Įvadas
Sakoma, kad plaukimas - naudingiausias organizmui sportas. Straipsnyje aptariama vandens ir sporto įtaka žmogaus organizmui, apimant fizinę, psichinę ir emocinę savijautą. Aptariami plaukimo ypatumai, jo poveikis raumenims, sąnariams, stuburui, taip pat termoreguliacijos procesai ir energijos sąnaudos. Nagrinėjama vandens svarba sportininkų gyvenime, vandens kokybės parametrai, įtaka skirtingoms sporto šakoms, sveikatos rizikos ir prevencija. Be to, aptariama vandens terapija, grūdinimasis ir judėjimo nauda vandenyje, taip pat sporto nauda kūnui ir sveikatai, įskaitant poveikį širdžiai, raumenims, kaulams, smegenims ir hormonų sistemai.
Plaukimo nauda organizmui
Sveikata - tai ne tik ligos požymių nebuvimas, bet ir gera fizinė, psichinė, emocinė savijauta, socialinis aktyvumas, optimalus gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių aplinkos veiksnių. Plaukimas yra viena iš fizinio aktyvumo formų. Ši sporto šaka skiriasi nuo kitų tuo, kad judama žmogui neįprastoje vandens aplinkoje, kurioje kūną veikia tam tikri fizikos ir hidrodinamikos dėsniai. Plaukimo metu atliekant grybšninius ciklinius pasikartojančius judesius rankomis ir kojomis, į darbą įtraukiami viršutinių ir apatinių kūno dalių raumenys, korpusą turime išlaikyti tiesų, todėl jį stabilizuojantys raumenys turi būti tvirti. Taigi, plaukiant įdarbinami beveik visi kūno raumenys, todėl raumenynas vystosi harmoningai.
Vandens fizikinės savybės ir poveikis
Vanduo savo fizikiniais rodikliais labai skiriasi nuo oro. Vanduo yra tankesnis (apie 770 kartų) ir klampesnis (apie 60 kartų) nei oras. Vandenyje žmogų veikiančią gravitacijos arba sunkio jėgą neutralizuoja vandens keliamoji jėga. Dėl to jaučiamės kur kas lengvesni - vandenyje žmogaus kūnas sveria apie dešimt kartų mažiau, galime plūduriuoti, esame tarsi nesvarumo būsenos, o tai atramos-judėjimo aparatą išlaisvina nuo nuolat sausumoje gniuždančios gravitacinės jėgos. Pratimai vandenyje atpalaiduoja kaulų ir raumenų sistemą, leidžia pailsėti sąnariams. Plaukiant kūnas yra horizontalioje padėtyje, dėl to atsipalaiduoja daugelis raumenų, sumažėja stuburo apkrova. Sudaromos palankios sąlygos formuotis taisyklingai laikysenai. Plaukimas palengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir atsargiai ištempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Šie raumenys daugeliui įprastomis sąlygomis dėl statinės sėdimos veiklos yra skausmingai įtempti. Vandenyje žmogaus kūną, be atmosferinio slėgio, veikia dar ir hidrostatinis slėgis - spaudimas, kurį sukelia skysčio molekulės, kai kūnas yra panardinamas į vandenį.
Dėl didelio vandens tankio ir klampumo jame judėti sunkiau, o judėdami sunaudojame daugiau energijos. Plaukimas priskiriamas prie fizinio aktyvumo veiklų, kur energijos sąnaudos yra gana didelės. Vanduo yra geras šilumos laidininkas ir perduoda šilumą 25 kartus greičiau nei oras. Atliekant pratimus vandenyje ir sausumoje skiriasi organizmo termoreguliacijos procesai. Vėsesniame vandenyje optimaliai kūno temperatūrai palaikyti taip pat naudojama energija, vadinasi, deginamos kalorijos. Todėl sistemingos plaukimo pratybos padeda reguliuoti kūno svorį.
