Įvadas
Žirgų sportas - tai sporto šakų grupė, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo ir raitelių sportinius žaidimus. Tai viena seniausių sporto šakų, kurioje sportinė sėkmė labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime žirgų sporto rūšis, jų istoriją, raidą Lietuvoje ir kontroversijas.
Žirgų sporto rūšys
Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) kultivuoja 7 rungtis, iš kurių 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Kitos populiarios rungtys yra reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais.
Konkūrai
Konkūrai (iš pranc. concours; angl. jumping) - populiariausia žirgų sporto rungtis. Tai kliūtinis jojimas griaunamų 6-17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai. Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis siekia iki 160 cm, plotis iki 200 cm.
Dailusis jojimas
Dailiojo jojimo (išjodinėjimo) įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingą treniruotės procesą. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, o dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla - jie atlieka sudėtingiausius judesius (suktukas, pasažus ir kita, įvairius jų derinius). Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis - Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos.
Trikovė
Trikovė susideda iš pagrindinio išjodinėjimo testo (be vadinamosios aukštosios jojimo mokyklos), laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 cm). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius 32-45, nuotolis 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis 520-570 m/min.
Taip pat skaitykite: Dešinės pusės taisyklė gyvenamojoje zonoje
Reiningas
Reiningas - Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiško vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (quarter horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų jokios kitos žirgų veislės kojų sausgyslės. Vertinama balais.
Ištvermės jojimas
Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas per vieną dieną su veterinariniais kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo.
Važiavimas kinkiniais
Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, jų pasaulio ir žemynų čempionatai.
Voltižiravimas
Voltižiravimas - gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis.
Žirgų sporto istorija
Žirgų sportas yra viena seniausių sporto šakų. 682 m. pr. Kr. važiavimo ketvertu žirgų varžybos vyko XXV Olimpijos žaidynėse. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia laikytinos 1868 m. Dublino Royal Horse Show varžybos. 19 a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šuolių per kliūtis varžybos.
Taip pat skaitykite: Barjerų tipai ir techniniai sprendimai
1900 m. ir 1908 m. olimpinėse žaidynėse vyko polo varžybos, o 1912 m. olimpinėse žaidynėse oficialioje programoje jau buvo 3 rungtys - konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. 1921 m. P. de Kuberteno iniciatyva parengtos taisyklės ir 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (Fédération Equestre Internationale, FEI).
Nuo 1953 m. rengiami konkūrų pasaulio čempionatai, nuo 1957 m. - Europos čempionatai. 1927-1962 m. vyko Tarptautinės žirgų sporto federacijos išjodinėjimo, nuo 1966 m. vyksta pasaulio dailiojo jojimo čempionatai. Nuo 1978 m. Tarptautinė žirgų sporto federacija rengia konkūrų Pasaulio taurės varžybas, nuo 1986 m. - dailiojo jojimo Pasaulio taurės, rengia ir trikovės bei kinkinių Pasaulio taures.
Žirgų sportas Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iki šiol išliko Sartų lenktynės (nuo 1933 m. jos tapo oficialios). 19 a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia - Lietuvos kavalerijos pulkuose. Nuo 1920 m. visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 m. pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybas.
1929 m. Kaune surengtos pirmosios oficialios žirgų sporto varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės. Karininkų rungtys - 3,5 km medžioklinis jojimas ir 5 konkūrai, puskarininkių - medžioklinis jojimas ir 3 konkūrai, civilių - 3 kliūtinės ir 1 lygiosios lenktynės.
1932 m. įkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga; ji turėjo rengti varžybas (iki tol svarbesnes rengė Kavalerijos štabas), į jas įtraukti ir civilius raitelius. 1933 m. įsteigta Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija (sudarytas jos štabas - kapitonas A. Andriūnas, leitenantas Kurklietis ir atsargos leitenantas Kviklys), jos tikslas - rengti jaunuosius raitelius, gerinti žirgus.
Taip pat skaitykite: Sporto taisyklės
Po J. Stalino mirties šiek tiek sušvelnėjus režimui, keli entuziastai pradėjo laisvalaikiu jodinėti. Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius ir pradininkas K. Načajus, 1955 m. rugpjūtį Lietuvos žemės ūkio akademijos ūkio direktoriui A. Antanaičiui leidus panaudoti 2 arklius, pasidaręs kelias kliūtis ir pataisęs senus balnus, pradėjo treniruotis.
Pirmosios pokario varžybos - 1 m aukščio konkūras ir lenktynės stebint tūkstantinei miniai įvyko 1955 m. spalio 16 d. Kaune, prie Inkaro fabriko. Respublikinis kūno kultūros ir sporto komitetas nupirko kelis sportinius žirgus ir nuo 1955 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti Kauno jojimo sporto mokykla. 1956 m. Kaune per I Lietuvos spartakiadą įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas, kuriame buvo išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys.
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare.
Kontroversijos ir etiniai aspektai
Žirgų sporte, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, yra kontroversijų ir etinių aspektų. Vienas iš svarbiausių - žiaurus elgesys su žirgais. Žirgų valdymui buvo prigalvojami vis grubesni, sadistiškesni metodai. Žąslai, geležis žirgo burnoje, sukelia didžiulį skausmą, o smūgiai botagu per galvą, ausis, šonus, kojas, kaklą yra įprasta praktika.
Tačiau svarbu paminėti, kad žirgų sportas nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti žirgų gerovę. XX-XXI amžiuje aukščiausia žirgo ir žmogaus santykių meistriškumo forma pasiekiama be jokių prievartos ir skausmo priemonių, suteikiant žirgui visišką laisvą pasirinkimą.
Žirgų lenktynės: pramoga ir industrija
Žirgų lenktynės yra viena populiariausių žirginio sporto rūšių pasaulyje. Tačiau žirgų lenktynės niekur pasaulyje nėra vadinamos sportu, nes neatitinka olimpinio sporto reikalavimų. „Jos remiasi pinigais. Yra lažybos, kurios prieštarauja skaidriam sportui.
Hobby horsing: nauja sporto šaka
Pastaraisiais metais hobby horsing (HH) arba jodinėjimas ant pagalio išpopuliarėjo visame pasaulyje. Veiklos metu dalyviai atkartodami jojimo elementus, tokius kaip šokinėjimas per kliūtis, lavina koordinaciją, balansą, gebėjimą valdyti savo „žirgą“ ir stiprina fizinį pasirengimą. 2017 m. Hobby horsing įgijo sporto šakos statusą dėl savo fizinių, techninių ir koordinacinių reikalavimų.
Žirgynai ir jojimo klubai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug žirgynų ir jojimo klubų, kuriuose galima susipažinti su žirgais, išmokti joti ir smagiai praleisti laiką. Štai keletas iš jų: Jaunas ūkis Vilniaus rajone, Dasionių kaime, Raudoni vakarai, Grybų dvaro arklidės, Ponių ranča, "Lietuvos žirgynas", Pamiškės jojimo klubas, Žirgai Kanoja ir Tilzitas, Žirgynas Paluknyse, Žirgynas su vidaus ir lauko patalpomis Arlaviškių kaime ir daugelis kitų.