Įvadas
Futbolas, kaip populiariausia sporto šaka pasaulyje, turi ilgą ir įdomią istoriją. Šiame straipsnyje nagrinėsime pačias pirmąsias futbolo rungtynes, aptarsime, kaip jos formavosi ir kokią įtaką padarė šiuolaikiniam futbolui. Bandysime suprasti, kada atsirado futbolas, atsigręždami į pačias pirmąsias žmonijos civilizacijas.
Futbolo Ištakos: Nuo Senovės Iki Didžiosios Britanijos
Nors šiuolaikinis futbolas susiformavo Anglijoje, žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, egzistavo įvairiose kultūrose jau prieš tūkstančius metų. Kinijoje, Egipte, Graikijoje ir Romoje buvo žaidžiami žaidimai, kuriuose kamuolys buvo spardomas ar mušamas galva. Homeras savo Odisėjoje mini žaidimą su kamuoliu.
Futbolo ištakų ieškoma antikinėje Graikijoje ir Romoje, renesansinėje Italijoje. Ten išties buvo mėgstami komandiniai žaidimai su kamuoliu, daug kuo primenantys futbolą. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, pasakojančių apie kamuolio spardymą, siekia daugiau nei 2000 metų atgal. Senovės Kinijoje žaidimas, vadintas Cuju, buvo itin populiarus Hanų dinastijos laikais. Žaidimo esmė buvo spardyti odinį kamuolį, prikimštą plunksnų ar gyvulių plaukų, ir pataikyti į mažą tinklą. Graikai turėjo žaidimą, vadinamą Episkyros, o romėnai jį perėmė ir vadino Harpastum. Tai buvo komandinis žaidimas su kamuoliu, tik labiau primenantis šiandienines regbio ar rankinio formas. Žaidėjai kamuolį spirdavo, nešiodavo rankomis, stumdydavosi - taigi taisyklės buvo labai laisvos. Tuo pat metu, už tūkstančių kilometrų nuo Europos ar Azijos, savo kamuolio žaidimus turėjo ir majai bei actekai. Jie žaisdavo su sunkiais kaučiuko kamuoliais specialiose aikštelėse. Šių žaidimų tikslas dažnai buvo religinis - kamuolio mušimas simbolizavo kosmoso tvarką ir dangaus kūnų judėjimą. Nors visi minėti žaidimai turėjo skirtingų taisyklių, vienas dalykas juos jungė - žmonės jau tada žaidė komandomis, kamuolį dažniausiai valdė kojomis ir siekė pergalių pagal iš anksto sutartas sąlygas.
Futbolo Formavimasis Didžiojoje Britanijoje
Tačiau tikroji šio žaidimo tėvynė - Didžioji Britanija. Čia žaidimai su kamuoliu itin išpopuliarėjo XIX a. Augant miestams ir gyventojų skaičiui, susikūrė daug komandų, tačiau nebuvo vieningų taisyklių. Tai tapo ypač aktualu įvairių universitetų, koledžų, mokyklų atstovams, kurie norėjo varžytis tarpusavyje, tačiau nesutarė, kaip reikia tai daryti.
1846 m. Kembridžo universitete įvyko komandų atstovų susitikimas, kuriame po audringų diskusijų buvo priimtos pirmosios futbolo taisyklės, žinomos kaip Kembridžo taisyklės. 1857-aisiais Šefilde buvo įkurtas seniausias iki šiol gyvuojantis futbolo klubas - „Sheffield Football Club“. Jis daug prisidėjo prie tolesnio futbolo taisyklių tobulinimo. Pavyzdžiui, nusistovėjo vienu metu žaidžiančių komandos futbolininkų skaičius - 11. Anksčiau buvo galima pamatyti žaidžiant, tarkime, po 14 futbolininkų. 1863 m. buvo įsteigta Anglijos futbolo asociacija, po dešimtmečio - Škotijos futbolo asociacija. Ne kartą buvo peržiūrėtos taisyklės, atsisakyta kai kurių tuomet naudotų regbio elementų. Ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, žmonių mobilumas sparčiai augo, todėl britiškos futbolo taisyklės ėmė plisti po pasaulį.
Taip pat skaitykite: Ląstelės ir sportiniai laimėjimai
Pirmosios Tarptautinės Futbolo Rungtynės
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės vyko taip pat Didžiojoje Britanijoje. 1872 m. Glazge (Škotijoje) pirmąsias oficialias rungtynes žaidė Anglijos ir Škotijos komandos. Abi šios šalys yra Jungtinės Karalystės dalis, bet nuo pat XIX a. turi atskiras nacionalines rinktines, kaip ir Šiaurės Airija (tuomet - dar visa Airija) bei Velsas.
1870-1872 m. buvo surengtos penkerios draugiškos Anglijos ir Škotijos rinktinių rungtynės (dvejos baigėsi lygiosiomis, tris kartus pergalę šventė anglai), o 1872 m. lapkričio 30 d. Edinburge, „Hamilton Crescent“ kriketo stadione, stebint 4 tūkst. žiūrovų, įvyko pirmosios oficialios tarptautinės futbolo rungtynės, pasibaigusios lygiosiomis 0:0. Nuo 1883-1884 m. reguliariojo sezono Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos rinktinės žaidė Britanijos futbolo čempionate, rengtame iki 1984-ųjų.