Plaukimo technika ir kineziterapija
Tas vandens klampumas ir tankis sukuria didelį pasipriešinimą judant, todėl mums reikia daugiau energijos. Turime įdėti daugiau raumenų pastangų, sudeginti daugiau energijos, kad judėtume į priekį arba atliktume įvairius pratimus. Atlikdami pratimus vandenyje galime didinti raumenų jėgą naudodami įvairias priemones. Pavyzdžiui, atliekant mankštą vandenyje ar vandens aerobiką ant kojų ir rankų dedamos papildomos priemonės, kurios didina pasipriešinimą, tad reikia daugiau pastangų vandens pasipriešinimui įveikti. Plaukimas priskiriamas prie ištvermės sporto šakų, kai vystome aerobinę ištvermę. Plaukiant įdarbinami beveik visi raumenys. Plaukiant būtina išlaikyti stabilią kūno padėtį - taip mažinamas pasipriešinimas plaukiant, galime plaukti ilgiau naudodami mažiau energijos. Tai susiję su plaukimo technikos tobulumu. Todėl mes, specialistai, sakome, kad mokytis plaukti reikia taisyklingai. Ypač tada, kai norime tobulinti laikyseną. Dažnai stebėdama savaip išmokusius plaukti žmones matau, kad jie plaukia iškėlę galvą, o tada įsitempia sprando raumenys, išlinksta stuburas. Užuot patyrę teigiamą plaukimo naudą, žmonės skundžiasi, kad plaukimas tik sustiprina juosmeninės arba kaklinės stuburo dalies skausmą. Dar egzistuoja sveikatai naudinga kineziterapija vandenyje. Ją irgi reikia atlikti taisyklingai, kad plaukimo ir fizinių pratimų poveikis sveikatai būtų teigiamas.
Taip pat skaitykite: Pramogos vandenyje
Saugumas vandenyje
Žmogus - sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti ir ugdyti. Kalbant apie savisaugą vandenyje - plūduriavimas įvairiose padėtyse yra labai svarbus. Tiek ant krūtinės, tiek ant nugaros, tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse reikia mokėti plūduriuoti, kad, atsidūręs ekstremalioje ir pavojingoje situacijoje, sugebėtum kiek galima ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje nepanikuodamas ir duoti ženklų, kad tau reikia pagalbos. Dar svarbus gebėjimas judėti į saugią vietą - įvertinti aplinką, nustatyti, į kurią pusę turi judėti, kur galėtum saugiai išlipti į krantą. Ir, žinoma, kvėpavimo kontrolė, kai gali sulaikyti kvėpavimą, pasinerti po vandeniu, ritmingai kvėpuoti pakėlęs galvą, nuleidęs veidą į vandenį iškvėpti.
Bet kurie žaidimai vandenyje tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms yra naudingi, o žaidimų galima prisigalvoti įvairių. Galima kamuolį pamėtyti, galima raketes panaudoti stovint iki pusės vandenyje - esi priverstas judėti sunkesnėmis sąlygomis. Vėlgi - mankštos pratimai. Labai svarbi taisyklė - neplaukti gilyn į jūrą. Bėgiojimas vandenyje, regbio žaidimas, vandens tinklinis - visi šie užsiėmimai, be abejonės, yra naudingi. Paviršinis nardymas, kai plaukiame su vamzdeliu, su kauke ant veido ir stebime dugną - judame į priekį ir patiriame tam tikrą fizinį krūvį. Vandens aerobikos pratimus, kuriuos atliekame baseine, galime taikyti ir atviruose vandens telkiniuose, o papildomas svoris gali būti paprasčiausi buteliukai su vandeniu. Tad ne tik plaukimas, bet ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką.
Reikia atminti, kad vandenyje turime elgtis atsargiai, nepervertinti savo galimybių. Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai, budi gelbėtojai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių. Kalbant apie plaukimą atvirame vandenyje, ypač - jūroje, yra labai svarbi taisyklė - neplaukti gilyn į jūrą. Norėdami suteikti pagalbą kitam, visada turime įvertinti savo galimybes, ar tikrai esame pajėgūs tai padaryti.
Vandens temperatūra ir slėgis
Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 °C temperatūrai, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 minučių, o esant 12 °C temperatūrai - per 4 minutes. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita.
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Sudirgindamas nemažai receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinę nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina įtampą. Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja šių gebėjimų tobulėjimą.
Taip pat skaitykite: Plaukimas: nauda ir gerovė
Vandens terapija ir grūdinimasis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Apie vandens svarbą organizmui žino kiekvienas. Tačiau tik mažoji dalis išmano apie vandens procedūrų naudą kūnui, protui, sielai. Tokių procedūrų poveikis žmogaus organizmui įvairiapusis: tai padeda mažinti stresą, gerinti miegą, atsipalaiduoti, gydyti ligas, traumas, atstatyti pervargusį organizmo balansą. Vanduo veikia savo temperatūra ir mechaniškai. Jis pasižymi dideliu šilumos laidumu bei imlumu ir konvekcija, todėl vidutinė vandens temperatūra žmogui yra 25 - 36°C.
