Dviračių sportas, apimantis plento, treko, kalnų dviračių lenktynes, krosą, dailųjį važiavimą dviračiais ir sportinius žaidimus, turi turtingą istoriją, siekiančią XIX amžiaus Europą. Ši sporto šaka nuolat evoliucionavo, įtraukdama naujas disciplinas ir pritraukdama vis daugiau entuziastų visame pasaulyje. Kalnų dviračių kroso atsiradimas ir įtraukimas į olimpinių žaidynių programą tapo svarbiu etapu šios sporto šakos istorijoje.
Dviračių Sporto Šaknys ir Raida
Dviračių sportas atsirado Europoje apie 1860 m. Pirmosios dviračių sporto varžybos, kuriose buvo naudojami mediniai dviračiai, įvyko 1869 m. Prancūzijoje. Nuo to laiko dviračių sportas sparčiai vystėsi, atsirado įvairių disciplinų, tokių kaip plento, treko, kroso ir kalnų dviračių lenktynės. Pasaulio čempionatai įvairiose disciplinose pradėti rengti: treko dviračių - nuo 1895 m., plento dviračių - nuo 1927 m., kroso - nuo 1950 m., kalnų dviračių - nuo 1990 m., mažųjų dviračių (BMX) - nuo 1993 m.
Kalnų Dviračių Kroso Debutas Olimpinėse Žaidynėse
Kalnų dviračių sportas, kaip atskira disciplina, išpopuliarėjo XX amžiaus pabaigoje. Greitai augantis susidomėjimas ir populiarumas paskatino įtraukti kalnų dviračių krosą į olimpinių žaidynių programą. Tai buvo reikšmingas žingsnis, pripažįstant šią discipliną kaip pilnavertę ir konkurencingą dviračių sporto šaką.
XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas) programoje buvo 18 dviračių sporto rungčių, įskaitant kalnų dviračių krosą.
Tarptautinė Dviračių Sporto Sąjunga (UCI)
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (angl. Union Cycliste Internationale, UCI) buvo įkurta 1900 metais. UCI yra pagrindinė organizacija, reguliuojanti dviračių sportą visame pasaulyje, įskaitant kalnų dviračių krosą. UCI nustato varžybų taisykles, tvarko reitingus ir prižiūri dopingo kontrolę, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Tarptautinei dviračių sporto sąjungai (UCI) paskelbus olimpines treko atrankos reitingus paaiškėjo, kad panevėžiečiai Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel praktiškai iškovojo Lietuvai kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Tinkama avalynė kalnų žygiams
Dviračių Sportas Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Lietuvoje dviračių sporto pradininkais laikomi Kęstutis ir V. Bulotos, Jurgis Šulginas. Dviračių sporto pradžia Lietuvoje siekia 1922 metus. I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 m. rugpjūčio 22 dieną. 1 km pavienio starto lenktynes (1 min 31,0 s) ir 10 km grupines lenktynes (19 min 50,0 s) laimėjo V. Bulota (Kauno Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga).
1924 m. birželio 22 d. surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas laimėjo J. 1925 m. Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 m. surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas (Kauno Kovas). 1928 m. vykusiame Lietuvos plento dviračių čempionate 160 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Vilkaviškis-Kaunas laimėjo Vilius Jankauskas (Kauno Sparta). 1929 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos Klaipėdoje (dalyvavo Vokietijos dviratininkai).
Moterys pirmą kartą dalyvavo varžybose (Kauno čempionate); 100 m lenktynėse startuojant iš eigos laimėjo S. Maliauskaitė (Kauno Lietuvos dviratininkų sąjunga). 1930 m. moterys pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate; 100 m (9,0 s) ir 200 m (17,4 s) lenktynėse startuojant iš eigos čempione tapo S. 1931 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos Lietuva-Latvija. Trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas nugalėjo J. Bruzdeilijus ir Latvijos komanda; 1932 m. tarpvalstybines revanšo lenktynes Rygoje (100 km) vėl laimėjo Latvija. 1934 m. varžybose aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto dviratininkai. 1935 m. Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarpmiestinės varžybos Kaunas-Klaipėda, jas laimėjo klaipėdiečiai. 1936 m. klaipėdiečiams atiteko visos Lietuvos čempionato prizinės vietos.
