Aludarių kraštu tituluojamą Aukštaitiją automobiliais išnaršę Mantas ir Dominykas kelionės aplink Panevėžį laukė su nekantrumu. Aukštaitijos sostinei keliautojai kėlė itin didelius lūkesčius, o dienos pabaigoje drąsiai tvirtino - jie išpildyti su kaupu.
Manto Katlerio įspūdžiai apie kelionę
„Pamenu, tik sulaukęs pasiūlymo užsiimti šiuo kelionės projektu pamaniau, kad jie pasirinko tinkamą, puikiai savo gimtąjį kraštą pažįstantį žmogų. Po paskutinės kelionės aplink Panevėžį turiu pripažinti, kad savo jėgas pervertinau - didžiąją dalį objektų aplankiau pirmą kartą, taigi, Aukštaitijos taip gerai nepažinojau. Bet neslėpsiu to, kas akivaizdu - gidas buvau tikrai neprastas“, - teigia M. Katleris ir priduria, kad išbandyti šį maršrutą pataria ir savo kraštiečiams. Anot keliauninko, čia rasite daug itin skirtingų objektų: nuo dvarų iki malūnų, nuo floros iki faunos, nuo miltų iki linų.
Maršruto ypatybės ir praktinė informacija
Paskutinė Manto ir Dominyko pristatyta kelionė išsiskiria itin patogiu ir rudeniui tinkančiu keliu, mat didžiąją laiko dalį važiuosite puikia asfaltuota kelio danga, užklysdami vos į kelis neilgus žvyrkelius ar miško keliukus. Išalkę ne vieną dėmesio vertą restoraną rasite Panevėžyje, o norintiems ypatingesnių pietų ar vakarienės, rekomenduojama ją užsisakyti Bistrampolio dvare.
Važiuodami nuo maršruto pradžios iki pabaigos užtruksite mažiau nei 2 valandas, tačiau nusprendę pasižvalgyti ilgiau ir savaitgaliui likti Panevėžyje, nakvynę lengvai rasite tiek viešbučiuose, tiek kaimo turizmo sodybose.
Dėmesio verti objektai keliaujant aplink Panevėžį
Panevėžio alaus darykla "Kalnapilis"
Prieš pradedant kelionę - vienas iš Panevėžio miesto simbolių. Panevėžyje įsikūrusi alaus darykla nenutrūkstamai veikia jau daugiau nei šimtą metų. „Bergschlosschen“ alaus daryklą 1902 m. atidarė patyręs vokiečių aludaris Albertas Foightas. 1935 m. „Pilaitė ant kalvos“ - taip buvo išverstas istorinis pavadinimas „Bergschlosschen“ - buvo pervadinta „Kalnapilio“ vardu ir tapo akcine bendrove. Čia ant daryklos sienos galėsite apžiūrėti unikalų 27 metrų aukščio piešinį - pirmą tokio dydžio ir pobūdžio gatvės meno projektą, įgyvendintą Panevėžyje. 250 kv. metrų plotą užimantis piešinys pasižymi ne tik savo dydžiu, bet ir išskirtiniu detalumu.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Bistrampolio dvaras - istorijos ir prabangos derinys
Taip sutvarkytų dvarų Lietuvoje nėra daug. Bistrampolio dvaras minimas nuo XV a. pabaigos. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. jis priklausė Bistramų giminei. Mūriniai ir iki šių dienų išlikę dvaro rūmai statyti 1850 m. Aplink dvarą išliko dar 10 pastatų bei XIX a. parkas. Ilgą laiką dvaras buvo apleistas, tačiau šio amžiaus pradžioje jis prikeltas - atstatyti arba atnaujinti dauguma dvaro pastatų. Šiuo metu rūmuose veikia viešbutis ir restoranas.
Ramygalos malūnas - autentiškas šimtmetis
Jei ieškote senos autentikos - ją rasite Ramygaloje, šimtmetį veikiančiame malūne. Ramygalos malūnas pastatytas 1929 m., iki šiol veikia su originaliais mechanizmais - grūdus čia vis dar veža iš skirtingų Lietuvos kampų. Malūne galima apžiūrėti visus jo įrenginius ar net išsikepti blynų iš čia pat sumaltų miltų. O apie malūną papasakos entuziastingas malūnininkas, kuris pavedžioja po skirtingus malūno aukštus ir parodo įvairiausius jo užkampius.
Pašilių stumbrynas - stambiausi gyvūnai Europoje
Stambiausi gyvūnai Europoje - stumbrai - Lietuvoje išnyko dar iki XIX a. vidurio, tačiau po šimtmečio pradėti auginti Pašilių stumbryne. Pradžioje nuo dviejų, vėliau stumbrų skaičius Pašilių stumbryne išaugo iki kelių dešimčių. Šiuo metu čia yra apie dvi dešimtis stumbrų, o dar kelios dešimtys paleistos į laisvę ir ganosi keliasdešimties kilometrų spinduliu aplink stumbryną. Geriausia čia apsilankyti tuo metu, kada stumbrai šeriami - stebėkite tai iš apžvalgos aikštelės.
Partizanų žieminės - „Rupūžėno“ bunkerių sistema
Visai netoli stumbryno miškuose išlikusi įdomi partizanų bunkerių sistema. Policijos kapitono Stasio Eitminavičiaus - Rupūžėno partizanų būrys čia įsikūrė 1944 m. Čia viename rate buvo įrengtos penkios partizanų žieminės su stebėjimo bokšteliais, čia galėjo tilpti kelios dešimtys partizanų. Po metų, sužinoję apie galimą NKVD puolimą, partizanai paliko šias žiemines. Atkurtos jos buvo tik 2004 m. - ne visos, bet bendrą įspūdį apie sudėtingą statinį po žeme galima susidaryti.
Krekenavos apžvalgos bokštas - Nevėžio panorama iš aukštai
Šalia Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro pastatytas apžvalgos bokštas, kurio aukštis 30 metrų, tačiau lankytojai gali užlipti į 25 metrų aukštyje esančią aikštelę. Nuo čia atsiveria Krekenavos regioninio parko panorama ir pats Krekenavos miestelis, apačioje puikiai matosi vingiuojantis Nevėžis. Verta užsukti ir į įdomiai įrengtą parko lankytojų centrą.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Vaižganto ir knygnešių muziejus - ypatinga klėtis
O čia tikras senovinis namelis, kurį verta lankyti net ir po darbo valandų - verta apžiūrėti kad ir iš išorės, jei nepateksite į muziejų. Vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įkurtas Ustronės vienkiemio klėtyje. Būtent šioje vietoje XIX a. būrėsi knygnešiai, buvo slepiama draudžiama spauda. Muziejuje taip pat įamžintas rašytojo ir švietėjo J. Tumo-Vaižganto atminimas - įkurta ekspozicija apie jį. Gražus parkas aplink sodybą - puiki vieta praleisti laiką gamtoje.
Ūdrų dvaras - vienas iš penkių brolių
Kompaktiškas, gražus ir bundantis dvaras - savininkai Ūdrų dvarą po truputį tvarko, todėl be jų sutikimo dvarą galima apžiūrėti tik iš išorės. Dvaras statytas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Greta iš viso stovėjo penki dvarai, visi vadinti bendru Vadaktų vardu. Iš šių penkių dvarų geriausiai išsilaikė būtent Ūdrų dvaras, kai kurie kiti išnyko apskritai. Paskutiniai dvaro savininkai iki nacionalizacijos 1940 metais - dvarininkai Zavišos, kuriems priklausė daugiau dvarų Panevėžio regione.