Šaltas vanduo taip pat gali puikiai pagelbėti Jūsų gerai savijautai. Ir šį kartą kalbame ne tik apie grūdinimasi jūros ar ežero vandenyje žiemą. Kaip žinia, grūdinimasis yra vienas iš sveikatos stiprinimo būdų. Taip pat šis metodas leidžia stiprinti pasitikėjimą savimi, didina savigarbą ir atsparumą stresui, nerimui. Grūdinimosi įprotis susiformuoja per maždaug 2-4 mėnesius, o nutraukus procedūras poveikio netenkama per 2 savaites. Apsipylimas vėsiu vandeniu yra numeris vienas grūdinimosi metodas, kuris padės pratintis prie tikrojo šalčio. Iš pradžių vandens temperatūra gali būti apie 30º C, vėliau apsipilama vis vėsesniu vandeniu. Jeigu bijote itin šalto vandens, neskubinkite savęs, nes tai sukels papildomo streso. Jei norėsite, priprasite pamažu. Svarbu po šalto dušo gerai nusausinti kūną, bet netrinti odos. Jeigu po to netampa vėsu, jeigu oda šiek tiek įraudo, tai yra požymiai, jog termoreguliacijos mechanizmai „įsijungė“ ir kitą kartą apsiliejimas vėsiu vandeniu gali būti ilgėlesnis.
Gydomoji vonia yra tokia vandens procedūra, kurios metu organizmas visiškai ar dalinai panardinamas į vandenį. Pagal temperatūrą vonios skirstomos į šaltas - mažiau kaip 20 ºC, vėsias - 20-34 ºC, indiferentines -35-37ºC, šiltas - 38-39ºC bei karštas - 40ºC ir daugiau. Gydomųjų vonių pagrindinė ir svarbiausia savybė - kraujotakos gerinimas. Gerėjant kraujotakai, geriau deguonimi aprūpinami tiek sveiki, tiek pažeisti audiniai, dėl to greičiau vyksta medžiagų apykaita ir organizmas sveiksta po įvairių ligų, traumų. Povandeninis masažas yra kombinuota hidroterapijos procedūra, kuri gerina kraujotaką, audinių mitybą, sąnarinio skysčio išsiskyrimą ir apykaitą, atpalaiduoja raumenis, nuskausmina.
Judėjimo nauda vandenyje
Judėjimas yra vienareikšmiškai pagrindinis geros sveikatos šaltinis, todėl traumų ir įvairių sveikatos problemų gydymas judesiais yra priimtinas kiekvienam. Vandenyje kūno svoris sudaro tik 30 % svorio sausumoje. Tai reiškia, kad sumažėja apkrova sąnariams, raiščiams, sausgyslėms, raumenims. Baseine atliekami pratimai padeda ne tik kūnui, bet ir protui. Taigi, vandens nauda organizmui, kūnui ir sielai yra nepaneigiama. Tad norintys ne tik atsipalaiduoti ar pabėgti nuo rūpesčių, bet ir išsigydyti užsisenėjusias ligas, problemas, turėtų keliauti į baseinus, pirtis, SPA procedūras, sanatorijas ar vandens parkus.
Sporto nauda kūnui ir sveikatai
Sporto nauda kūnui ir sveikatai - tai fizinio aktyvumo poveikis širdžiai, raumenims, kaulams, smegenims ir hormonų sistemai.
Taip pat skaitykite: Vandens fitnesas Lietuvoje
Fizinis aktyvumas ir adaptacijos
Fizinis aktyvumas sukelia aerobines adaptacijas, kurios padidina kraujo tekėjimą per širdį. Tuo pačiu metu krūvis stiprina kaulus - jie prisitaiko prie spaudimo, didėja jų tankis ir atsparumas lūžiams. Sportas didina molekulių, saugančių telomeras - chromosomų dalis, kurios trumpėja senstant. Su prakaitu pašalinami toksinai, o padidėjusi kūno temperatūra slopina bakterijų dauginimąsi. Sportuojant padidėja endorfinų, serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis. Pirmieji pokyčiai juntami po kelių treniruočių - pagerėja nuotaika ir miegas. Geriausia pradėti nuo aerobinių pratimų - ėjimo, bėgimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu.
Hidratacija ir elektrolitų balansas
Norint pasiekti geriausių rezultatų tiek raumenų auginime, tiek energijos palaikyme, svarbu pasirūpinti tinkama hidratacija ir mikroelementų balansu. Intensyvaus fizinio krūvio metu organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, o tai tiesiogiai mažina ištvermę, koncentraciją ir raumenų jėgą. Todėl sportuojantiems rekomenduojama papildyti mitybą izotoniniais produktais ir elektrolitais. Tokie papildai kaip Olimp Iso Plus Powder 700g, Optimum Nutrition Electrolyte 264g (Lemon) ar Applied Nutrition Creatine + Hydration 360g padeda atkurti vandens ir mineralų pusiausvyrą, tuo pačiu palaikant raumenų funkciją ir energijos gamybą. Papildai su elektrolitais yra ypač naudingi kartu su raumenų auginimui skirtais papildais, nes jie pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą ir sumažina nuovargį. Tie, kurie siekia ilgalaikės ištvermės ar treniruojasi karštesnėmis sąlygomis, taip pat gali pasinaudoti energijos palaikymui skirtais papildais - pavyzdžiui, B grupės vitaminai, adaptogeninės žolelės ar kofermentas Q10 palaiko natūralią organizmo energijos gamybą ir mažina streso poveikį.
Vandens Rolė Sportininko Gyvenime
Vanduo yra esminis elementas kiekvieno sportininko rutinoje. Jis ne tik padeda palaikyti hidrataciją, bet ir veikia bendrą organizmo veiklą, įskaitant raumenų regeneraciją ir energijos lygį. Sportuojantys žmonės praranda daug skysčių per prakaitavimą, tad tinkamas vandens vartojimas tampa prioritetu. Tačiau ne bet koks vanduo yra vienodai naudingas - jo kokybė gali lemti, ar sportininkas pasieks optimalius rezultatus, ar susidurs su sveikatos problemomis.
Vandens kokybės sudedamosios dalys
Šiuolaikiniame sporte, kur kiekviena detalė gali nulemti pergalę, vandens kokybė dažnai lieka nepakankamai įvertinta. Net mažiausi teršalai ar cheminiai junginiai gali sutrikdyti organizmo pusiausvyrą, o tai ypač aktualu profesionaliems atletams, kurie treniruojasi intensyviai ir reguliariai. Vandens molekulės patenka į ląsteles, padeda transportuoti maistines medžiagas ir šalinti toksinus, tad jo tyrumas tiesiogiai susijęs su sporto efektyvumu.
Vandens kokybė apibrėžiama pagal kelis pagrindinius parametrus: pH lygį, mineralų kiekį, teršalų koncentraciją ir mikrobiologinį grynumą. pH rodiklis rodo vandens rūgštingumą - idealu, jei jis svyruoja nuo 6,5 iki 8,5. Per rūgštus vanduo gali dirginti skrandį, o per šarminis - sutrikdyti virškinimą. Sportininkams rekomenduojama rinktis neutralų vandenį, kuris nesukelia papildomo streso organizmui.
Mineralai, tokie kaip kalcis, magnis ir kalis, yra naudingi, nes jie papildo tuos, kurie prarandami prakaituodami. Tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti akmenligę ar kitus sutrikimus. Teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus kaip švinas ar gyvsidabris, yra pavojingi net nedidelėmis dozėmis. Jie kaupiasi organizme ir gali sukelti lėtinį nuovargį, sumažinti ištvermę. Mikrobiologinis grynumas užtikrina, kad vandenyje nėra bakterijų ar virusų, kurie galėtų sukelti infekcijas - ypač rizikinga plaukikams ar tiems, kurie sportuoja gamtoje.
Šie parametrai reguliariai tikrinami laboratorijose, o sporto klubai ar renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad tiekiamas vanduo atitiktų standartus. Ignoruojant šiuos aspektus, sportininkai rizikuoja ne tik sveikata, bet ir karjeros perspektyvomis.
Vandens įtaka skirtingoms sporto šakoms
Plukimo sporte vandens kokybė yra kritiškai svarbi, nes sportininkai tiesiogiai kontaktuoja su vandeniu. Baseinuose naudojami chloras ar ozonas dezinfekcijai, tačiau per didelė jų koncentracija gali sukelti odos dirginimą, akių perštėjimą ar kvėpavimo takų problemas. Profesionalūs plaukikai dažnai skundžiasi lėtinėmis infekcijomis, jei vanduo nėra tinkamai prižiūrimas. Tyrimai rodo, kad grynas vanduo pagerina treniruočių efektyvumą iki 15 procentų, nes sumažina uždegimų riziką.
