Įžanga
Ekstremalus vandens turizmas Lietuvoje kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo. Vienas iš jo aspektų - kalnų upių baidarės, nors Lietuva ir neturi tikrų kalnų, tačiau pavasario potvynių metu kai kurios upės savo sudėtingumu prilygsta kalnų upėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime kalnų upių baidarių sporto istoriją Lietuvoje, pradedant nuo ištakų ir baigiant šių dienų varžybomis bei entuziastais.
Baidarių sporto ištakos pasaulyje ir Lietuvoje
Kalbant apie baidarės istoriją, reikėtų akcentuoti, kad dauguma Anglijos Karališkojo baidarininkų klubo narių keliaudavo savo valtimis ir taip daugelyje šalių sukėlė susidomėjimą nauju irklavimo būdu, o vėliau jį imta naudoti ir turizmo varžybose. Baidarių ir kanojų varžybų istorija palyginti vėlyva. Populiarindamas baidarių ir kanojų irklavimą, McGregoras, Napoleono III-ojo kvietimu, 1867 metais Paryžiuje organizavo šių valčių regatą. 1874 metais regatą organizavo Anglijos Karališkasis klubas, įsteigęs „Iššūkio taurės“ prizą. Jis ir Niujorko klubo prizai egzistuoja dar ir iki šiol.
1877 metais Gerberditas Klintcas su daktaru D. Petenu dalyvavo parodomajame vienviečių baidarių plaukime akademinių valčių varžybų metu Moaso upėje Liutache, kur varžybas stebėjo Belgijos karalius Leopoldas. Čia baidarės ir kanojos populiarinimas buvo labai sėkmingas. Europoje susikūrė daugybė specializuotų klubų: 1876 m. Brasalyje, 1885 m. Bonoje ir Hanoveryje, 1900 m. Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. Klubai organizuodavo oficialias regatas ir turistines keliones baidarėmis ir kanojomis. Pirmasis Pasaulinis karas ilgam nutraukė šių valčių irklavimo vystymą.
Gaminant baidares ir kanojas Europoje, buvo panaudota akademinių valčių gamybos patirtis, tačiau tuo pat metu Skandinavijos konstruktoriai, neturėdami jokios patirties ir tradicijų, eksperimentiniu būdu gamino valtis ir jiems pasisekė dar geriau. Tai buvo išsiaiškinta 1923 m. Švedų žaidynėse Gioteburge, kai paaiškėjo, kad vokiečių baidarės palyginus su švediškomis yra sunkios ir plaukia daug lėčiau, nors ir vienoj, ir kitoj šaly buvo gaminamos pagal senąjį eskimų modelį.
Tarptautinių varžybų skaičius nuolat augo. 1925 m. Prahoje įvykusios varžybos sukėlė didelį olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą ir 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius.
Taip pat skaitykite: Tinkama avalynė kalnų žygiams
Šiandien baidarių ir kanojų irklavimas vis dar olimpinė sporto šaka. Jų distancijos - 200 ir 1000 metrų. Varžybos vyksta stovinčiame vandenyje - ežeruose, kanaluose, tvenkiniuose ir pan. Šiuo sportu rūpinasi Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija, įkurta 1924 m.
Ekstremalaus plaukimo baidarėmis populiarėjimas Lietuvoje
Nors Lietuva neturi aukštų kalnų, tačiau pavasario potvynių metu upės tampa sraunios ir pavojingos, pritraukiančios ekstremalaus sporto mėgėjus. Vienas iš tokių pavyzdžių - Dūkštos upė, kuri dėl savo sraunumo, užvartų ir kitų natūralių kliūčių yra tituluojama ekstremaliausia Lietuvos upe.
Dūkštos upė - ekstremalaus baidarių sporto meka
Dūkštos upė, tekanti Neries regioniniame parke netoli Vilniaus, yra populiari vieta tarp ekstremalaus vandens turizmo mėgėjų. Upės srovės greitis, užvartos, bangos ir kitos natūralios kliūtys reikalauja didelio pasiruošimo ir patirties.
Lietuvos ekstremalaus vandens turizmo bendruomenė kasmet rengia varžybas Dūkštos upėje. Šios varžybos pritraukia stipriausius šalies ekstremalaus vandens turizmo mėgėjus. Varžybų dalyviai turi įveikti trasos slalomo atkarpą, laviruojančią tarp virš upės kabančių vartų-gairelių, ir ralio atkarpą su natūraliomis kliūtimis. Trasoje gausu akmenų, medžių užvartų, rėvų, šiekštų, bebrų užtvankų ir kitų gamtos kliūčių.
