Valstybės biudžetas - tai svarbus finansinis dokumentas, kuriame numatomi asignavimai įvairioms sritims, įskaitant švietimą, mokslą ir sportą. Nagrinėjant Lietuvos biudžeto projektus, galima pastebėti, kaip valstybė prioritetizuoja sporto sektorių ir kokios sumos skiriamos jo plėtrai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kiek lėšų skiriama sportui Lietuvos biudžete, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas ir ateities planus.
Rekordiniai asignavimai švietimui, mokslui ir sportui
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai sudarys 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su praėjusiais metais, tai didelis augimas, rodantis didesnį dėmesį šioms sritims.
Lėšų paskirstymas
Didelė papildomų lėšų dalis numatoma pedagogų, mokslininkų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Finansinės priemonės nukreiptos į svarbiausią tikslą - stiprinti vaikų ugdymo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir inovacijų plėtrą. Tai pasiekti galime gerinant mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kurios apima ir darbo užmokestį. Siekiant didinti mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, numatoma panaikinti pareiginės algos koeficientų intervalus. Baziniam atlyginimų dydžiui, minimaliajai mėnesinei algai bei mažiausiems biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientams padidinti kitąmet numatyta 10,3 mln.
Dar daugiau dėmesio bus skirta neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitąmet numatyta daugiau nei šiemet. Kultūros paso paslaugoms finansuoti suplanuota 4 mln. Mokslo ir studijų reikmėms papildomai numatyta 19,3 mln. Eur, dalis jų teks nuo šių mokslo metų pradžios dvigubai padidintoms socialinėms stipendijoms mokėti. Toliau bus plėtojamos galimybės didinti aukštojo mokslo prieinamumą studijuojant valstybės lėšomis. Bakalauro studijoms papildomai skirta 12 mln.
Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti numatyta skirti 494,5 mln. Eur. Šios lėšos apima švietimo ir mokslo projektus: investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijos ir moksliniai tyrimai, prisidedantys prie ekonomikos plėtros. Iš šios sumos didžiausia dalis - 369,8 mln. Eur - teks mokslui ir studijoms, 64,6 mln. Eur - profesinio mokymo sektoriui, 60,1 mln.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Sporto finansavimas
Sporto srityje daugiau kaip penktadaliu auga lėšos fizinio aktyvumo projektus finansuojančiam Sporto rėmimo fondui.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pozicija
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė siūlomam valstybės biudžeto patvirtinimo projektui, susijusiam su komisijos kuruojamomis sritimis. Nuo 2026 m. jaunimo politikai numatyta suma iš esmės nesikeičia, lyginant su ankstesniais metais. Didžioji šių lėšų dalis skirta jaunimo politikos priemonių įgyvendinimui. Komisijos nuomone, esamas finansavimas neatitinka realių sąnaudų, atsižvelgiant į nuolatinį infliacijos poveikį ir minimalios mėnesinės algos augimą. Siekdama užtikrinti darbuotojų motyvaciją ir veiklų stabilumą, komisija pasiūlė jaunimo politikos priemonių finansavimą didinti papildomais 220 tūkst.
Sporto sektorius gali džiaugtis didesniu biudžetu. Projekte numatyta suma, kuri yra net didesnė nei ankstesnis finansavimas. Daugiausia lėšų bus skiriama aukšto meistriškumo sportui, o fizinio aktyvumo veiklų finansavimui numatyta 14,9 mln. Taip pat numatytas valstybės stipendijų ir premijų sportininkams didėjimas. Trenerių darbo užmokesčiui didinti skiriama 1,4 mln. eurų papildomai, tačiau, nors buvo siekiama 10 proc.
Daugiausia diskusijų komisijos posėdyje sukėlė nuo 2026 m. pradedamas pažangos priemonių finansavimas, ypač 19 mln. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad kol kas lieka neaiškūs šių lėšų paskirstymo prioritetai ir kriterijai.
