Klaipėdos Kultūros Veidas: Kęstučio Meškio Kūrybos Kelias ir Mintys apie Laiką

Šis straipsnis skirtas apžvelgti žinomo klaipėdiečio, kultūrininko, žurnalisto ir sinefilo Kęstučio Meškio kūrybinį kelią, jo indėlį į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą bei mintis apie laiką, kūrybą ir gyvenimo džiaugsmą. Straipsnyje remiamasi interviu su Kęstučiu Meškiu, atskleidžiant jo patirtis, požiūrį į kultūrą, kiną ir miesto raidą.

Nuo Pokario Klaipėdos Iki Sankt Peterburgo

Kęstutis Meškys gimė Klaipėdoje pokario metais, kai miestas dar buvo pilnas griuvėsių. Mokykloje buvo kalbama apie grožį ir šviesų rytojų, tačiau aplinkui tvyrojo kultūrinė nykuma. Kelionė į tuometinį Leningradą (Sankt Peterburgą), išsaugojusį senojo Peterburgo žavesį ir dvasią, paskatino Kęstutį pasirinkti studijas šiame mieste. Jis teigia, kad tuo metu tai buvo vienintelis "langas į Europą". Šis pasirinkimas, tapti vienu pirmuoju "kultūriniu emigrantu", iki šiol nesigaili.

Sugrįžimas į Klaipėdą ir Kultūrinės Iniciatyvos

1989 m. Kęstutis grįžo į Klaipėdą, Lietuvai bręstant Sąjūdžio idėjoms ir siekiui atgauti Nepriklausomybę. Jis tikėjosi būti naudingas atgimstančiai Lietuvai ir gimtajam miestui. Iškart įsijungė į TV laidų kūrimą Klaipėdoje, tačiau realybė buvo kiek kitokia. Šalis pasinėrė į laukinį kapitalizmą ir turtų dalybas. Kęstučio pastangos sukurti kažką, kas pasitarnautų naujai į Europą besirengiančiai sugrįžti Lietuvai, nebuvo suprastos to meto valdžios.

Jam trūko normalių kuriančių žmonių rato, todėl gimė Kultūros ir biznio klubo idėja, kuri vėliau išsirutuliojo į Baltijos Kultūros ir biznio centrą, turėjusį virsti Kultūros fabriku. Jo partnerių ir bendraminčių dėka čia atsirado pirmas viešas internetas, mobilus telefonas, šiuolaikinė org.technika, galimybė įsigyti vizas ir laikinai gauti patalpas dalykiniams susitikimams su verslo partneriais. Jame kūrybingi, verslūs žmonės jau tuomet turėjo galimybę pasinaudoti visu tuo. Taip pat buvo rodomi kino klasikos kūriniai, kino premjeros, lankėsi kino kūrėjai, buvo organizuojami festivaliai. Kinas buvo neatsiejama šio centro sumanymo dalis. Tačiau laikas buvo nepalankus, nebuvo reikiamo finansavimo idėjai iki galo realizuoti.

Kinas - Neatsiejama Gyvenimo Dalis

Iki šiol Kęstutis Meškys dega kinu, jį propaguoja kino klube „8 ½”, specialiame socialiniame tinkle, organizuoja su kinu susijusius renginius. Jis vadinamas kultūrologu, kinematografininku, kultūrininku, prodiuseriu, žurnalistu ir net rašytoju. Pats save jis įvardija "intelektualiniu klajokliu".

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie Kapitolijaus sporto klubo darbo valandas

Intelektualinis Klajoklis: Nuo Žurnalistikos Iki Kūrybos Laisvės

Nuo vaikystės Kęstutis buvo žingeidus ir smalsus. Jis teigia, kad nuo vaikystės manyje buvo stiprus tas žurnalistinis „genas“ - sužinoti tai, ko niekas nežino. Nors kurį laiką dirbo etatiniu žurnalistu, vėliau naudojosi visiška kūrybos laisve ir rašė apie tai, kas jį domina, kas, jo manymu, prasminga - apie kultūros aktualijas, meno reiškinius, iškilius Lietuvos ir pasaulio žmones, akademinius straipsnius - apie tai, kas kitų lieka nepastebėta.

Metų Našta?

Paminėjęs 75-erių metų gimtadienį, Kęstutis Meškys akivaizdžiai nepanašus į senolį. Jis teigia, kad metų naštą pajunta, kai nieko nedirba ar keldamasis rytais. Tačiau kol šis pasaulis dar tave stebina ir dar kažko sieki, tol esi gyvas pilna to žodžio prasme.

Kūrybiniai Planai

Kęstutis Meškys turi nemažai kūrybinių planų. Jis yra parašęs keletą knygų [„Kultūra kaip žinia“ (2007), „Kaip valdyti medijas“ (2010), „Kultūra kaip būtis“(2013)], ne vieną mokomąją-metodinę knygą studentams. Turi vilčių dar parašyti knygą ir užbaigti tą trijų veikalų ciklą apie kultūrą, apie laiko, kaitos fenomeną kultūroje. Planuose dar - ir monografija apie Klaipėdos kiną, jo istoriją, kurios tarpukario laikmetis pilnas įdomių faktų.

Boulingas Klaipėdoje: Karališkas Žaidimas Tapo Populiarus

Straipsnyje taip pat trumpai užsimenama apie boulingo populiarumą Klaipėdoje. Viduramžiais jį žaisti buvo karalių privilegija, tačiau šiuo metu boulingą žaidžia apie 100 mln. žmonių visame pasaulyje. Kaip epidemija šis žaidimas visoje Europoje išplito dar viduramžiais. Tik 1994 metų gruodį boulingo mėgėjas kaunietis Juozas Nevidauskas Kaune įrengė pirmą boulingo salę.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

tags: #kapitolijus #sporto #klubas #atsiliepimai