Linų muziejus - malūnas
Šis keturių aukštų vėjo malūnas pastatytas 1880 m. Dabar malūne įsikūręs Linų muziejus, kuriame galima susipažinti su viskuo, kas susiję su linais - jų apdirbimu, audimo staklėmis, taip iš linų nuaustomis drobėmis. Dalį linų apdirbimo darbų galima išbandyti ir patiems lankytojams.
Panevėžio uosis - su kostiumu iš raktų
Paprastas uosis Panevėžio centre tapo miesto įžymybe, kai jį nuo kirtimo išgelbėjo vienas gyventojas, ir ant uosio pradėti kabinti raktai. Dabar jo kamienas nusėtas šimtais raktų, kuriuos dabar dažniausiai užkabina jaunavedžiai. O viskas prasidėjo nuo to, kad greta uosio esančiame grindinyje buvo rasta 70 senų raktų, kuriuos vietinis panevėžietis sukabino ant uosio. Nuo tada raktų ant uosio kamieno tik daugėja.
Lėktuvų muziejus - aviacijos fanams
Jei kada svajojote tapti pilotu, domitės kariniais žaisliukais danguje - ši vieta šiauriau Panevėžio kaip tik jums. Lėktuvų muziejuje Įstros aerodrome eksponuojami kariniai naikintuvai, mokomieji naikintuvai bei sraigtasparniai, naudoti apie 1980 m.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika
Manto Katlerio požiūris į sportą ir humorą
Žaibiškai išgarsėjęs humoristas ir laikų karalius Mantas Katleris žvitria panevėžietiška tarme atsako į visoms panelėms rūpimus klausimus ir dalinasi savo požiūriu į įvairius dalykus.
Apie populiarumą ir žvaigždžių pavydą
„Kai žmonės gatvėje pradėjo prašyti nusifotografuoti su manimi. Tai prasidėjo po mano vaizdo įrašo „Išmok panevėžietiškai“. Ir kol kas dar nenustojo. 80 % nori selfio, o kiti 20 % pinigus atima, ir sako, jei mentams pasiskųsiu, būsiu ožys. Tad nesiskundžiu. Kartais, kai noriu važiuoti į darbą, žiūriu, kad dviračio padangų oras išleistas. Griežtų įrodymų neturiu, bet Radžis bus nagus prikišęs.“
Apie moteris ir grožį
„Dirbtinė krūtinė! Nesuprantu, kodėl dauguma vyrų taip nusistatę prieš robotinius papus. Taip, didelė natūrali krūtinė yra geriau nei plastmasinė. Bet didelė plastmasinė krūtinė yra tikrai geriau nei maža. Kvailiausias mergų pastangų rezultatas - nupiešti (ar net kažkaip ištatuiruoti) antakiai, tada jos visąlaik atrodo nustebusios.“
Apie dovanas ir būrimą
„Blogiausia - bet kas, ką moteris pati padarytų savo rankomis. Nebent ji mokėtų pagaminti PLAY STATION 4 žaidimų kompiuterį, nes tai - geriausia dovana. Burčiau iš asmenukių (jos pasako daugiau, nei merginos norėtų) arba tiesiog iš jų išvaizdos. Pagal tai gali pasakyti, kokį darbą, vyrą turės, kokį automobilį vairuos… Kortų savo salone net nelaikyčiau.“
Apie Panevėžį ir tėvynę
„Visi žino, kad gražiausios gyvena Kaune ir Klaipėdoje. Tiksliai žinau, kad savivaldybė manęs nekenčia, tad tikriausiai pastatytų medinį b*bį ir apačioj parašytų: „Šiame mieste gyveno ir veikė Katleris.“ Priešingai - laukiu [euro įvedimo]. Jeigu tas žmogus darytų viską, ko aš noriu, tai su aktore Megan Fox. O jei ne… eičiau gerti su Putinu. Ir kai jis girtas eitų miegoti į savo karstą, peršaučiau jo širdį sidabrine kulka. Nes čia vienintelis būdas jį sustabdyti. EASY. Norėčiau matyti visus žmones be drabužių. Ką veikčiau su šita galia, turbūt nereikia aiškinti. Šiuo metu mano pagrindinis tikslas priversti kuo daugiau žmonių nusijuokti. Nes gyvenimas yra paprastas.“
Mantas Katleris televizijoje: nuo naujienų iki sporto komentarų
Mantas Katleris, žinomas ne tik dėl savo humoro, bet ir dėl įvairių veiklų televizijoje, dalyvauja laidose, žaidimuose ir net komentuoja sporto varžybas.
