Parkinsono liga yra progresuojanti neurologinė liga, kuri paveikia judėjimą. Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. Tai progresuojanti lėtinė visos nervų sistemos liga, o simptomai dažniausiai pasireiškia sulaukus 55 metų. Skaičiuojama, kad jos negydant gyvenimo trukmė sutrumpėja maždaug 6 metais. Visgi, diagnozavus laiku ir pradėjus gydymą, gyvenimo trukmė nepakinta, nors kokybė po truputį prastėja.
Parkinsono ligos simptomai ir stadijos
Ši liga vystosi nevienodai - vieniems progresuoja greičiau, kitiems lėčiau, tačiau ją nustačius galima skirti vaistus ir taikyti kitas simptomus palengvinančias priemones, sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė dr. Pacientą dėl Parkinsono ligos detaliai ištiria gydytojas neurologas. Vėliau, po 4-10 metų, pereinama į vidutinio sunkumo ligos stadiją, kai judesiai tampa lėti ir riboti, tremoras padažnėja, prisideda ir lengvi pusiausvyros sutrikimai. Sergantiems vidutinio sunkumo Parkinsono ligos stadija, galima padėti taikant vestibulinę reabilitaciją, kuri pagerina gyvenimo kokybę. Tokios reabilitacijos tikslas yra suteikti galimybę žmogui gyventi savarankiškiau, kaip įmanoma ilgiau išvengti slaugos, išlaikyti socialinius ryšius ir netgi dirbti. Vėlyvoje ligos stadijoje, kai sergama jau ilgiau nei 10 metų, žmogus didžiąja dalį laiko būna neaktyvus, patiria kalbėjimo ir laikysenos sutrikimus, todėl slauga tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.
Sergančiuosius Parkinsono liga kamuoja ir nemotoriniai simptomai, pavyzdžiui, neuropsichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nemiga, depresija, demencija, haliucinacijos. Taip pat gali pasireikšti ir autonominiai simptomai - skausmai, kraujospūdžio svyravimai. Sulėtėjusi, sunkiai suprantama kalba, atminties sutrikimai gali apsunkinti sergančiųjų socialinius ryšius ir pokalbius su artimaisiais. Dėl šios priežasties pradedama vengti bendravimo, riboti anksčiau mėgstamas veiklas, dėl judėjimo sutrikimų, bijodami susižeisti, sergantieji dažnai bijo išeiti iš namų, ir taip žmogus po truputį tampa vis vienišesnis.
Kompleksinis požiūris į Parkinsono ligos gydymą
Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė pabrėžia, kad Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis - pacientui gali būti taikomas individualizuotas medikamentinis ir chirurginis gydymas, fizinės bei kognityvinės, vestibulinės reabilitacijos priemonės, komplikacijų prevencija. Vienas iš ryškių Parkinsono ligos simptomų - sutrikusi ir vis prastėjanti judesių koordinacija. Sergantiesiems iššūkiu tampa net patys paprasčiausi judesiai, pavyzdžiui, stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos.
Kineziterapija ir vestibulinė reabilitacija
„Hila“ kineziterapeutas Karolis Tuska sako, kad sergantiesiems iššūkiu tampa net patys paprasčiausi judesiai, pavyzdžiui, stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos. Pacientai pratimą, kai reikia eiti pėdą dedant už pėdos, gali atlikti labai greitu tempu, tačiau lėtai ir koordinuotai to pakartoti nepavyksta. Todėl bandome grąžinti lėtus ir tikslius judesius į kasdienę gyvenimo rutiną. Vestibulinė reabilitacija virtualioje realybėje leidžia treniruoti žmogaus pusiausvyrą ir koordinaciją nestabilioje, tačiau tuo pat metu - visiškai saugioje ir atidžiai kontroliuojamoje, aplinkoje. Lavinant pusiausvyrą svarbu kaip įmanoma labiau įdarbinti raumenis, todėl taikant simuliacijų įrangą pacientui uždedami virtualios realybės akiniai, jis pastatomas ant judančios platformos, ant kurios stengiasi išsilaikyti. Siekiant tikslesnių judesių, užsiimama akių ir galvos koordinacijos pratimais bei įvairiausiomis užduotimis taikant nestabilią, minkštą platformą, kamuolius. Efektyviau pristabdyti Parkinsono ligos sukeltus koordinacijos simptomus gali ir inovatyvi virtualios realybės įranga, sukurta padėti žmonėms kovoti su pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pratimai, skirti centrinei nervų sistemai stiprinti
"Treniruokite ne tik kūną, bet rūpinkitės ir centrinės nervų sistemos „sveikata“. Nesudėtingi pratimai gali tapti jūsų kasdienybės dalimi ir atitolinti tokias ligas, kaip Alzheimeris ar Parkinsonas", - sako T.Lagūnavičius. Nors šis teiginys tiesiogiai nesusijęs su Parkinsono liga, jis pabrėžia centrinės nervų sistemos svarbą ir būtinybę ją treniruoti.
Štai keletas pratimų, skirtų centrinei nervų sistemai stiprinti, kurie gali būti naudingi sergantiesiems Parkinsono liga:
- Skaitykite sudėtingus tekstus: Pirmiausia pasirinkite tekstus, kurių sakinių ilgis yra iki 5-7 žodžių ir palaipsniui pereikite prie tų, kurių sakinių sandara sudaro iki 20-30 žodžių. Nesibaiminkite, kad nesuprantate kūrinio. Kada taip nutinka, smegenys pradeda „panikuoti“ ir ieškoti kelio, kaip suprasti. Taip smegenys treniruojasi.
- Mokykitės tekstus atmintinai: Jeigu teksto neišmokstate atmintinai, o tiesiog prabėgate akimis, jūsų centrinė nervų sistema netobulėja. Todėl šiandien daugelis skundžiasi prasta atmintimi - jie nesistengė įsiminti skaičių, teksto, objektų ir kt. Mokantis atmintinai pasikeičia smegenų struktūra, ji tampa imlesnė naujai informacijai.
- Mokykitės ne tik žodžius, bet ir judesius: Šokėjams pasirodymo metu dirba ne tik rankų ir kojų raumenys, bet ir centrinė nervų sistema. Juk svarbu ne tik teisingai atlikti judesius, bet ir galvoti apie eilės tvarką, eigą, kombinaciją. Įvairūs šokių, gimnastikos pratimai privers jūsų galvą dirbti.
- Muškite ritmą: Klausydami savo mėgstamos muzikos delnais ar daiktais atkartokite ritmą. Šiam pratimui didelio pasiruošimo nereikia, todėl jį labai lengva atlikti. Girdėdami muziką mašinoje, prekybos centre, namuose ar vaikščiodami parke, jūs galinte lavinti savo centrinę nervų sistemą šiuo paprastu būdu.
- Kurkite eilėraščius ir juos išmokite atmintinai: Būtent kuriant poeziją tarpusavyje jungiasi asociatyviai ir loginiai procesai centrinėje nervų sistemoje. Kodėl poeziją? Rašant eilėraščius svarbus žodžių skambesys ir dažnam tai didelis galvosūkis.
- Kurkite sudėtingą muziką kompiuterinėmis programomis: Būtent muzikos kūryba sužadina klausos centrus, kurie reikalingi ne tik įprastoms klausos funkcijoms, bet ir bendravimui su žmogumi. Įgudę, jūs suprasite žmogaus emocijas iš intonacijos: jis liūdnas, piktas, nusivylęs ir t. t. Nemokamų muzikos programų internete - didelė pasiūla, tad svarbu jūsų noras ir užsispyrimas.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
tags: #kaip #sportuoti #sergant #parkinsono #liga