1938 m. Lietuvos čempionate visas trumpųjų nuotolių rungtis laimėjo Juozas Pimpis (Kauno Kipras), 100 km lenktynėse Kazys Paršaitis (Klaipėdos Santaros sporto organizacija) užėmė 2 vietą. I Lietuvos tautinė olimpiados 25 km pavienio starto lenktynėse nugalėjo Juozas Pimpis. 1939 m. Lietuvos čempionate keletą kartų pirmą vietą laimėjo S. Severinas (Viktoro brolis), vėliau tapęs profesionaliu boksininku. 1940 m. Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo Kazys Paršaitis; jis (ir Lietuvos rinktinė) nugalėjo ir trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas vykusiose Lietuvos ir Latvijos varžybose. 1941 m. pirmąsias Lietuvos ir Baltarusijos dviratininkų varžybas laimėjo Baltarusija. 1942 m. S. Severinas pagerino visus Lietuvos rekordus ir nugalėjo visose Lietuvos čempionato rungtyse. Dviračių sportas vis labiau darėsi masinis. Pradėta dalyvauti SSRS čempionatuose, Pabaltijo spartakiadose. 1948 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas paprastais dviračiais, 1950 m. pirmosios kaimo pirmenybės (nugalėjo Č. Rokaitis - 50 km plento, A. Indrelė - 20 km plento ir 10 km kroso lenktynėse). Dviračių lenktynės pirmą kartą įtrauktos į Lietuvos moksleivių spartakiadą; nugalėjo Č. Dobilas ir B. 1961 m. Lietuvos čempionate 4 aukso medalius (kroso ir plento dviračių lenktynėse) pelnė Juozas Grabauskas, jis laimėjo ir žiedines lenktynes gatvėmis. 1979 m. restauruotas dviračių trekas Klaipėdoje. 1984 m. Lietuvoje (Klaipėdoje) buvo 2 specializuotos dviračių sporto bazės. Vilniuje ir Klaipėdoje veikė po 1 olimpinio rezervo sporto mokyklą, Vilniuje buvo dviračių sporto skyrius Aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje, 2 dviračių sporto olimpinio rengimo centrai (Vilniuje - plento ir Klaipėdoje - treko), 31 skyrius kompleksinėse vaikų sporto mokyklose; dviratininkai taip pat buvo rengiami Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Nuo 1953 m. rengtos vyrų dviratininkų lenktynės Aplink Lietuvą (tapo tradicinės ir vėliau vadintos daugiadienėmis lenktynėmis), nuo 1959 m. - daugiadienės moterų dviratininkių lenktynės. Pirmosiose vyrų lenktynėse 32 dviratininkai iš Vilniaus išvyko į 855 km trasą, suskirstytą į 7 etapus; nugalėjo Kazys Paršaitis (Dinamo, Klaipėda), vėliau laimėjęs dar trejas lenktynes. Pirmąsias moterų lenktynes laimėjo S. Lietuvos dviratininkai dalyvavo ir nuo 1955 m. rengtose Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse. I Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse Ryga-Vilnius-Ryga lietuviai pirmųjų vietų neužėmė, Lietuvos komanda liko antra. 1965-1978 m. rengtose tarptautinėse Baltijos draugystės lenktynėse (pranc. Course Baltique de l’Amitié) Lietuvos ir Lenkijos keliais dalyvavo jaunimo amžiaus dviratininkai. Geriausi Lietuvos dviratininkų asmeniniai rezultatai: 1967 m. Antanas Berankis užėmė 4 vietą, 1972 m. A. Kašinas (Klaipėdos Automobilininkas) - 2 vietą, 1974 m. V.
Žymūs Lietuvos Dviratininkai Olimpinėse Žaidynėse
1924 m. Lietuvos dviratininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse (VIII olimpinės žaidynės, Paryžius): Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas varžėsi 188 km grupinėse plento dviračių lenktynėse ir nuotolio nebaigė. IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai: 169 km grupinėse plento dviračių lenktynėse T. Murnikas užėmė 40 vietą, J. Nuo 1975 m. Lietuvos dviratininkai dalyvauja pasaulio čempionatuose. 1996 m. Europos jaunių čempionate sidabro medalį 65 km grupinėse lenktynėse plentu laimėjo Diana Žiliūtė. 1998 ir 1999 metai buvo Lietuvos dviratininkių triumfo metai. 1998 m. Edita Pučinskaitė laimėjo prestižines daugiadienes Tour de France lenktynes, Diana Žiliūtė tapo pasaulio 103,2 km grupinių ir Europos 16 km pavienio starto lenktynių plentu čempione (Rasa Mažeikytė užėmė 3 vietą), laimėjo Pasaulio taurę. 2000 m. Diana Žiliūtė laimėjo Pasaulio taurę. 2005 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato grupinėse lenktynėse plentu bronzos medalį pelnė Modesta Vžesniauskaitė, Europos jaunių čempionato individualiosiose lenktynėse plentu laikui sidabro medalį - Aušrinė Trebaitė, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse treku bronzos medalius - Gediminas Bagdonas, Ignatas Konovalovas, Aidis Kruopis, Simas Kondrotas. Stipriausi Lietuvos dviratininkai treniruojasi garsiuose užsienio šalių klubuose ir jiems atstovauja prestižinėse varžybose. 