Dalyvavimas laidoje „galvOK“
Eglė ir Tomas, naujienų vedėjai, atsiduria kitoje barikadų pusėje - žaidime „galvOK“. Tomas žaidžia su Mantu Katleriu, o Eglė - su Vytautu Mikaičiu. Dalyviai dalinasi asmeninėmis istorijomis, pasakojimais iš kelionių ir įdomiais faktais apie Lietuvą ir pasaulį.
Sporto komentarai olimpinėse žaidynėse
Mantas Katleris komentavo olimpines žaidynes kartu su profesionaliais komentatoriais. Jis prisipažino, kad labiausiai norėtų pakomentuoti akmenslydį, nes jaučiasi nusimanantis apie šią sporto šaką. Jam taip pat patinka biatlonas ir jis palaiko norvegą Emilį Haglę Svendseną ir čekę Gabrielą Soukalovą. Komentuodamas varžybas, Mantas nevengia pajuokauti ir atkreipia dėmesį į sportininkių išvaizdą.
Žiemos stichijos Europoje ir Manto Katlerio įžvalgos
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą apie žiemos stichijas Europoje. Kadrai iš drono įspūdingi - vos už kelių kilometrų nuo Budapešto ledu pražydo tikra žiemos pasaka. Per šalį praūžusi stipri pūga padengė ežero paviršių dailiais simetriškais apskritimais. O miestą ir jį supančius miškus apgaubė baltas sniego sluoksnis. Sausio šalčiais mėgaujasi ir du baltieji lokiai vietiniame zoologijos sode - pirmą kartą gyvenime jie gali patirti sąlygas, artimas jų natūraliai aplinkai. Tačiau Vengrija - tik viena iš daugelio Europos šalių, susidūrusių su gausiais snygiais ir šalčiais.
Pavyzdžiui, Slovakijos gyventojai traukia prie Bledo ežero, kad pasimėgautų seniai matyta žiemos pasaka. „Faktas, kad iškrito sniegas - tiesiog „vau“, nes tai nebuvo nutikę labai seniai“, - sakė ežero lankytoja Mateja. Bosnijoje padėtis kur kas mažiau romantiška - Vakarų Balkanus užklupo stiprūs snygiai ir liūtys. Upės išsiliejo iš krantų, apsėmė kelius bei netoliese esančius namus. Sarajeve jau pranešta apie mažiausiai vieną žuvusiąją - ant moters užkrito sniego apkrovos neatlaikiusi šaka.
Vaizdo įrašas sparčiai plinta socialiniuose tinkluose. Jame - Europos dviračių sostinės Amsterdamo gyventojai bando važiuoti dviračiais, tačiau dėl apledėjusių kelių patiria fiasko. Stichija paveikė ir šimtus turistų, kurie visą parą praleido viename judriausių Nyderalandų oro uostų - Šipolyje. Ten buvo atšaukta apie 600 skrydžių. Pirmą kartą per daugiau nei 5 metus sniegu pasidengė ir pasaulio turizmo sostinė - Paryžius. Tačiau būtent Prancūzijoje sniego audra baigėsi tragedija - dėl apledėjusių ir apsnigtų kelių autoavarijose žuvo mažiausiai 5 žmonės.
tags: #katleris #apie #slidinejima