Įvadas
Šis straipsnis skirtas aptarti kariuomenės sporto organizavimo raidą Lietuvoje nuo nepriklausomybės kovų pradžios iki šių dienų. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos kariuomenės sporto draugijos (LKSD) įkūrimas ir veikla tarpukario Lietuvoje, sporto vaidmuo rengiant karius atkuriant nepriklausomybę bei šiuolaikinės karinės kovinės savigynos sistemos formavimas.
Sporto Svarba Kariuomenės Formavimosi Pradžioje
Dar nepasibaigus kovoms už nepriklausomybės įtvirtinimą, sportinio sąjūdžio entuziastų dėka 1919 m. liepos 13 d. buvo organizuotas pirmasis sporto renginys, davęs impulsą aktyvinti sportinę veiklą. Lietuvos kariuomenė buvo viena labiausiai organizuotų valstybinių institucijų šalies kūrimo laikotarpiu, todėl kartu su kitais išprususiais tautos šviesuoliais jai teko pagrindinis vaidmuo organizuojant sportą. Kariškiai, ypač aukštesnieji karininkai, buvo futbolo, lengvosios atletikos, bokso entuziastai, jojimo sporto pradininkai - 1920 m. jie surengė pirmąsias Lietuvoje raitelių varžybas.
Atskiri karininkai rodė iniciatyvą kuriant Lietuvos sporto sąjungą (LSS), vėliau Lietuvos sporto lygą (LSL), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS) ir kitas sporto organizacijas. Pirmuoju LSS pirmininku išrinktas krašto apsaugos ministras mjr. dr. Pranas Sližys, LSL pirmininkais buvo aukšti karininkai - generolai Vladas Nagevičius, Jonas Jurgis Bulota, plk. ltn. Antanas Jurgelionis, LFLS - vyr. ltn. Steponas Darius ir kiti. Kariuomenės iniciatyva Kaune buvo įrengtas pirmasis stadionas, turintis gerą futbolo aikštę, bėgimo takus ir šuolių sektorius.
Lietuvos Kariuomenės Sporto Draugija (LKSD)
Kariuomenės sportas ypač suaktyvėjo 1924 m. liepos 15 d. įkūrus Lietuvos kariuomenės sporto draugiją (LKSD). Draugijos pirmutinis tikslas buvo materialiai ir moraliai remti sporto platinimą tarp karių. LKSD rūpinosi sporto instruktorių rengimu, sporto propagavimu, išleido pirmuosius leidinius apie lengvąją atletiką, atskiras sporto šakas - futbolą, krepšinį, tinklinį ir kt.
Kariuomenės spòrto draugijà buvo sporto organizacija, plėtojusi karių kūno kultūrą ir sportą. Ji įkurta 1924 m. liepos 30 d. Kaune karininkų B. Štencelio, K. Austo, J. Pyragiaus, P. Kaladės, A. Ardicko iniciatyva. Kaip buvo rašoma draugijos įstatuose, jos tikslas buvo: …remti materialiai ir moraliai sporto platinimą karių tarpe. Draugija kultivavo lengvąją atletiką, futbolą, šaudymą, jojimo sportą, vandens sportą, tenisą.
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
Draugijos pastangomis 1926-1928 m. Kaune, Aukštojoje Panemunėje, įrengtas kariuomenės stadionas su futbolo aikšte, bėgimo takais, šuolių sektoriais ir šaudykla. Nuo 1926 m. pradėtos rengti visos kariuomenės metinės sporto šventės. Pirmojoje (1926 10 17) dalyvavo 349 kariai sportininkai, paskutinėje - 7‑ojoje (1938 08 10-14) - apie 1200. 1931 m. draugija turėjo 14 skyrių, daugiau kaip 300 narių. Leido knygas, kitus sporto leidinius: 1921 m. išėjo S. Garbačiausko Futbolas, 1922 - K. Dineikos Krepšiasvydis vyrams, K. Dineikos ir J. Ereto Lengvosios atletikos vadovėlis. Veikė iki 1940 m.
Draugijos centro valdybos pirmininkai buvo J. Kraucevičius (1924-1925). J. Vintaras (1925-1926), V. Grudzinskas (1926-1928), K. Skučas (1928-1930 ir nuo 1931), S. Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
Kovinis Sportas Tarpukario Kariuomenėje
Tarpukario Lietuvos kariuomenėje sportas buvo itin svarbi rengimo dalis, o kariuomenė turėjo vieną iš pagrindinių vaidmenų formuojant sportą Lietuvoje. Kovinis sportas taip pat buvo neatsiejama to dalis. Kaip straipsnyje „Lietuvos kariuomenės sporto raida (1919-1940)“ rašo doc. dr. Steponas Gečas, savo boksininko sunkiasvorio karjerą kariuomenėje pradėjo ir 1928 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis, Baltijos valstybių čempionas Juozas Vinča.
Sportininkų Indėlis Atkuriant Nepriklausomybę
Gintauto Surgailio knygoje „Lietuvos kariuomenės istorija“ yra užsimenama, kad 1935 m. Lietuvai pradedant vaduotis iš Sovietų Sąjungos okupacijos nemažai kovinio sporto šakų atstovų tapo besikuriančios Lietuvos krašto apsaugos sistemos branduoliu. Tai, kad nemažai sportininkų prisijungė prie pirmųjų apsaugos ar krašto apsaugos struktūrų Lietuvoje 1988-1991 m. Kaip teigia S. „1990 metai. Ateina daug žmonių, kurie susiję su sportu, jie nori varžytis, turi tą sportinį kovos principą - kovoti, laimėti. Bet tai nebuvo vien sportininkai. Kadangi reikėjo saugoti Aukščiausiąją Tarybą, labai daug kas buvo koncentruojama į artimą kovą apgyvendintoje vietovėje, tam tikrose siaurose patalpose. Vadinkim taip, mūšis mieste. Viskas buvo ruošiama per užsiėmimus, jie buvo vadinami artima kova, koviniais veiksmais“. O kodėl būtent sportininkai, sportas ir kovinis sportas buvo tas branduolys, kuris pritraukė pirmųjų karinių struktūrų žmonių ir padėjo juos ruošti? Į tai dar anksčiau minėtuose interviu atsakė tiek A. Pocius, tiek T. „Tos dvikovinės sporto šakos buvo mūsų ginklas, mes patys buvome tas ginklas. Reikėtų prisiminti ir karatė vyrus, vadovaujamus Romo Vitkausko, šie vyrai irgi buvo Aukščiausiojoje Taryboje, jie buvo papildoma apsauga - paskui sustiprino ATAS vyrus. Priešininko jautimas yra iš dvikovinių sporto šakų, kartais gi dvikoviniame sporte instinktyviai jauti dalykus“.
Karinio Techninio ir Sporto Klubo Įkūrimas
„Tuo metu dar nebuvo įsakymų, reikėjo ką nors galvoti, kaip nors daryti, po kuo nors pakišti, nes oficialumo dar nebuvo. Dar šalyje buvo rusų kariuomenė, reikėjo ir juos apgauti. Taigi, 1990 m. gegužės 31 d. Krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu Nr. 1 buvo sukurtas Karinis techninis ir sporto klubas“, - pasakoja S. Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) puslapyje: „Esant Lietuvoje labai sudėtingai situacijai, vienas iš sunkiausių departamentui iškilusių uždavinių buvo pradėti rengti Lietuvos vyrus profesionaliai Lietuvos gynybai. 1990 m. pavasarį, Lietuvai dar nesulaukus tarptautinio pripažinimo, atvirai to daryti buvo beveik neįmanoma, todėl nutarta šį darbą dirbti prisidengus Karinio-techninio sporto klubo iškaba. 1990 m. gegužės 31 d. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1 prie Krašto apsaugos departamento buvo įkurtas toks klubas. Klubo viršininku paskirtas Česlovas Jezerskas. „Jam vadovauti buvo paskirtas generolas Č. Jezerskas. Jis ir pasaulio sambo čempionas, ir kiti dalykai. Čia ir yra viso to užuomazgos, pakišant viską po tuo sporto klubu, norint pradėti žmones rengti. Vėliau žmonių atsirasdavo vis daugiau, juos reikėjo atsijoti, tai viskas ir vykdavo per tokius užsiėmimus, ten vyko toks rengimas. Kai aš kalbėjau su kitais prisidėjusiais prie šito proceso žmonėmis, kaip jie toliau vystė? Jie atvažiuodavo ir rodydavo pavyzdį kitiems jauniems žmonėms, tie labai smalsiai tai žiūrėdavo ir norėdavo pasiekti jų lygį. Jie buvo kaip ir elitas. Dabar yra sukurtas filmas „Spec. Žvėrynas“ apie tą specialųjį būrį. Taip ir pradėjo formuotis tokių dvikovininkų pagrindas. Toliau tokie dalykai pradėjo steigtis regionuose - Panevėžys, Kaunas, Alytus, Klaipėda, Šiauliai“.
