Olimpinės žaidynės, prasidėjusios senovės Graikijoje prieš 3000 metų, atgimė XIX a. pabaigoje ir tapo svarbiausiomis sporto varžybomis pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl tam tikrais istoriniais laikotarpiais šios žaidynės buvo atšauktos, kokios priežastys lėmė šį sprendimą.
Olimpinių žaidynių ištakos ir raida
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su antikinėmis Olimpijos žaidynėmis, vykusiomis Graikijoje. Šios žaidynės buvo skirtos Dzeuso garbei ir vyko kas ketverius metus. Tačiau krikščionybę paskelbus vienintele Romos imperijos religija, ši sporto šventė buvo uždrausta.
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių idėją inicijavo ir atgaivino prancūzas Pierre'as de Coubertinas. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje. Nuo tada žaidynės tapo globaliu reiškiniu, pritraukiančiu milijonus žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio.
Raidos etapai
Olimpinės žaidynės per savo istoriją išgyveno keturis pagrindinius raidos etapus:
- Pirmasis etapas (1896-1912): Šis laikotarpis pasižymėjo palyginti mažu tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumu. Žaidynių organizavimas buvo nepastovus, sporto varžybų programa ištęsta, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės, tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių.
- Antrasis etapas (1914-1948): Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 m. (Berlyno), 1940 m. (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 m. (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 m. (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas.
- Trečiasis etapas (1952-1988): Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 m. prieš Melburno olimpines žaidynes. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 m. (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 m. (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 m. (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos.
- Ketvirtasis etapas (nuo 1992 m.): Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 m. žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Pasauliniai karai ir atšauktos olimpinės žaidynės
Kaip minėta, 1916, 1940 ir 1944 metais olimpinės žaidynės neįvyko dėl pasaulinių karų. Paanalizuokime kiekvieną atvejį atskirai:
Taip pat skaitykite: Žaiskite tenisą vasarą!
1916 m. Berlyno olimpinės žaidynės
1916 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Berlyne, Vokietijos imperijoje. Vokietija renginiui Berlyne pastatė įspūdingą 30 000 vietų stadioną. Tačiau 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916-ųjų olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Karas sutrukdė surengti šią sporto šventę, nes didelė dalis Europos buvo įsitraukusi į karinius veiksmus.
1940 m. Tokijo/Helsinkio olimpinės žaidynės
1940 m. vasaros ir žiemos olimpines žaidynes buvo numatyta surengti Japonijoje, kuri būtų buvusi pirmoji ne Vakarų šalis, surengusi žaidynes, tačiau 1937 m. Japonija prarado savo teises, nes pradėjo karą su Kinija. 1940-ųjų vasaros olimpinės žaidynės iš pradžių buvo nukeltos į Helsinkį, Suomiją, o žiemos olimpiada - į Vokietijos miestą Garmisch-Partenkirchen, tačiau 1939-aisiais buvo atšauktos Hitleriui įsiveržus į Lenkiją. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas visiškai sujaukė planus ir privertė atsisakyti žaidynių.
1944 m. Londono olimpinės žaidynės
Londone turėjo įvykti 1944-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tačiau jos dėl vis dar vykstančio karo buvo atšauktos. Toks pats likimas laukė ir 1944-ųjų žiemos žaidynių Cortina d'Ampezzo, Italijoje. Europa ir didelė dalis pasaulio buvo įtraukta į karą, todėl nebuvo įmanoma organizuoti tokio didelio masto tarptautinio renginio.
Politiniai boikotai ir kontroversijos
Olimpinės žaidynės ne kartą tapo politinių nesutarimų ir protestų arena. Štai keletas pavyzdžių:
- 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės: Nacių Vokietija pasinaudojo šiomis žaidynėmis kaip propagandos įrankiu, siekdama demonstruoti savo galią ir arijų rasės pranašumą. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą pasaulyje ir raginimus boikotuoti žaidynes.
- 1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės: Palestinos teroristų grupuotė įvykdė išpuolį prieš Izraelio sportininkus, nužudydama 11 žmonių. Šis įvykis sukrėtė visą pasaulį ir parodė, kad olimpinės žaidynės nėra apsaugotos nuo politinio smurto.
- 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės: Daug šalių, įskaitant JAV, boikotavo šias žaidynes protestuodamos prieš Sovietų Sąjungos įvedimą į Afganistaną.
- 1984 m. Los Andželo olimpinės žaidynės: Sovietų Sąjunga ir jos sąjungininkės boikotavo šias žaidynes atsakydamos į JAV boikotą Maskvos olimpiadai.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
Taip pat skaitykite: Apie "Plaukimas Per Audrą"