2009 m. E. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos dviračių sporto federacija tapo savarankiška, 1991 m. atkurta jos narystė Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje. Tuo metu federacijai priklausė 17 klubų, dirbo 30 etatinių trenerių, treniravosi apie 600 sportininkų. 2007 m. federacijai priklausė 32 klubai, dirbo 42 etatiniai treneriai, treniravosi apie 450 sportininkų. Pagrindinės sporto bazės - Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1992 m. įkurta Panevėžio Olimpo sporto mokykla. 2008 m. Panevėžio Cido universalioje sporto arenoje įrengtas dviračių trekas. Žymiausieji treneriai: Valerijus Konovalovas, Antanas Jakimavičius, A. Kazlauskas, Vytautas Zubernis, Kęstutis Norvaišas, Vytautas Slanina, Vytautas Juchnevičius, Vilius Jankauskas, V. Vencius, R. A. Lietuvos dviračių sporto organizacijoms vadovavo: Kęstutis Bulota (1922-1923, 1931-1933); Jurgis Šulginas (1923-1924, 1926-1929; P. Ruseckas (1924-1925); K. Markevičius (1929-1931); V. Petrauskas (1933-1934); P. Vysockis (1934); Juozas Vilpišauskas (1934-1940); E. Preisas (1940-1941); Viktoras Severinas (1942-1948); K. Vasiliauskas (1949-1953); Antanas Auštrevičius (1954-1967); Aleksandras Icikavičius (1967-1977); N.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis slidinėjimo batus
Lietuvos Dviratininkų Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
- 1975 metai, Pasaulio plento čempionatas, Lozana (Šveicarija): Jonas Romanovas - 1 vieta (jauniai, komandų lenktynės)
- 1978 metai, Pasaulio plento čempionatas, Niurburgas (VFR): Algimantas Guzevičius - 2 vieta (komandų lenktynės)
- 1978 metai, Pasaulio jaunių plento čempionatas, Vašingtonas (JAV): Algirdas Vaitkus - 2 vieta (komandų lenktynės)
- 1981 metai, Pasaulio jaunių plento čempionatas, Leipcigas (VDR): Algimantas Šnioka - 2 vieta (komandų lenktynės)
- 1982 metai, Pasaulio jaunių treko čempionatas, Maršanas (Italija): Vasilijus Špundovas - 1 vieta (komandų persekiojimo lenktynės)
- 1983 metai, Pasaulio treko čempionatas, Ciurichas (Šveicarija): Jonas Romanovas - 3 vieta (grupinės lenktynės dėl taškų)
- 1983 metai, Pasaulio jaunių plento čempionatas, Oklendas (Naujoji Zelandija): Vaclovas Gumuliauskas - 2 vieta (komandų lenktynės)
- 1985 metai, Pasaulio treko čempionatas, Basano del Grapa (Italija): Gintautas Umaras - 2 vieta (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), Vasilijus Špundovas - 3 vieta (4 km komandų persekiojimo lenktynės)
- 1985 metai, Pasaulio jaunių treko čempionatas, Štutgartas (VFR): Artūras Kasputis - 1 vieta (asmeninės persekiojimo lenktynės), Artūras Kasputis - 3 vieta (komandų persekiojimo lenktynės)
- 1986 metai, Pasaulio treko čempionatas, Kolorado Springsas (JAV): Gintautas Umaras - 2 vieta (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), Gintautas Umaras - 3 vieta (4 km komandų persekiojimo lenktynės)
- 1986 metai, Pasaulio jaunių treko čempionatas, Kasablanka (Marokas): Remigijus Lupeikis, Aidas Klimavičius, Darius Čivinskas - 3 vieta (komandų persekiojimo lenktynės)
- 1987 metai, Pasaulio treko čempionatas, Viena (Austrija): Gintautas Umaras - 1 vieta (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), Artūras Kasputis - 3 vieta (4 km asmeninės persekiojimo lenktynės)
- 1988 metai, Seulo olimpinės žaidynės: Gintautas Umaras - 1 vieta (trekas, 4 km asmeninės persekiojimo lenktynės), Gintautas Umaras, Artūras Kasputis - 1 vieta (trekas, 4 km komandų persekiojimo lenktynės).
Šiuolaikinis Kalnų Dviračių Sportas Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę, dviračių sportas Lietuvoje išgyveno atgimimą. Lietuvos dviračių sporto federacija tapo savarankiška ir atnaujino narystę Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas stiprių dviračių sporto centrų, kuriuose ruošiami sportininkai, galintys konkuruoti tarptautiniu lygiu.
Katažina Sosna - Lietuvos Kalnų Dviračių Lyderė
Metų dviratininkės nominacijoje antrą vietą užėmė Lietuvos kalnų dviračių olimpinio kroso (XCO) ir kroso maratono (XCM) bei plento asmeninių lenktynių laikui čempionė Katažina Sosna.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: kalnų sportas Lietuvoje