Bėgimo ir triatlono entuziastai susiduria su iššūkiais gamtos vandens telkiniuose. Ežeruose ar upėse gali būti dumblių toksinų, kurie sukelia virškinimo sutrikimus. Per maratonus ar ilgalaikes varžybas, kai bėgikai geria vandenį iš stotelių, netinkama kokybė gali lemti dehidrataciją ar net apsinuodijimą. Rekomenduojama naudoti butelius su filtruotu vandeniu, o organizatoriai turėtų tikrinti vandens šaltinius iš anksto.
Komandiniai sportai, tokie kaip futbolas ar krepšinis, reikalauja greitos hidratacijos pertraukose. Šiukšlių ar plastiko teršalai sporto aikštelėse gali užteršti vandenį, tad komandos turėtų turėti savo tiekimą. Kultūrizmo ir jėgos sporte vandens kokybė veikia raumenų augimą - grynas vanduo padeda efektyviau absorbuoti baltymus ir angliavandenius.
Sveikatos rizikos ir prevencija
Netinkamos vandens kokybės pasekmės sportininkams gali būti rimtos. Dehidratacija dėl užteršto vandens sukelia galvos skausmus, raumenų mėšlungį ir sumažėjusį koncentraciją. Lėtinė ekspozicija sunkiems metalams gali pažeisti kepenis ar inkstus, o tai ypač pavojinga jauniems atletams, kurių organizmas dar formuojasi. Moterims sportininkėms tai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, o vyrams - testosterono lygį.
Prevencijos priemonės prasideda nuo asmeninės atsakomybės. Sportininkai turėtų naudoti naminius filtrus, tokius kaip atvirkštinio osmoso sistemos, kurios pašalina iki 99 procentų teršalų. Kelionėse - nešiotis portatyvius filtrus. Reguliarūs kraujo tyrimai padeda stebėti mineralų lygį, o simptomai kaip nuolatinis nuovargis ar virškinimo problemos signalizuoja apie galimas problemas. Sporto organizacijos, tokie kaip tarptautinės federacijos, kuria standartus vandens kokybei varžybose, o tai padeda išvengti skandalų, kaip anksčiau nutikę su užterštu vandeniu Rio olimpiadoje.
Praktiniai patarimai
Sportininkai gali pradėti nuo paprastų žingsnių: rinktis vandenį iš patikimų šaltinių, tokių kaip šaltiniai ar buteliuose su sertifikatais. Dienos normą - 3-4 litrus, priklausomai nuo aktyvumo. Prieš treniruotę gerti šiek tiek daugiau, kad organizmas būtų pasiruošęs. Po - papildyti elektrolitais, jei vanduo grynas. Grupinės treniruotės reikalauja bendro plano: klubai turėtų įrengti vandens fontanėlius su UV dezinfekcija. Vaikų sporto sekcijose ypač svarbu, nes vaikai jautresni teršalams. Mokytojai gali integruoti pamokas apie hidrataciją, kad vaikai suprastų svarbą. Inovacijos, tokios kaip išmanūs buteliai su kokybės jutikliais, ateityje palengvins stebėjimą. Kol kas - remtis patikimais metodais ir klausytis kūno signalų.
Vandens svarba organizmui
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vandens yra visose gyvų organizmų ląstelėse. Nustatyta, jog net 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo, o per metus žmogaus organizmas perfiltruoja daugiau kaip toną įvairių skysčių. Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, tuo tarpu be vandens - vos dieną, kitą. Organizme vandens sumažėjus vos 1 procentu, pajuntamas troškulys. Jei žmogus nuolat vartoja nepakankamai skysčių, troškulio pojūtis išsireguliuoja, nebejaučiama, kada būtina atsigerti. Dažnai troškulys painiojamas su alkiu: ima atrodyti, kad norisi valgyti, kai iš tikrųjų organizmas reikalauja skysčių. Tinkamiausiu ir naudingiausiu organizmui laikomas negazuotas, tyras vanduo. Tuo tarpu sultys, įvairūs gėrimai, kava, arbata (visi skysčiai, kurie turi skonį) laikomi maistu.