Varžybų formatas ir taisyklės
Varžybų trasa Dūkštos upėje driekiasi tarp Bradeliškių ir Karmazinų piliakalnių. Bendras trasos ilgis - du kilometrai, iš kurių trys šimtai metrų yra sraunioje atkarpoje ties Bradeliškių vandens malūnu. Ten dalyviai turi įveikti 10 virš vandens kabančių vartų. Įveikus atkarpą su vartais, plaukimas tęsiamas sraunia Dūkštos žemupio atkarpa su natūraliomis kliūtimis. Trasos įveikimo laikas siekia apie 30 minučių.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis slidinėjimo batus
Varžybų dalyviai gali plaukti bet kokiomis plaukimo priemonėmis, tačiau privalo dėvėti šalmą ir gelbėjimosi liemenę. Plaukiama po vieną žmogų vienoje plaukimo priemonėje. Varžomasi dviejuose - moterų ir vyrų - įskaitose.
Ekologinis aspektas
Varžybų organizatoriai skiria didelį dėmesį ekologijai. Kiekvienas varžybų dalyvis, kuris iš upės surinks ir į finišą atgabens po plastiko/stiklo butelį, skardinę ar panašaus dydžio šiukšlę, už kiekvieną surinktą šiukšlę atims po 10 sekundžių iš trasos įveikimo laiko. Daugiausiai šiukšlių surinkusio dalyvio laukia specialus prizas.
Kitos upės ir maršrutai Lietuvoje
Be Dūkštos, Lietuvoje yra ir kitų upių, tinkamų plaukimui baidarėmis, nors jos ir nėra tokios ekstremalios. Kelionė Aukštaitijos upėmis, plaukiant patogioje baidarėje, suteikia galimybę pasimėgauti gamtos dovanojama ramybe. Aukštaitija yra vienas gražiausių Lietuvos kraštų, nuo seno garsėjantis vaizdinga gamta, skaidriu upės vandeniu ir jaukia atmosfera.
Maršrutų pasirinkimas
Renkantis maršrutą, svarbu atsižvelgti į dalyvių patirtį ir fizinį pasirengimą. Jei į kelionę kviečiami ramesnio būdo draugai, vyresni žmonės ar mažus vaikus, reikėtų rinktis ramesnį, tiesesnį, sraunesnį maršrutą, kuris nereikalaus nei intensyvaus irklavimo, nei fizinių jėgų įveikiant kelyje esančias kliūtis. Jei plaukiama su aktyviais, jaunais, fiziškai stipriais ir adrenaliną vertinančiais draugais, galima rinktis sudėtingesnį, daug ištvermės reikalaujantį plaukimą.
Populiarūs maršrutai Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Apžvalga: kalnų sportas Lietuvoje
- Lakajos upė: Derina ramų plaukimą su intensyviu irklavimu.
- Kiauna: Taip pat siūlo įvairaus sudėtingumo atkarpas.
- Žeimena: Leidžia pasimėgauti tiek ramiu plaukimu, tiek pareikalauja intensyvių jėgų.
- Akmena: Srauni, vingiuota upė su akmenimis, tinkama patyrusiems baidarininkams.
- Merkys: Populiarus Dzūkijoje, leidžia pamatyti ir pajausti regioną giliau.
- Ūla: Taip pat tinkama baidarėms, siūlo vaizdingus maršrutus.
- Minija: Didžiausia Žemaitijos upė, tinkama turistiniams žygiams.
Svarbūs patarimai planuojant kelionę baidarėmis
- Nuomokitės tik aukštos kokybės baidares! Plaukimas baidarėmis neatsiejamas nuo kokybiškų, tvirtų ir manevringų baidarių bei tinkamų irklų, kurie plaukimui suteikia daugiau lengvumo ir patogumo.
- Pasirūpinkite tinkama apranga. Rengtis reikėtų keliais sluoksniais, tačiau neprisirengti per daug - svarbiausia, kad labai nesuprakaituotumėte ir nesportuotumėte drėgnais drabužiais. Apsaugokite nuo šalčio galvą, rankas, kojas ir pėdas.
- Pasitikrinkite sveikatą. Sportuoti vėsiu oru lauke nereikia ypatingo fizinio pasirengimo, tačiau to nepatartina daryti turintiesiems sveikatos sutrikimų, tokių kaip kraujotakos ar kvėpavimo takų ligų.
- Nepamirškite apšilti prieš sportuojant.
- Laikykitės saugos taisyklių. Dėvėkite gelbėjimosi liemenę ir šalmą.
- Saugokite gamtą. Nepalikite šiukšlių ir gerbkite aplinką.
Baidarių sportas ir aktyvus laisvalaikis
Irklavimas baidarėmis - tai fizinių pratimų rūšis, galimybė aktyviai poilsiauti, pramoga. Irkluojant baidarę labiausiai dirba nugaros, pilvo, dubens ir pečių raumenys.
Šis sportas tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Plaukimas baidarėmis padeda malšinti stresą ir gamina laimės hormonais vadinamus endorfinus.
Ekstremalūs iššūkiai ir projektai
Lietuvoje yra entuziastų, kurie imasi ekstremalių iššūkių, susijusių su plaukimu baidarėmis. Pavyzdžiui, vienas keliautojas planuoja praplaukti visas Lietuvos upes baidare. Kitas projektas - plaukimas Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės, siekiant sujungti amžinąją Lietuvos sostinę Vilnių su pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę.