Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti didžiulę naudą širdies ir kraujagyslių sistemai bei bendrai organizmo būklei. Tačiau, norint išvengti traumų ir pasiekti maksimalų rezultatą, svarbu žinoti, kas vyksta organizme pradedant sportuoti ir kaip tai daryti saugiai bei efektyviai.
Fizinio Aktyvumo Nauda Širdies Ir Kraujagyslių Sistemai
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, apsaugančių mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei stiprinančių svarbiausią mūsų organizmo gyvybinį organą - širdį. Teisingai parinkta fizinė veikla - puiki prevencija nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.
Dažnos Klaidos Pradedantiesiems
Fizinio aktyvumo treneriai susiduria su apmaudžiomis klaidomis, kurias daro sportuoti pradedantys žmonės. Žmonės dažnai painioja iš esmės skirtingas veiklas - sportinę veiklą, kuri nukreipta į sportinius rezultatus ir pasiekimus, ir sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą arba tokias fizinio aktyvumo veiklas, kurios sveikatai nerizikingos.
Norint nepakenkti organizmui tokiu krūviu, būtina prieš tai labai gerai pasitikrinti ir turėti bent penkerių metų sportinės veiklos praktiką. Dirbant klinikoje specialiais telemetrinės medicinos prietaisais matuojama, kaip į krūvį reaguoja žmogaus širdis. Teko pastebėti, kad žmonės nejaučia, kai nuo per didelio krūvio atsiranda padažnėjusios skilvelinės ekstrasistolės, kurios gali poruotis ir pasikartoti dvi viena po kitos. Pats žmogus to nejaučia, o pavojus ir grėsmė sveikatai - realūs. Todėl vietose, kuriose vyksta tokio pobūdžio užsiėmimai, turėtų būti bent jau defibriliatorius, nes jeigu sutriks širdies ritmas ir laiku nespėsime suteikti pagalbos, pasekmės gali būti liūdnos.
Kaip Teisingai Pradėti Sportuoti
Naujokui, nieko neišmanančiam apie jam tinkamus krūvius, patartina pirmiausiai pasiieškoti specialisto, kuris sudarytų treniruočių planą ar bent jau teisingai užvestų ant kelio.
Taip pat skaitykite: Sportas ir kūnas: kas iš tikrųjų vyksta?
Pradžios Žingsniai
- Planavimas: Užrašų knygutėje turi atsirasti valanda ir data, kada žmogus skirs laiko savo fiziniam aktyvumui: tarkime, trys kartai per savaitę tuo pačiu metu.
- Mažas Intensyvumas: Pradžioje reikia nesiorientuoti į krūvį - tiesiog išeiti pasivaikščioti, paminti dviratį. Tai turi būti nedidelio intensyvumo fizinis aktyvumas.
- Įpročio Formavimas: Po dviejų-trijų mėnesių atsiras įprotis, nes organizmas pradės išskirti serotoniną - geros nuotaikos hormoną, kuris žmogų pririš prie tokios veiklos - nepasivaikščiojęs jis jausis blogiau negu pasivaikščiojęs.
- Krūvio Didinimas: Kai žmogus jau puikiai toleruos pasirinktą fizinio aktyvumo veiklą, galima kalbėti apie jos trukmės ilginimą, t. y. nuo trijų kartų per savaitę pereiti prie keturių, nuo 30 - 40 min. - iki valandos.
Rizikos Veiksniai Ir Grupės
Pagal medikų rekomendacijas, fizine veikla užsiimantys žmonės gali būti skirstomi į tris grupes: neturinčius papildomų rizikų, turinčius vidutinę riziką ir turinčius aukštą riziką sveikatai. Jeigu vyrui per 40, o moteriai - per 50 metų, vieną rizikos veiksnį - amžių - jie jau turi, net jeigu yra visiškai sveiki. Jeigu dar ir padidėjęs kraujospūdis, tai jau antras rizikos veiksnys. Žmogus, turintis du rizikos veiksnius, patenka į vidutinės rizikos grupę. Jeigu jis gydosi, priklauso didelės rizikos grupei.
Individualus Požiūris
Savo klinikoje prieš pradėdami taikyti fizinio krūvio terapijos programą, atliekame tyrimus: įvertiname griaučių raumenų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, funkcinę būklę. Imdami kraujo mėginius ir stebėdami biochemines reakcijas krūvio metu nustatome slenksčius, kuriais remdamiesi nustatome krūvio dozę išsikeltiems tikslams pasiekti. Be to, šiuo metu yra daugybė mobilių prietaisų: tai telemetriniai širdies ritmo monitoriai, akselerometrai, oksimetrai, laktometrai ir t. t.
Mitybos Svarba
Žmonės stačia galva puola į fizinę veiklą ir pradeda intensyviai sportuoti tikėdamiesi teigiamo rezultato savo kūno formoms. Tai klaida, kadangi, norint pasiekti šį tikslą, pirmiausiai reikia susidėlioti savo mitybos racioną. Jei maitiniesi labai neteisingai, net daug ir intensyviai sportuodamas, rezultato nepasieksi, o tik dar labiau apkrausi širdį ir kitus organus. Jeigu žmogus turi tam tikrus pagrindus, jis pats gali susirasti informacijos apie sveiką mitybą ir susidėlioti valgiaraštį, tačiau daug paprasčiau ir naudingiau kreiptis į specialistą, kuris tai padarys geriau. Tas pats liečia ir treniruočių planą. Pradėjus užsiimti saviveikla, galima sau labai pakenkti.
Mitybos Principai
Prieš pradedant sportuoti būtina išsiaiškinti savo fizinį pajėgumą. Tam yra daromi specialūs testai. Negalima pradėti intensyviai sportuoti turint didelį antsvorį. Labai didelė klaida, kai žmonės, norėdami greitai numesti svorio, pradeda bėgioti. Pradėkite nuo vaikščiojimo, kuris taip pat labai veiksmingas, tik mažiau intensyvus ir užima daugiau laiko. Tačiau jeigu esate pakankamai valingi, atsikelkite ryte šiek tiek anksčiau, išgerkite vandens ir trumpai pasivaikščiokite, tik po to pusryčiaukite. Taip labai veiksmingai deginami riebalai.
Treneris primygtinai patarė valgyti pusryčius, o valandą prieš pietus suvalgyti vaisių. Pietūs turi būti sotūs, suteikti pakankamai energijos, pavakariams galima suvalgyti saują riešutų, o vakarienei tinka daržovės ar baltyminis maistas. Kiekvienas iš mūsų turime savo blogus įpročius, susijusius su mityba.
Taip pat skaitykite: Ledo Ritulio Perspektyvos
Pavojai Ir Rizikos
Moksliniai tyrimai rodo, jog asmenims, kurie gyvena sėslų gyvenimo būdą ir beveik neturi fizinio pasiruošimo, neįprastas, didelio intensyvumo krūvis gali sukelti ūmines širdies problemas, pavyzdžiui, gyvybei pavojingas aritmijas ar miokardo infarktą. Klaidinga manyti, jog sportuojantis žmogus automatiškai yra apsaugotas nuo visų širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, tiek profesionalių, tiek mėgėjų sportininkų staigios mirtys varžybų metu rodo, jog net ir fiziškai aktyviems žmonėms, kurie turi nenustatytų ligų ar rizikos veiksnių, sportas gali būti pavojingas. Didelio intensyvumo krūvis gali sukelti ūmines širdies problemas, pavyzdžiui, gyvybei pavojingas aritmijas ar miokardo infarktą.
Kaip Sportuoti Teisingai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Europos ir Amerikos kardiologų draugijomis per savaitę pataria užsiimti bent 150-300 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, sparčiu vaikščiojimu, važiavimu dviračiu, sodininkyste, pramoginiais šokiais ar vandens aerobika. Kitas variantas - bent 75-150 min. per savaitę skirti didelio intensyvumo fizinei veiklai - plaukimui, tenisui, bėgimui, krepšiniui ar futbolui.
Kiekviena papildoma minutė vidutinio ar didelio intensyvumo treniruočių organizmui teikia dar daugiau naudos, tačiau galima pradėti ir nuo nedidelio krūvio bei trukmės ją pamažu didinant, nes bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio. Taip pat reikėtų nepamiršti prieš sportuojant apšilti, o po sporto skirti laiko atsigauti bei treniruojantis atsižvelgti į oro temperatūrą.
Pulso Stebėjimas
Sportuojant taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pulsą. Tiesa, jis yra labai individualus, priklauso nuo žmogaus anatominių ypatybių, širdies dydžio, lyties, vartojamų vaistų, išgeriamo skysčių kiekio bei fizinio pasirengimo. Paprasta formulė, kaip apskaičiuoti savo maksimalų širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) yra 220 - amžius. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis svyruoja tarp 50-70 proc. nuo apskaičiuoto maksimalaus ŠSD, o didelio intensyvumo krūvis siekia 70-85 proc. Neturint prietaiso, galinčio matuoti ŠSD, krūvio intensyvumą galima vertinti kalbėjimo testu - fizinis krūvis, kurio metu galima palaikyti pokalbį, vertinamas kaip vidutinio intensyvumo, o kai pavyksta kalbėti tik pavieniais žodžiais - didelio intensyvumo.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Taip pat, prieš pradedant sportuoti, svarbu įsivertinti turimas ūmines bei lėtines ligas ir traumas. Stebėti, ar didesnio krūvio metu nepasireiškia neįprastas dusulys, skausmas krūtinėje, neritmiška ar neįprastai dažna širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės praradimas arba sumažėja fizinio krūvio tolerancija (trūksta jėgų, iškeliama mažiau svorių, sulėtėja tempas). Esant vienam ar keliems iš išvardintų požymių, gydytojas kardiologas, šeimos ar sporto medicinos gydytojas galėtų įvertinti ir diagnozuoti galimus pakitimus ar ligas.
Taip pat skaitykite: Stalo futbolas: taisyklės ir čempionatai
Rizikos Veiksniai Pagal Amžių
Pagrindines ligas, keliančias grėsmę sportuojant, galima suskirstyti pagal amžiaus kategorijas - jaunesnių ir vyresnių nei 35 m. pacientų:
- Iki 35 m.: asmenys dažniausiai susiduria su įgimtomis aritmijomis, širdies laidžiosios sistemos pakitimais, kardiomiopatijomis (širdies raumens patologijomis), miokarditu (širdies raumens uždegimu) bei širdį maitinančių kraujagyslių anomalijomis.
- Virš 35 m.: dominuojanti pavojinga būklė yra koronarinė širdies liga - širdį maitinančių kraujagyslių užsikimšimas.
Deja, daugumos šių ligų pirmasis pasireiškimas būna staigus širdies veiklos sutrikimas arba net mirtis, tačiau dažnai jas galima įtarti arba nustatyti atlikus kardiologinį ištyrimą. Be to, didesnę grėsmę sportuojant kelia tam tikri rizikos veiksniai: padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, rūkymas, viršsvoris, cukrinis diabetas, buvęs sąmonės praradimas bei šeimoje pasitaikiusios staigios širdinės mirtys ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Sportas Esant Diagnozuotoms Ligoms
Įvertinus sportuojančio žmogaus rizikos faktorius, simptomus ir ligas, galima rekomenduoti, koks fizinis krūvis yra tinkamiausias ir kokio reikėtų vengti. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems yra nustatyta aritmogeninė kardiomiopatija - širdies raumens liga, pasireiškianti gyvybei pavojingomis aritmijomis, bet kokia didesnė nei mažo intensyvumo sporto šaka gali lemti ligos progresavimą. Be to, asmenims, kuriems nustatytas aortos prasiplėtimas, reikėtų vengti labai didelio intensyvumo krūvio ar sunkumų kilnojimo dėl kraujagyslės plyšimo rizikos.