Taip pat skaitykite: Nuo karių savanorių iki krepšinio čempionų
Artima Kova Apgyvendintoje Vietovėje
Visas tas rengimas dar nuo Aukščiausiosios Tarybos buvo sukoncentruotas į mūšį mieste. Visi tie susikūrę batalionai turėjo būti rengiami pagal tą principą. Ten buvo Vilnius, „Žvėrynas“ su majoru P. Kastecku. Gaila, kad dabar nėra žmonių, kurie papasakotų Kauno, Klaipėdos istorijas. Sistema kūrėsi palengva. Jie vieni iš pirmųjų pradėjo dirbti su žaliosiomis beretėmis. Dar 1992 ar 1993 m. į tą pačią Karmėlavą jau buvo atvažiavę NATO delegatų iš Vakarų šalių ir mes jiems rodydavom parodomąsias programas. Tai jie net negalėjo įsivaizduoti, kaip per tokį trumpą laiką galėjome taip pasiruošti“, - teigė S.
Kariniai Kovinės Savigynos Turnyrai
„Tarp tų batalionų buvo sveika konkurencija. Nuo 1993 metų, kai susikūrė brigada, kai atsirado Jėgerių batalionas, prasidėjo vystymasis. Kiekvienas norėdavo parodyti, kad jų kariai geriau paruošti. Mūsų mažas batalionas, ten gal 200 žmonių sugebėdavo visose sporto rungtyse iškovoti prizų. Pavyzdžiui, 1995-1996 m. kažkur atsirado kovinės savigynos turnyruose „siena prieš sieną“ - yra 7 svorio kategorijos, už kiekvieną pergalę kategorijoje batalionas gauna po tašką. Daug buvo tų turnyrų tikrai. Vėliau pradėjome važiuoti ir į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bendras, vadinkime, kovinės savigynos varžybas. Bet tokios labai jau išrašytos sistemos dar nebuvo. Kiekvienas padalinys turėdavo savo parengimą“.
Sisteminio Požiūrio Įtvirtinimas
„Sisteminis to įprasminimas daugiau prasidėjo tada, kai vadas Arvydas Pocius pabuvojo JAV pas jūrų pėstininkus. Grįžęs jis atvežė daug mokomosios medžiagos ir sako: „Eikit, vyrai, jums yra užduotis parengti kažką panašaus Lietuvos kariuomenėje“. A. Pocius buvo davęs tą užduotį, buvo suformuota darbo grupė, darbo grupės vadovas buvo majoras P. Tai, jog būtent tuo metu kovinė savigyna tapo sistemiškai karių rengime galimu naudoti įrankiu, patvirtina ir A. 2011 m. A. Lietuvos kariuomenės žurnale „Karys“ (2014 m., Nr. 6) publikuotame karinės periodikos redakcijos vyr. redaktoriaus parengtame interviu su Lietuvos kariuomenės vado pareigas baigiančiu eiti generolu leitenantu Arvydu Pociumi vadas teigia: „Norėčiau pasidžiaugti ir tuo, kad savo vietą Lietuvos kariuomenėje surado taikomoji karinė kovinė savigyna, nes karys privalo mokėti apsiginti ir be ginklo, o ir užsienio šalių kariuomenėse ši disciplina yra įdiegta gana plačiai. Tikiuosi, kad po manęs atėjęs kariuomenės vadas išlaikys šį prioritetą, nepaversdamas jo vien tik prisiminimu apie gen. ltn.
Karinės Kovinės Savigynos Mokymo Lygiai
Karinės kovinės savigynos mokymas Lietuvos kariuomenėje yra skirstomas į tris lygius. Pirmojo lygio metu kariai išmoksta atlikti bazinius veiksmus ir įgyja bazinių savigynos žinių. „Aukščiausiojo lygio mokymuose prasideda taktika - apkasai, duobė, patalpa. Kontaktas ir pamokos, kaip kovoti vienas prieš du, trys prieš tris, kaip naudoti efektyviausiai peilį, lazdą, parankines priemones. Visos situacijos, kai karys gali nespėti panaudoti savo šaunamojo ginklo, kaip sužaisti tose situacijose“. Kai įvedėme karinę kovinės savigynos pusę, atsirado daugiau techninių pusių, daug prisidėjau, kad būtų įvesta daugiau apsaugos priemonių. Kai ištikdavo traumos, lūžiai, vadai nebenorėjo leisti į varžybas. Pradėjome ieškoti apsaugos priemonių, koreguoti taisykles. Atsiranda sisteminis požiūris. Turi būti sudėliota sistema, kur mes einame, kokių tikslų siekiame. Tai pradėjau koreguoti taisykles, pridėti techninių veiksmų, kurie leidžiami, riboti darbą parteryje, nes kai ten nukrenta, galima ir tris minutes gulėti, o karys turi čia pat ką nors padaryti. Tada išlieka ir kovos dinamika, ji būna visiškai kitokia“.
Dabartinė Situacija
Kalbėdamas apie dabartinius kariuomenėje vykstančius karinės kovinės savigynos turnyrus. „Nepasakyčiau, kad yra blogas lygis. Netgi labai geras lygis. Kai gyvename nostalgija, kaip kas buvo mūsų laikais, taip, taip, buvo mūsų laikais… Bet jei sąžiningai lygintume - tada buvo vieni laikai, dabar yra kiti laikai. Reikia vertinti pagal dabartinius laikus. Lygis tikrai yra gana neblogas, norėtųsi didesnio masiškumo. Turnyras buvo tikrai masiškiausias visai neseniai. Norėčiau, kad grįžtų kovos batalionas prieš batalioną. Norėčiau, kad sportinėje karinėje kovinėje savigynoje atsirastų ir prisijungtų jėgos struktūros visos. Vyksta bendradarbiavimas su VRM struktūromis, Vadovybės apsaugos departamentu. Seniau važiuodavome į jų turnyrus. Reikia, kad ir jie dalyvautų: individualiai, komandomis, juk tėvynę ginsime mes visi. Iš pradžių reikia viską sudėlioti kariuomenėje, o tada jau eiti toliau“. „Tie, kas galvoja, kad čia toks tiesiog „snukiadaužis“, tai 60 proc. Mokymų doktrinų vadas atsiuntė Irako ir Afganistano karų patirties analizę iš JAV. Man buvo labai įdomu. Tie kariai, kurie užsiiminėjo jų karinės savigynos versija, vadinami „combative“, jie nesutrikdavo mūšio lauke, stresinėse situacijose. Tie, kurie to nedarė, buvo pasmerkti žūti. Mano nuomone, turi kiekvienas karys pačiupinėti artimą kovą, ar su ginklu, ar be ginklo. Gauti šiek tiek kontakto. Bet aplink jį visada turi būti kompetentingų žmonių“.
Taip pat skaitykite: Kariuomenės bokso tradicijos Lietuvoje
tags: #kariuomenes #sporto #organizavimas