Krepšinis Lietuvoje jau seniai nėra vien tik sporto šaka - tai tapo savotiška religija, vienijanti žmones ir įkvepianti tautinį pasididžiavimą. Todėl nenuostabu, kad krepšiniui skirti paminklai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime paminklų Lietuvos krepšiniui kūrimo kontekstą, jų meninę vertę ir visuomeninį poveikį.
Skulptūrų renesansas ir paminklų krizė
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prasidėjo savotiškas skulptūrų renesansas. Menininkai pagaliau galėjo laisvai reikšti savo idėjas, nevaržomi sovietinės ideologijos. Tačiau kartu išryškėjo ir tam tikra paminklų krizė. Pasak skulptoriaus Stanislovo Kuzmos, daugelis skulptorių susilaiko nuo darbų, o visuomenės skonis, paveiktas rinkos dėsnių, neretai diktuoja, kas turi būti pastatyta.
Skulptorius Tadas Gutauskas, baigęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnaziją ir Vilniaus dailės akademijoje studijavęs skulptūrą, yra vienas iš aktyviausiai kuriančių menininkų Lietuvoje. Jo kūrybinis kelias - tai daugiau nei 100 parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavimas įvairiose menininkų ir verslininkų organizacijose. T. Gutauskas yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Vilniaus nepriklausomų meno galerijų asociacijos valdybos narys, o neformalioje Užupio Respublikoje net išrinktas kultūros reikalų ministru.
Paminklas Lietuvos krepšiniui Vilniuje
Vienas žymiausių T. Gutausko darbų - paminklas Lietuvos krepšiniui, pastatytas 2007 metais Vilniuje, prie „Siemens“ arenos. Ši beveik 6 metrų aukščio skulptūra, kurios centre - sidabrinis krepšinio kamuolys, simbolizuoja krepšinio svarbą kiekvieno lietuvio širdyje.
Šis paminklas yra ne tik meninis objektas, bet ir svarbus orientyras mieste. Jį lengva pastebėti iš toli, o blizgantis kamuolys suteikia skulptūrai papildomo žavesio. T. Gutausko paminklas krepšiniui yra vienas sėkmingiausių menininko darbų, kuriame pavyko suderinti meninę idėją ir visuomeninę reikšmę.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo legendos
Tado Gutausko kūrybos principai
T. Gutauskas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu ir Šv. Kristoforo statulėle už visuomenės įtraukimą į kūrybos procesą. Menininkas tiki, kad paminklai turi būti kuriami žmonėms, o jų palaikymas yra didžiausias akstinas kurti.
Vienas iš T. Gutausko kūrybos bruožų - siekis įtraukti visuomenę į kūrybos procesą. Pavyzdžiui, kuriant skulptūrą „Vienybės medis“ Vingio parke, buvo įrašytos šimto iškilių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių pavardės, kurias pasiūlė patys žmonės.
T. Gutausko teigimu, jei tai būtų tik jo skulptūra, ji neturėtų tokios prasmės kaip dabar. Į meno kūrinį jis nori sudėti plytas su Lietuvos laisvei neabejingų žmonių, sąjūdininkų, pasižymėjusių visuomenės veikėjų pavardėmis.
"Laisvės kelias": vienybės simbolis
Kitas žymus T. Gutausko darbas - „Laisvės kelias“, skirtas kovos už Nepriklausomybę atminimui ir laisvės bei piliečių iniciatyvai įamžinti. Tai - raginimas nepamiršti vienybės idėjų, kurios padėjo Lietuvai išsikovoti laisvę.
T. Gutauskas prisipažįsta, kad tikėjosi sulaukti tokio žmonių palaikymo ir susidomėjimo kuriant šią skulptūrą. Pasak jo, jei į šią skulptūrą būtų įmūriję visų norinčiųjų plytas, ji, ko gero, nusitęstų iki Širvintų.
Taip pat skaitykite: Paminklai krepšiniui Lietuvoje
Kritika ir diskusijos dėl paminklų
Vis dėlto, ne visi paminklai Lietuvoje sulaukia vieningo pritarimo. Pavyzdžiui, skulptoriaus Juozo Kęstučio Patamsio (1939-2007) skulptūra „Žinia“, sukurta sovietmečiu ir vėliau pasiūlyta įamžinti valstybės atkūrimo idėją, sulaukė kritikos iš menininkų ir visuomenės.
Skulptoriai abejojo šio kūrinio menine verte ir jo tinkamumu įamžinti Nepriklausomybės idėją. Kritikai teigė, kad skulptūra „Žinia“ tebeskendi gūdžiame sovietmetyje, kai buvo įprasta vaizduoti tokias stilizuotas mergeles.
Rašytojas Andrius Jakučiūnas teigė, kad paminklai šiandien yra didžiulė problema, o nerimas kyla dėl to, kad paminklai dygsta it grybai po lietaus. Pasak jo, ideologinio paminklo problema yra ta, kad jis skleidžia tam tikrą tiesą, kuri nebūtinai amžina.
Skulptorius Stanislovas Kuzma taip pat išreiškė abejones dėl skulptūros „Žinia“ meninės vertės ir jos techninio atlikimo. Pasak jo, šis darbas yra techniškai nešvariai pagamintas, o naudojama technologija - vario skarda apkaltas cementas - yra pasenusi ir nepatvari.
Konkursai ir viešųjų ryšių technologijos
Skulptorius Valdas Bubelevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dabartiniu laiku vyrauja viešųjų ryšių technologijų metodika, ir visiškai neaišku, kokiais būdais paminklai atsiranda, nes konkursų praktika yra pradingusi.
Taip pat skaitykite: Futbolo tradicijos Lietuvoje per paminklus
Pasak jo, tokia viešųjų ryšių metodika yra juodoji technologija ir, jo galva, rimtiems paminklams bei rimtoms vietoms tokios technologijos neturėtų daryti įtakos. Tai turėtų lemti profesionalų nuomonė, o visuomenei reikėtų glaudesnio dialogo su meno sričių specialistais.
Kauno krepšinio įamžinimas
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) neseniai paskelbė konkursą, kurio pagrindinis tikslas - įprasminti Kauno krepšinio pasiekimus. Planuojamas kūrinys turi būti pastatytas Kauno Nemuno saloje iki Europos krepšinio čempionato, kurio finalas numatytas Kaune.
Tačiau šis konkursas taip pat sulaukė kritikos dėl skubos, diskusijų su visuomene trūkumo ir abejonių dėl konkurso idėjų vertinimo profesionalumo. Architektas E.Miliūnas teigė, jog sunku tikėtis, kad panašus skulptūros idėjų konkursas padėtų surasti vietos vertą sprendinį.
Vietos parinkimas ir urbanistinis kontekstas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paminklo vietos parinkimas yra labai svarbus aspektas. T. Gutausko skulptūra „Verpstė“ su iškiliausiomis lietuvių pavardėmis, pasimetusi Vingio parko miškelyje, dėl atsitiktinės pastatymo vietos praranda dalį savo prasmės.
Todėl, renkant vietą paminklui, būtina atsižvelgti į urbanistinį kontekstą ir užtikrinti, kad paminklas harmoningai įsilietų į aplinką ir būtų lengvai prieinamas visuomenei.