritis, padėdamas geriau valdyti ir įveikti nerimą keliančias situacijas.
Mankšta yra kontroliuojamo stresinio poveikio forma. Fiziškai išjudindami kūną, žmonės didina atsparumą stresoriams. Šis procesas, vadinamas hormeze, apima organizmo veikimą įveikiamais stresoriais (fiziniais pratimais), kad padidėtų jo gebėjimas prisitaikyti prie didesnių stresorių (gyvenimo iššūkių).
Daugeliui žmonių treniruotės suteikia galimybę bendrauti ir gauti palaikymą, o tai gali būti ypač naudinga tiems, kurie susiduria su nerimu. Grupinė veikla, pavyzdžiui, komandinės sporto šakos užsiėmimai skatina priklausomybės jausmą ir socialinį palaikymą. Tokie ryšiai gali suteikti emocinį pasitikėjimą ir sumažinti izoliacijos jausmą, kurį dažnai patiria nerimo sutrikimų turintys asmenys.
Joga ir taiči - tai fizinis aktyvumas derinamas su sąmoningumu ir atsipalaidavimo technikomis.
Įtemptų pratimų metu smegenyse susidariusių neurotransmiterių nauda išlieka apie 36 valandas, todėl, jei norite išlikti „geros savijautos“ cikle, turite mankštintis kasdien, bent valandą. Moksliniai duomenys rodo, kad viršutinė riba yra maždaug 4 valandos kasdien.
Taip pat negalima daryti tų pačių pratimų kitą dieną. Jei vakar bėgote 10 km, šiandien nebėgiokite. Galite plaukti. Darykite rankų ar nugaros pratimus. Nepamirškite pirties ir šalčio terapijos - tai treniruotes imituojanti veikla. Užsiimkite įvairiomis sporto šakomis. Nuo padelio iki plaukimo, šokių ar važinėjimo dviračiu ir nepamirškite tempimo pratimų, kurių metu į kraują išsiskiria atsipalaiduoti verčiančios cheminės medžiagos!
Kraujo rodikliai: objektyvus sporto poveikis
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus sveikai gyvensenai, nes jis teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Tarptautinės sveikatos organizacijos nuolat pabrėžia, kad reguliariai sportuojant galima išvengti įvairių lėtinių ligų ir pagerinti bendrą savijautą. Kraujo tyrimai yra objektyvus sveikatos būklės rodiklis, atspindintis organizmo funkcijas ir įvairius fiziologinius procesus, kuriuos veikia ir fizinis aktyvumas.
Naujų kraujagyslių formavimasis, vadinamas angiogeneze, yra būtinas audinių aprūpinimui deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Šis procesas taip pat svarbus atsistatymui po traumų ir prisitaikymui prie padidėjusio energijos poreikio. Naujausių mokslinių tyrimų analizė rodo, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje reikšmingai veikia tam tikrus angiogenezės rodiklius.
Padidėjęs VEGF kiekis po sporto rodo, kad fizinis aktyvumas skatina naujų kraujagyslių augimą. VEGF yra vienas pagrindinių baltymų, stimuliuojančių angiogenezę. Jo padidėjimas dėl fizinio aktyvumo gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl sportas taip teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą vyresniame amžiuje. Naujos kraujagyslės gerina kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi, o tai ypač svarbu senstant, kai kraujagyslių funkcija natūraliai silpnėja.
Sumažėjęs e-selektino kiekis po fizinio aktyvumo gali reikšti, kad sumažėja kraujagyslių sienelių aktyvacija ir uždegimas. Nors reikšmingi pokyčiai buvo pastebėti tik VEGF ir e-selektino atžvilgiu, kiti angiogenezės rodikliai, pavyzdžiui, fibroblastų augimo faktorius 2 (FGF2) ir endostatinas, taip pat svarbūs kraujagyslių formavimuisi ir gali būti veikiami ilgalaikio fizinio aktyvumo.
Nors vienkartinis intensyvus fizinis krūvis gali laikinai pakeisti angiogenezės rodiklius, kurie paprastai grįžta į pradinį lygį per maždaug 20 minučių, reguliarus ilgalaikis sportas gali sukelti tvarius pokyčius, kurie turi didesnę naudą sveikatai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis fizinis aktyvumas yra susijęs su ilgalaikiais angiogenezės žymenų pokyčiais.
Angiogenezės sutrikimai, dažnai pasitaikantys su amžiumi, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Su amžiumi natūraliai mažėjantis VEGF kiekis yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe.
Fizinis aktyvumas veikia uždegimo procesus organizme sudėtingai ir įvairiapusiškai. Daugelis tyrimų analizuoja, kaip skirtingos fizinio aktyvumo formos ir intensyvumas veikia įvairius uždegimo rodiklius, tokius kaip C reaktyvusis baltymas (CRP), fibrinogenas, baltieji kraujo kūneliai (WBC), interleukinas-6 (IL-6) ir tumorų nekrozės faktorius alfa (TNF-α).