Pagrindiniai nuogąstavimai
Komisija pabrėžė, kad nors jaunimo politikai skiriama suma nominaliai beveik nesikeičia lyginant su ankstesniais metais, dėl infliacijos poveikio ir minimalios mėnesinės algos didėjimo, esamas finansavimas nebeatitinka realių sąnaudų. Dėl to kyla grėsmė sumažinti darbo su jaunimu veiklų ir projektų apimtis. Siekdama tai kompensuoti, komisija pasiūlė papildomai skirti 220 tūkst.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Sporto finansavimo suma
Bendra sporto finansavimo suma sieks 79,8 mln. eurų (8,9 proc. daugiau nei ankstesniais metais). Daugiausia lėšų bus skiriama aukšto meistriškumo sportui (35,3 mln. eurų), o fizinio aktyvumo veiklų finansavimui numatyta 14,9 mln. Valstybės skiriamos stipendijos ir premijos sportininkams didės 5,7 proc. Trenerių darbo užmokesčiui didinti bus papildomai skirti 1,4 mln. eurų.
Neaiškumai dėl sporto infrastruktūros plėtros
Komisijos nariams daugiausia klausimų sukėlė 19 mln. eurų suma, skirta sporto infrastruktūros plėtrai, nes kol kas nėra aiškūs paskirstymo kriterijai, prioritetai ir tai, kaip tiksliai šios lėšos bus panaudotos.
Seimo svarstymai ir pasiūlymai
Seimui biudžeto projektas pateiktas spalio 21 d. - per daugiau nei mėnesį parlamentarai projektui jau registravo 110 pasiūlymų, kuriems pritarus išlaidos biudžete būtų didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų. Patikslintą valstybės biudžeto projektą Vyriausybė turėtų svarstyti kitą savaitę.
Pagrindinio projektą svarstančio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas teigė, siūlymus registravę parlamentarai didele dalimi nenurodė realių išlaidų finansavimo šaltinių - 82 iš 110 siūlymų finansavimo šaltiniu nurodytos viršplaninės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.
Siūlymus pateikę Seimo nariai taip pat dažnu atveju nenurodė, kiek ir kam konkrečiai papildomas biudžeto lėšas reikėtų skirti. Taigi pažymėtina, kad dauguma Seimo narių ir komitetų siūlymų neatitiko galiojančių finansavimo valdymo, fiskalinės drausmės ir strateginio planavimo reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?
Seime antrus metus svarstomas trimetis - 2026-2028 metų laikotarpio - šalies biudžeto projektas.
Komitetų siūlymai
Valstybės biudžeto projektą svarstė ir jam pritarė visi Seimo komitetai, dauguma jų taip pat pateikė siūlymų kitąmet didinti finansavimą skirtingoms sritimis - žemės ūkiui, kultūrai, socialinėms reikmėms, kelių infrastruktūrai, taip pat didinti asignavimus institucijoms. Tiesa, kartu raginama išlaikyti fiskalinį biudžeto tvarumą ir ieškoti naujų pajamų šaltinių.
Seimo Audito komiteto pirmininkas teigė, kad komitetas siūlo didinti asignavimus Valstybės kontrolei (VK) - audito institucijai papildomai skirti po 445 tūkst. eurų kasmet trejų metų laikotarpiu. Taip pat siūloma didinti Seimo kanceliarijos biudžetą - 2026 m. virš 3 mln. eurų, 2027 m. - 4,7 mln. eurų, 2028 m. - 6,3 mln. eurų.
Ekonomikos komiteto pirmininkas sakė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimui kitąmet siūloma skirti bent 104 mln. eurų, keliams išlaikyti tokį patį ar didesnį finansavimą nei šiemet.
Anot Europos reikalų komiteto pirmininkės, komitetas siūlo didinti asignavimus dviems institucijoms - Seimo kanceliarijai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM). Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui kitąmet siūloma skirti daugiau nei 3 mln. eurų, 2027 m. - 4,74 mln. eurų, 2028 m. - 6,31 mln. eurų. Ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kanceliarijai siūloma kitąmet skirti dar 781 tūkst. eurų, 2027 m. - 358 tūkst. eurų. URM darbo užmokesčio fondui kitiems metams siūloma skirti dar 4 mln. eurų, diplomatinių atstovybėms - 1,2 mln. eurų.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas teigė, kad Vyriausybės biudžeto projekte smarkiai mažinamas finansavimas žemės ūkiui, dėl to komitetas siūlo sektoriui skiriamus asignavimus iš viso didinti 120 mln. eurų.
Tuo metu Kultūros komitetas pateikė 16 siūlymų didinti finansavimą skirtingoms sektoriaus įstaigoms ir sritims, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje skirti virš 234 tūkst. eurų, Lietuvos-Vokietijos metų programai - 5,5 mln. eurų, taip pat keltuvo į Vilniaus Gedimino kalną rekonstrukcijai skirti 725,7 tūkst. eurų, Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai priklausančiai Palangos vasaros skaityklai rekonstruoti - 760,7 tūkst. eurų.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymu, biudžete reikėtų numatyti papildomų lėšų Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių statutinių tarnybų darbo užmokesčiui, pareigūnų ginkluotei. NSGK taip pat siūlo didinti Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) biudžetus - siūloma trejų metų perspektyvoje institucijų biudžetus iš viso didinti keliais milijonais eurų.
Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) siūlo kitąmet skirti papildomai 26,4 mln. eurų - vaikų dienos centrų veiklai, 17,6 mln. eurų - socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia.
Kiti komitetai taip pat siūlo didinti asignavimus švietimo, mokslo ir jaunimo politikos programoms, teismų sistemai, įvairių institucijų darbo užmokesčiui.
Seimo opozicijos kritika
Seimo opozicijos vertinimu, Seime pradėtas svarstyti valstybės biudžeto projektas yra sulaužytų pažadų ir apgavysčių biudžetas. Seimo TS-LKD frakcijos seniūno vertinimu, tai yra „apgaudinėjimo biudžetas“.
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas įsitikinęs, kad privaloma surasti lėšų pareigūnams.
Valdančiųjų pozicija
Parlamento BFK pirmininkas teigia, kad būtų labai keista ir gal net veidmainiška, jei Seimo opozicinės partijos nebalsuotų už svarstomą biudžeto projektą, kuriame skirtas didžiulis dėmesys šalies gynybai.
Tiesa, ilgametis Seimo narys tikisi, jog opozicija taip kalba tik dėl to, nes nori pasiekti valstybei dar palankesnį sprendimą, tačiau savo balsavimu užtikrins planuojamą finansavimą gynybai.
Kitos svarbios biudžeto detalės
Kitų metų valstybės biudžete planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą - Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. Didelis dalis lėšų numatyta pensijoms, gyventojų pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti. Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 11,1 proc. - iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų. Pensijos kitąmet didinamos 12 proc. - vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų - nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu - 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.
Finansavimas keliams kitąmet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) - 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.
Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos - 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų). Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas
Seimas po svarstymo pritarė 2026-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui - jo pajamos turėtų augti 369,5 mln. eurų arba daugiau nei 9,4 proc.
PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitais metais turėtų sudaryti daugiau nei 4,309 mlrd. eurų, numatomas biudžeto rezervas - 880,48 mln. eurų.
Prognozuojama, kad didžiausią PSDF biudžeto pajamų dalį sudarys privalomojo sveikatos draudimo įmokos - beveik 4,1 mlrd. eurų, taip pat valstybės biudžeto asignavimai - 188,2 mln. eurų, kitos PSDF pajamos - apie 28,5 mln. eurų.
Biudžeto išlaidas sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti - daugiau kaip 3 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - beveik 836,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 235,7 mln. eurų.
PSD sistemos funkcionavimui ir draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti numatyta beveik 44,3 mln. eurų, valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti biudžeto asignavimais numatoma skirti 188,2 mln. eurų.
Anot sveikatos apsaugos ministrės, iš viso PSDF biudžete numatyta 163 mln. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti. Indeksacija reikalinga, kad gydymo įstaigų darbuotojų pastovioji darbo užmokesčio dalis atitiktų šakos kolektyvinę sutartį, taip pat dėl numatomos infliacijos.
Dar 30 mln. eurų PSDF biudžeto skiriama skubios pagalbos kompensavimui didinti, 17 mln. eurų - šeimos gydytojų tyrimų ir kitų skatinamųjų paslaugų plėtrai, 11 mln. eurų - intensyvios terapijos paslaugoms, 126 mln. eurų - kompensuojamų ir gydymo įstaigoms centralizuotai perkamų vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių finansavimui.
„Sodros“ biudžetas
Parlamente liko paskutinis balsavimas dėl perteklinio 2026-ųjų „Sodros“ biudžeto - pajamos išlaidas projekte viršija 1,463 mlrd. eurų.
Pensijos kitąmet didinamos 12 proc., vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų - nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu - nuo 720 iki 810 eurų (90 eurų).
Pagal projektą pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.) - tiek bendrajai, tiek individualiajai pensijų daliai indeksuoti bus naudojama 615 mln. eurų. Dar 90 mln. eurų numatoma skirti „Sodros“ biudžeto lėšų papildomam individualios pensijos dalies indeksavimui. Lėšos socialinio draudimo pensijoms sudarys didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį (78,9 proc.)
Prognozuojama, kad vidutiniškai senatvės pensininkų 2026 m. bus 640 tūkst. žmonių - 1,11 proc. arba 7 tūkst. žmonių daugiau.
„Sodros“ biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 8,789 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet pajamos turėtų augti beveik 1,357 mlrd. eurų (15,3 proc.), išlaidos - 861,1 mln. eurų (10,9 proc.), lyginant su planuojamomis 2025-aisiais.
Numatoma, kad didžiausią „Sodros“ biudžeto pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos, daugiau kaip 3,6 mlrd. eurų, ir asignavimai iš valstybės biudžeto - 3,8 mlrd. eurų. Pajamas taip pat sudarys įmokos ligos socialiniam draudimui - 807,2 mln. eurų, motinystės socialiniam draudimui - beveik 730,9 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - beveik 526,1 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - beveik 64,1 mln. eurų, savanoriškojo socialinio draudimo įmokos - 4 mln. eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, pajamų augimas susijęs su numatomu šalies darbo užmokesčio fondo didėjimu, didesniais biudžeto asignavimais bendrajai pensijos daliai kompensuoti ir grįžtančiomis pensijų kaupimo dalyvių įmokomis.
Projekte „Sodros“ pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6,9 mlrd. eurų (12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet), ligos draudimo išmokoms - apie 642,7 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms - 488 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - beveik 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - daugiau kaip 50 mln. eurų.
Naujovės ir pokyčiai
Pajamų pokyčiai
Minimali mėnesinė alga „į rankas“ kitąmet augs ir sieks apie 836 eurus. Standartinis pelno mokesčio tarifas didėja 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis - iki 7 procentų. Nuo galios trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, nepriklausomai nuo pajamų rūšies - vienodai bus apmokestinamos tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamos. Tačiau ūkininkams, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, galios du GPM tarifai: 15 proc. ir 20 procentų. Ne gyvybės draudimo sutartys bus apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu - 10 proc. tarifu.
Atlyginimų pokyčiai
Kitąmet vidutinis darbo užmokestis gydytojams didės 100 eurų, slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu - apie 180 eurų, slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju koleginiu ar aukštesniuoju išsilavinimu - apie 100 eurų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal šiemet pasirašytą kolektyvinę sutartį didinat atlyginimus prioritetas bus skiriamas mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. Šiemet gydytojai vidutiniškai uždirbo 3337 eurus, slaugytojai - 1557 eurus.
Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis turėtų siekti apie 1711 eurų. Šiemet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 1603 eurus.
Vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai kitąmet augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams - 177 eurais. Nuo šių metų rugsėjo mokytojai vidutiniškai uždirbo 1878 eurus, tuo metu dėstytojai ir mokslininkai - 2182 eurus.