Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir reikšmingas pasaulinis įvykis, turintis gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje aptarsime olimpinių žaidynių istoriją, trukmę, svarbiausius aspektus ir Lietuvos sportininkų dalyvavimą.
Olimpinių Žaidynių Istorija
Olimpinės žaidynės, arba olimpiada, kilo iš senovės graikų iškilmių ir sporto varžybų, skirtų dievui Dzeusui pagerbti. Jos vykdavo kas ketveri metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai, vėliau - ir makedonai bei romėnai. Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės trukdavo vieną dieną, per kurią rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai - olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių. Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse buvo laikoma didžiausiu laimėjimu, suteikiančiu šlovę nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Paskutinės senovės olimpinės žaidynės surengtos 393 m. po Kr.
Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, tačiau tik XIX a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo Pjeras de Kubertenas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Olimpinių Žaidynių Trukmė ir Periodiškumas
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Jos rengiamos kas ketveri metai, vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896 m. Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nuostatus, olimpinės žaidynės negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Olimpinių Žaidynių Programa ir Sporto Šakos
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. Pavyzdžiui, 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID-19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai.
2020 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos:
- Badmintonas
- Baidarių ir kanojų irklavimas
- Banglenčių sportas
- Beisbolas/softbolas
- Boksas
- Buriavimas
- Dviračių sportas
- Dziudo
- Fechtavimas
- Futbolas
- Gimnastika
- Golfas
- Imtynės
- Irklavimas
- Karatė
- Krepšinis
- Laipiojimo sportas
- Lengvoji atletika
- Plaukimo sportas
- Rankinis
- Regbis
- Riedlenčių sportas
- Stalo tenisas
- Sunkioji atletika
- Šaudymas
- Šaudymas iš lanko
- Šiuolaikinė penkiakovė
- Tekvondo
- Tenisas
- Tinklinis
- Triatlonas
- Žirgų sportas
- Žolės riedulys
Olimpinių Žaidynių Simbolika ir Ceremonijos
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava yra balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Ji pakeliama per žaidynių atidarymo ir nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?
Štai Lietuvos sportininkai, jau iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse: Diana Zagainova - lengvoji atletika, trišuolis; Andrius Gudžius - lengvoji atletika, disko metimas; Danas Rapšys - plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu; Andrius Šidlauskas - plaukimas, 100 m krūtine; Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė - šiuolaikinė penkiakovė; Viktorija Andrulytė - buriavimas, „Laser Radial“ klasė; Edis Matusevičius - lengvoji atletika, ieties metimas; Lietuvos vyrų komanda (D.Rapšys, A.Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) - plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė; Justinas Kinderis - šiuolaikinė penkiakovė; Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė - šiuolaikinė penkiakovė; Mindaugas Griškonis - irklavimas, vienvietė valtis; Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius - irklavimas, porinė dvivietė valtis; Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė - irklavimas, porinė dvivietė valtis (I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Ją pakeitė Donata Karalienė); Juozas Bernotas - burlenčių sportas, RS:X klasė; Robertas Tvorogalas - sportinė gimnastika; Vyrų dviračių plento grupinės lenktynės; Rasa Leleivytė - moterų dviračių plento grupinės lenktynės; Simona Krupeckaitė - dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys; Miglė Marozaitė - dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys; Brigita Virbalytė - lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas; Giedrius Titenis - plaukimas, 100 m krūtine; Arturas Mastianica - lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas; Marius Žiūkas - lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas; Mantas Knystautas - graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir du mūsų šalies raiteliai. Dailiojo jojimo rungtyje pasirodys Justina Vanagaitė su žirgu Nabab, o trikovėje rungtyniaus Aistis Vitkauskas su žirgu Commander VG.