Vienos mokslinių tyrimų analizės rezultatai parodė, kad didesnis fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje buvo susijęs su reikšmingai mažesnėmis CRP, WBC, fibrinogeno ir VIII faktoriaus koncentracijomis. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas turi priešuždegiminį poveikį, mažindamas pagrindinius uždegimo žymenis vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad labai intensyvus ir ilgas fizinis krūvis gali sukelti ūmų uždegiminį atsaką. Tai pasireiškia leukocitų mobilizacija ir pro-uždegiminių citokinų, tokių kaip IL-6, padidėjimu, po kurio seka priešuždegiminių citokinų, pavyzdžiui, IL-10, padidėjimas. Fizinio aktyvumo intensyvumas ir trukmė yra svarbūs veiksniai, lemiantys šį uždegiminį atsaką. Saikingas fizinis aktyvumas gali būti naudingas imuninei sistemai, o per didelis intensyvumas gali ją susilpninti ir padidinti traumų bei lėtinio uždegimo riziką.
Priešingai, ilgalaikis reguliarus fizinis aktyvumas yra veiksminga strategija lėtiniam uždegimui mažinti. Tyrimai taip pat rodo, kad aerobinis fizinis aktyvumas mažina CRP lygį pacientams, sergantiems hipertenzija, ypač kai yra prižiūrimas ir derinamas su mitybos kontrole. Tai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra svarbi nefarmakologinė priemonė hipertenzijai valdyti, veikianti per uždegimo mažinimą. Be to, tiek aerobiniai, tiek jėgos pratimai efektyviai mažina CRP lygį nutukusiems asmenims, o aerobinis aktyvumas taip pat reikšmingai mažina IL-6. Tai rodo, kad skirtingos fizinio aktyvumo rūšys gali turėti skirtingą poveikį įvairiems uždegimo rodikliams, o aerobinis aktyvumas gali būti ypač naudingas mažinant IL-6 nutukusiems asmenims.
Ilgalaikėje perspektyvoje reguliarus fizinis aktyvumas yra susijęs su mažesniais uždegimo žymenų (CRP ir IL-6) lygiais.
Fizinis aktyvumas labai svarbus kraujo lipidų profiliui, kuris yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Tyrimai nuolat rodo, kad reguliarus sportas gali pagerinti pagrindinius lipidų profilio rodiklius: bendrąjį cholesterolį (TC), mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (LDL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (HDL) ir trigliceridus (TG).
Sisteminių apžvalgų ir mokslinių tyrimų analizės duomenys pabrėžia, kad fizinis aktyvumas, ypač kombinuotas (aerobinis ir jėgos), reikšmingai pagerina visus penkis pagrindinius lipidų rodiklius (TC, HDL, LDL, TG, labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolį - VLDL). Aerobinis fizinis aktyvumas ypač veiksmingai mažina TG, TC ir LDL bei didina HDL lygį žmonėms, turintiems antsvorio arba nutukusiems. Vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas ypač efektyviai didina HDL cholesterolio kiekį. Tai reiškia, kad aerobinis fizinis aktyvumas yra svarbi priemonė širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mažinimui šioje žmonių grupėje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad fizinio aktyvumo poveikis lipidų profiliui gali priklausyti nuo amžiaus. Tyrimai rodo, kad jaunesniems asmenims fizinis aktyvumas kartais gali neturėti didelio poveikio lipidų profiliui, o ryškesni pokyčiai dažniau pastebimi vyresnio ir vidutinio amžiaus grupėse.
Mokslinių tyrimų analizės rezultatai atskleidė, kad fizinio aktyvumo dažnumas ir trukmė yra svarbūs veiksniai, lemiantys lipidų profilio pokyčius. Kiekviena papildoma aerobinė treniruotė per savaitę mažina bendrąjį cholesterolį, o kiekviena papildoma treniruotės savaitė taip pat šiek tiek prisideda prie jo mažinimo.
Fizinis aktyvumas gerina lipidų profilį per įvairius fiziologinius mechanizmus. Tai apima padidėjusį lipoproteinų lipazės aktyvumą, kuris padeda skaidyti trigliceridus ir didinti HDL cholesterolio kiekį; aktyvesnį atvirkštinį cholesterolio transportą, kuris padeda pašalinti cholesterolį iš audinių ir grąžinti jį į kepenis; pagerėjusį jautrumą insulinui, kuris yra svarbus lipidų apykaitai; ir padidėjusį riebalų rūgščių oksidavimą raumenyse, kuris mažina jų kiekį kraujyje.