Vandens funkcijos organizme
Vanduo perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus. Vanduo mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį. Vanduo apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta. Vanduo reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo. Pastarasis organizmą taip pat aprūpina mineralinėmis medžiagomis, kurių šis netenka su prakaitu. Tuo tarpu aplinkos temperatūrai krintant dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo, organizme kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti.
Vandens trūkumo pasekmės
Jei organizme vandens trūksta: sausėja gleivinė, lėtėja medžiagų apykaita, pila karštis, ima stipriau plakti širdis, suglemba raumenys, svaigsta ir skauda galvą, oda parausta, praranda elastingumą, žmogus jaučiasi pavargęs, nebesugeba susikaupti. Akivaizdu, kad vanduo būtinas beveik kiekvienai kūno funkcijai.
Vandens kiekis per dieną
Anot specialistų, vidutiniškai per dieną žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus skysčių. Tačiau ne visiems reikia būtent tiek. Kiek skysčių reikia suvartoti, priklauso nuo daugybės dalykų: medžiagų apykaitos, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, amžiaus, lyties (vyrams reikia daugiau vandens, nes jų didesnė raumenų masė, jie gausiau prakaituoja). Kiek vandens būtina išgerti, sužinoti galima naudojantis paprastute formule: 1 kg svorio turi tekti apie 30-34 ml vandens.
Aktyvuotas vanduo
Pro vandenį leidžiant elektros srovę, gaunamas dviejų požymių aktyvuotas vanduo. Tai šarminis (gyvasis) ir rūgštinis (negyvasis) vandenys. Gyvasis vanduo - minkštas, bekvapis, skoniu panašus į lietaus vandenį. Jis skatina ląstelių regeneraciją, pakelia kraujospūdį, gydo odos žaizdas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Taip pat reguliuoja kalcio kiekį kraujyje, turi įtakos osteochondrozės, aterosklerozės profilaktikai. Negyvasis vanduo - pasižymi baktericidinėmis savybėmis, yra rūgštoko skonio. Mažina kraujospūdį, skausmus sąnariuose, gydo slogą, anginą. Tirpdo dantų akmenis.
Mankšta vandenyje
Judesių galia ir teigiama įtaka savijautai žinoma nuo seniausių laikų. Ji sėkmingai taikoma ir šiandien. Gydymas judesiais prieinamas kiekvienam. Išeitis yra ir tiems, kurie, kaustomi skausmų, vargiai gali išsitiesti ant mankštos kilimėlio salėje. Daugybę kankinančių negalavimų galima įveikti mankštinantis vandenyje. Pratimus baseine gali atlikti ir tie, kurie dėl ligos nepajėgia jų atlikti įprastai. Mankšta šiltame baseine - ne tik nauda, bet ir didelis malonumas. Gydymo judesiais efektyvumą lemia aplinka, kurioje atliekami pratimai. Vanduo veikia organizmą temperatūra, kuri mažina raumenų tonusą ir skausmą, gerina kraujotaką. Vandenyje pratimus galima atlikti lengviau nei sausumoje, net ir tuos, kurie salėje ant kilimėlio buvo neįveikiami dėl skausmo ar kitų negalavimų.
Panirus į vandenį, kūno svoris sudaro tik 30 proc. svorio sausumoje. Kartu sumažėja apkrova sąnariams, raiščiams, sausgyslėms, raumenims. Stebint ir patariant kineziterapeutui didinant ar mažinant atliekamo pratimo greitį, galima reguliuoti vandens pasipriešinimą. Todėl mankštinantis pratimai po truputį sunkinami ir netrunkama pasiekti pastebimai geresnių rezultatų. Baseine atliekami pratimai didina judesių amplitudę, raumenų jėgą, ištvermę, gerina lankstumą. Mankštos efektyvumui padidinti gali būti naudojamos plastikinės lazdelės, plaukmenys, pelekai, kurie tvirtinami prie čiurnos arba riešo, „makaronai“, svareliai, kabantis skersinis. Mankštą vandenyje stebintis specialistas visada pasiūlys priemones, kurios padės pasiekti maksimalios naudos sveikatai. Baseine pratimus atliekantį žmogų vanduo veikia ir psichologiškai - ramina, leidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo streso. Vandenyje patiriamas laisvumas suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Teigiamos emocijos visuomet padeda greičiau sveikti ir stiprėti.
#
tags: #vandens #ir #sporto #itaka #organizmui