Visgi, šiais laikais net ir nustačius širdies ar kraujagyslių ligas galima parinkti sporto rūšį bei intensyvumą, kuris nekelia reikšmingos rizikos. Pati paprasčiausia ir lengviausia sporto šaka, tinkanti bet kokia širdies liga sergantiems žmonėms, yra vaikščiojimas bent 30-60 min. kasdien, o bet kuri kita sporto šaka ir jos intensyvumas gali būti parenkamas individualiai tik pilnai įvertinus žmogaus riziką.
Profilaktinis Ištyrimas
Apsilankius pas gydytoją kardiologą, pirmiausia vyksta paciento apklausa - išsiaiškinama, kokių nusiskundimų turi žmogus, koks yra jo ramybės pulsas ir kraujospūdis, ar turi nustatytų lėtinių ligų, traumų bei žalingų įpročių. Taip pat ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis ir ar giminėje yra buvę staigių mirčių. Svarbu, ir kokius vaistus ar papildus vartoja bei, žinoma, ką sportuoja ir kokiu intensyvumu tai daro.
Dažniausiai vizito metu atliekama elektrokardiograma, kuri parodo žmogaus širdies elektrinę veiklą ar jos sutrikimus bei aritmijas. Taip pat labai svarbus širdies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti širdies struktūrinius pakitimus, funkciją bei įtarti širdies raumens ir vožtuvų patologiją. Labai svarbus širdies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti širdies struktūrinius pakitimus.
Sportuojantiems žmonėms naudingas ir fizinio krūvio testas (bėgtakio arba dviračio testas), kuris atliekamas kartu su dujų analize arba be jos. Šio tyrimo metu įvertinamas žmogaus fizinis pajėgumas, kaip dėl krūvio pasikeičia kraujospūdis ir pulsas, ar išprovokuojami simptomai, ritmo sutrikimai bei parenkamas tinkamiausias sportavimo pulsas.
Norint patikslinti diagnozę, papildomai gali būti atliekamas elektrokardiogramos monitoravimas (Holterio tyrimas), kurio metu vertinamas aritmijų pasireiškimas per vieną ar daugiau parų. Taip pat galima atlikti detalesnius instrumentinius tyrimus, tokius kaip širdies kraujagyslių kompiuterinę tomografiją ar širdies magnetinio rezonanso tyrimą, kurie tiksliau parodo širdies kraujagyslių bei širdies audinio būklę ir pakitimus.
Apskritai profilaktinis kardiologinis ištyrimas yra naudingas visiems, kurie nori sportuoti ir tai daryti saugiai, ypač jei jie niekada nebuvo tirti kardiologo ar susiduria su minėtais simptomais, ligomis bei rizikos veiksniais. Visa tai įvertinus profilaktinių patikrinimų dažnis parenkamas individualiai - jei žmogus neturi jokių nerimą keliančių požymių ar rizikos veiksnių, kitas ištyrimas galimas prieš didesnio intensyvumo varžybas, atsiradus naujiems skundams arba kas kelerius metus.
Vandens Svarba Sportuojant
Žmogaus organizmas - tai nėra indas pripildytas vandens. Vanduo, esantis žmogaus organizme, struktūriškai skiriasi nuo įprasto geriamojo vandens. Ląstelėje vanduo - struktūrizuotas. Struktūrizuotas vanduo - tai elektrolitų tirpalas, kurį sudaro mineralai ir kiti cheminiai elementai. Vandens yra visose ląstelėse ir audiniuose: raumenyse iki 77 proc., seilėse ir skrandžio sultyse 90 - 99 proc., kraujo plazmoje 90 - 92 proc., kauluose 15 - 20 proc. Netekus 1 proc. vandens, darbingumas sumažėja 10 proc. Netekus 7 - 10 proc. - sulėtėja visų organų darbas ir visi medžiagų apykaitos procesai, o netekus 20 - 25 proc. vandens - žmogus žūva.
Judėjimas - tai gyvų organizmų savybė. Raumenys, kartu su nervų sistema, sunaudoja daugiausia energijos, nes atlieka mechaninį darbą. Vanduo, šio proceso metu, atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų. Fiziologiniai procesai ir energijos sintezė vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.
Bet koks fizinis aktyvumas, tame tarpe ir treniruotės sporto salėje, pagreitina kraujotaką ir pakelia kūno temperatūrą. Organizmas pradeda prakaituoti, stengdamasis palaikyti homeostazę (vidinės terpės pastovumą). Vidutinio intensyvumo treniruotės metu, žmogus sveriantis apie 70 kg, per valandą netenka apie 1-2 l vandens, o tai sudaro apie 2 proc. Treniruojantis toliau, didėja skysčių deficitas ir vystosi dehidratacija. Todėl visiškai logiška, kad treniruotės metu reikia gerti vandenį, nes sportuojant ir prakaituojant prarandama daug vandens. Kraujas sutirštėja nes kraujo plazma aprūpina audinius, taip pat ir raumenis, vandeniu. Treniruotės metu praradus apie 2 - 4 proc. vandens, sumažėja jėgos ir ištvermės rodikliai. Sutirštėjus kraujui, pasunkėja širdies darbas ir sutrinka ląstelėse energijos gamyba, pakyla kūno temperatūra. Ląstelės normaliai funkcionuoja tik tada, kai organizmo temperatūra yra 36 - 38 C. Temperatūros svyravimai už šių ribų sutrikdo ląstelių gyvybiškumą. Todėl vandens papildymas darbo metu būtinas.
Vandens Nauda Treniruotės Metu
- Dalyvauja medžiagų apykaitos procese. Netekus 3 proc. skysčių anaboliniai procesai sumažėja net 20 proc., todėl apie raumenų auginimą negali būti kalbos. Taip pat sustoja poodinių riebalų deginimas.
- Reguliuoja kūno temperatūrą ir neleidžia organizmui perkaisti. Pvz., šiltuoju metų laiku žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo ir aprūpina mineralinėmis medžiagomis, kurių netenkama su prakaitu.
- Saugo gyvybiškai svabius organus. Trūkstant skysčių, sutirštėja kraujas, todėl inkstams, kepenims ir širdžiai sunkiau filtruoti sutirštėjusį kraują.
- Sutepa sąnarius. Dažniausiai užmirštama, kad trūkstant vandens sumažėja sąnarinio skysčio. Vanduo, išgertas treniruotės metu, gali sumažinti sąnarių skausmą.
- Intensyviai kilnojant svarmenis, suyra raumenų baltymai, kurių šalinimui, reikalingas vanduo. Jei intensyvaus sporto metu vandens negeriate, gali sutrikti inkstų darbas.
- Didžioji dalis biocheminių reakcijų organizme vyksta dalyvaujant vandeniui.
Kas Atsitinka, Jei Treniruotės Metu Trūksta Vandens
- Gali ištikti ląstelių dehidratacija ir žūtis.
- Sausėja gleivinės, darosi sunkiau kvėpuoti.
- Lėtėja medžiagų apykaita.
- Pila karštis.
- Padažnėja pulsas.
- Svaigsta ir skauda galva.
- Žmogus jaučiasi pavargęs, nebesugeba susikaupti.
Jei troškulys atsiranda tik pradėjus sportuoti (po 5 - 10 min), tai rodo, kad prieš einant į sporto salę nepasirūpinote savo organizmu. Jam trūksta vandens.
Kaip Teisingai Vartoti Vandenį
Norint tinkamai aprūpinti organizmą vandeniu, apsaugoti raumenis nuo dehidratacijos, pagreitinti medžiagų apykaitą ir padaryti efektyvią treniruotę, reikia laikytis taisyklės: neužmiršti išgerti 0.5 litro vandens likus 2 val. iki treniruotės. Kiek išgerti vandens per treniruotę priklauso nuo kelių priežasčių:
- Kūno svorio.
- Treniruotės intensyvumo.
- Treniruotės trukmės.
- Metų laiko ir oro temperatūros sporto salėje.
Sportuojant rekomenduojama gurkšnoti vandenį mažais gurkšneliais, kas 15 min priklausomai nuo treniruotės intensyvumo. Jei treniruotės metu vis tiek jaučiate burnos sausumą, vandenį gurkšnokite dažniau.
Po treniruotės atstatykite prarastus skysčius:
- Pasisverkite prieš treniruotę ir po treniruotės.
- Apskaičiuokite skirtumą: prarastas vanduo sudarys 90 proc. skirtumo.
- Po treniruotės išgerkite pusę prarastų skysčių dviejų valandų bėgyje.
Pavyzdžiui, jei po treniruotės netekote 1 kg vandens, išgerkite 250 ml vandens per 20 min po treniruotės, o dar 250 ml vandens 2 val. bėgyje.
Kokį Vandenį Gerti
- Kambario temperatūros.
- Be cukraus ir kitų priedų.
- Negazuotą.
Įdomus Faktas Apie Vandens Struktūrą
Organizme vyrauja vandens molekulių struktūriniai dariniai iš 5-6 molekulių, turintys taisyklingą šešiakampio formą. Panašią struktūrą turi į ledą sušalęs vanduo, snaigės, šviežios sultys, jonizuotas šarminis vanduo.
Vandens, iš čiaupo patenkančio į mūsų organizmą, molekuliniai dariniai susideda iš 10-13 molekulių. Tokio dydžio dariniai tiesiogiai negali dalyvauti medžiagų apykaitoje, nes neprasiskverbia pro ląstelių membranas. Organizmui tenka eikvoti energiją, kad pertvarkytų vandens struktūrą.
Kaip Pradėti Aktyvų Gyvenimo Būdą
Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau girdime apie aktyvaus gyvenimo būdo svarbą. Tai ne tik sportas ar sistemingos treniruotės, bet visas kompleksas kasdienių įpročių, kurie padeda mums išlaikyti gerą fizinę formą, stiprinti sveikatą ir jaustis geriau. Tačiau daugeliui žmonių didžiausias iššūkis yra būtent pradžia. Kaip įveikti pirmąjį žingsnį, jei jau ilgą laiką gyvenome sėslų gyvenimą? Kaip nepasiduoti tinginiui ir atrasti motyvacijos judėti kasdien?
Prieš imantis bet kokių veiksmų, verta suprasti, kodėl aktyvus gyvenimo būdas yra toks svarbus. Ilgalaikis sėdimas gyvenimo būdas siejamas su daugybe sveikatos problemų: nutukimu, II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, o taip pat ir psichologinėmis problemomis. Priešingai, reguliarus judėjimas padeda išvengti daugelio ligų ir pagerina bendrą savijautą.
Įsivaizduokite: jūs grįžtate namo po intensyvios darbo dienos, jaučiatės pavargę ir išsekę. Vietoj to, kad kristumėte į sofą, nusprendžiate pasivaikščioti 20 minučių gryname ore. Po pasivaikščiojimo pastebite, kad nuovargis sumažėjo, mintys tapo aiškesnės, o nuotaika pagerėjo.
Norint pradėti gyventi aktyviau, nebūtina iš karto tapti profesionaliu sportininku ar praleisti valandų valandas sporto salėje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiems žmonėms (18-64 m.) per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai arba 75 minutes intensyviai veiklai. Fizinio aktyvumo formos labai įvairios, ir kiekvienas gali rasti sau tinkamą.
Dažnos Klaidos Keičiant Gyvenimo Būdą
Keičiant gyvenimo būdą, svarbu išvengti klaidų, kurios gali sumažinti motyvaciją ar net pakenkti sveikatai.
- Per Didelis Entuziazmas Pradžioje: Žmonės dažnai nori greitų rezultatų ir iškart imasi intensyvių treniruočių, neturėdami tam reikiamo pasirengimo. Sprendimas: Pradėkite nuo mažų žingsnių ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Lyginimasis su Kitais: Socialinėje medijoje matome daug tobulų kūnų ir įspūdingų sportinių pasiekimų. Sprendimas: Sutelkite dėmesį į savo asmeninę pažangą, ne į konkurenciją su kitais.
- Poilsio Trūkumas: Kai kurie mano, kad daugiau visada yra geriau, todėl sportuoja be poilsio dienų. Sprendimas: Leiskite organizmui pailsėti ir atsistatyti.
- Neteisinga Technika: Neteisingas pratimų atlikimas gali ne tik sumažinti jų efektyvumą, bet ir padidinti traumų riziką. Sprendimas: Jei įmanoma, bent kelis kartus pasimokykite su treneriu, kuris padės išmokti teisingos technikos.
- Nepakankamas Vandens Vartojimas: Fizinis aktyvumas - tik viena sveiko gyvenimo būdo dalis. Sprendimas: Gerkite pakankamai vandens prieš, per ir po treniruočių.
Aktyvus gyvenimo būdas - tai ne vienkartinis sprendimas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia prisiminti, kad kiekvienas žingsnis, net ir mažas, veda link geresnės savijautos ir sveikesnio gyvenimo.
Sportas Ir Atsparumas Infekcijoms
Sportas ir atsparumas infekcijoms - aktuali šių dienų tema. Šiomis dienomis interneto platybėse rasite ne vieną, ne du ir ne 10 straipsnių, video ir socialinių tinklų įrašų, raginančių kaip įmanoma daugiau sportuoti ir tokiu būdu gerinti savo imuninę sistemą, padidinti pastarosios atsparumą ne tik šiuometinio karantino kaltininkui COVID-19, bet ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, pvz.: gripui.
Iš pradžių norime tuo pasidžiaugti, nes tai, kas vyksta dabar, ne tik kad mus visus vienija, bet ir paskatina visuomenę keisti savo gyvensenos įpročius, atrasti sau malonią fizinio aktyvumo rūšį ir, tikėtina, dar labai ilgam laikui įsilieti į fiziškai aktyvių, savo sveikata besirūpinančių asmenų bendruomenę.
Ypatingas ačiū treneriams, kurie tokiu visiems sunkiu metu sutiko prisidėti prie BreakingFit iniciatyvos ir karantino metu nesiilsi, o filmuoja treniruotes ir dalinasi jomis su mumis visais BreakingFit virtualaus gym’o projekte. Jūs esate nerealūs!
Ta proga, šiandien BreakingFit norime bent trumpai, bet aiškiai aptarti, ką apie fizinio aktyvumo naudą mūsų imuninei sistemai sako mokslininkai ir kartu su jumis atsakyti į kelis svarbius klausimus: ar tikrai mūsų imuninės sistemos veiklą gali keisti fizinis aktyvumas? Ar tikrai treniruotės padeda išvengti virusinių susirgimų? Ar geriau šiuo metu sportuoti po 2, 3 kartus per dieną?
Žiūrint plačiai, galima vienareikšmiškai pasakyti, kad taip, fizinis aktyvumas be jokios abejonės turi įtakos mūsų imuninei sistemai. Paprastai tariant, bet koks sportas mūsų organizmui sukelia didesnį ar mažesnį stresą: širdžiai tenka greičiau po kūną išvarinėti kraują, plaučiai, raumenys ir smegenys reikalauja daugiau kraujo savo darbui atlikti, raumeniniame audinyje įvyksta vadinamos mikro traumos (maži, nepastebimi raumens įtrūkimai, dėl kurių kitą dieną gali skaudėti raumenyną). Visas šitas mini stresas be begalės kitų organizmo funkcijų veikia ir mūsų imuninę sistemą. Bet kabliukas yra tame, kad ne visas sportas imuninę sistemą veikia vienodai.
#