Futbolo Plėtra Pasaulyje: Nuo FIFA Įkūrimo Iki Pirmųjų Čempionatų
Vis didesnio dėmesio futbolas susilaukė ir žemyninėje Europoje bei kituose pasaulio regionuose. 1904 m. buvo įsteigta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija - FIFA. Vasaros olimpinėse žaidynėse 1900 m. (Paryžiuje) ir 1904 m. (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sent Luise) futbolas buvo parodomoji sporto šaka, o nuo 1908-ųjų tapo oficialia olimpinių žaidynių šaka. Tais metais Londone vykusioje IV olimpiadoje pirmąją vietą pelnė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės rinktinė, antroje vietoje liko Danija, trečioje - Nyderlandai.
Pirmieji Tarptautiniai Turnyrai
Visgi futbolo mėgėjai nebuvo linkę tenkintis vien savo sporto šakos atstovavimu olimpinėse žaidynėse. Jau 1909 m. pabandyta surengti pirmąjį didelį tarptautinį futbolo turnyrą už Britanijos ribų. Italijos Turino mieste škotų verslininkas, garsios prekybos arbata kompanijos įkūrėjas Tomas Džonstonas Liptonas į futbolo turnyrą sukvietė profesionalias komandas iš Italijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Deja, nė vienas profesionalus britų klubas nesutiko dalyvauti šiame turnyre. Tada T. D. Liptonas pakvietė į Turiną mėgėjų klubą iš Šiaurės Rytų Anglijos - „West Auckland FC“. Šiame klube laisvu nuo darbo laiku daugiausia žaidė angliakasiai. Jiems pavyko įveikti profesionalų komandas iš žemyninės Europos. 1911 m. Turine vėl buvo surengtas turnyras. Į jį atvykę anglai dar kartą pademonstravo savo pranašumą ir sutriuškino Turino „Juventus“ rezultatu 6:1.
Pasaulio Futbolo Čempionatai: Pradžia Urugvajuje
Įvairių šalių nacionalinių futbolo rinktinių žaidėjų profesionalumas augo, plėtėsi sėkmingai pasirodančių komandų geografija. 1920 m. Antverpene vykusiose olimpinėse žaidynėse triumfavo Belgijos futbolininkai, o 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame olimpinių čempionų laurus nuskynė Pietų Amerikos atstovai - Urugvajaus rinktinė. Amsterdame gerai pasirodė ir Afrikos atstovai - Egipto komanda užėmė 4 vietą.
Taip pat skaitykite: Išvengkite baudos už TA
„Šiandien mes jau negalime apriboti futbolo vien olimpinėmis žaidynėmis“, - FIFA kongrese 1927-aisiais pareiškė Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas Anri Delonė. Jis pasiūlė rengti Europos ir pasaulio futbolo čempionatus. Pasaulio čempionatą pavyko surengti gana greitai, jau 1930 m., o štai pirmasis Europos futbolo čempionatas įvyko tik 1960-aisiais Paryžiuje.
Nusprendus rengti pasaulio futbolo čempionatą 1930 m., iškilo labai rimtas klausimas: kurioje šalyje jis turėtų vykti? FIFA kongrese buvo svarstomos kelių šalių - Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Urugvajaus - kandidatūros. Favorite buvo laikoma Pietų Amerikos valstybė, mat prieš tai Urugvajaus rinktinė buvo du kartus tapusi olimpine čempione. Ji pelnytai laikyta stipriausia pasaulyje.
Urugvajus darė viską, kad pirmasis pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas ir pavyktų. Buvo pažadėta šalies sostinėje Montevidėjuje pastatyti modernų stadioną, padengti nemažą dalį čempionate dalyvausiančių rinktinių narių išlaidų. Prancūzų skulptorius Abelis Lafleras gavo užsakymą sukurti čempionato prizą, turėjusį atitekti nugalėjusiai komandai. Tai buvo sparnuotos pergalės deivės Nikės laikoma aštuoniakampė taurė. Skulptūrėlė buvo pagaminta iš paauksuoto sidabro, o jos pagrindas - iš lazurito.
Tai buvo pirmasis ir vienintelis pasaulio futbolo čempionatas, prieš kurį nevyko kvalifikaciniai atrankos turnyrai. Be šeimininko Urugvajaus, į čempionatą greitai užsiregistravo nemažai Vakarų pusrutulio rinktinių: Argentinos, Čilės, Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos, Peru, Meksikos, JAV. O štai europiečiai atsakyti delsė, nors FIFA prezidentas Žiulis Rimė nėrėsi iš kailio, ragindamas dalyvauti čempionate. Daugelis argumentavo nenorą vykti į Urugvajų tuo, kad kelionė laivu per Atlantą - labai tolima, brangi ir pavojinga. Britai atsisakė dalyvauti pasaulio čempionate motyvuodami, kad turi savo lygą. Italai, ispanai, vokiečiai ir daugelio kitų šalių atstovai irgi nesutiko vykti į Urugvajų. Senajam žemynui atstovavo tik keturios šalys: Prancūzija, Belgija, Jugoslavija ir Rumunija. Prancūzus ir belgus pavyko įkalbėti nesunkiai, o štai Balkanų regione teko gerokai pasistengti. Jugoslavijos rinktinėje to metu buvo krizė, susipyko serbų ir kroatų žaidėjai, karalius Aleksandras I nesutiko skirti pinigų. Kroatai atsisakė vykti į Urugvajų, todėl išplaukė vieni serbai. Rumunijos karalius Karolis II, atvirkščiai, labai palaikė rinktinės dalyvavimo čempionate idėją, pats asmeniškai komplektavo rinktinę. Jugoslavai leidosi į tolimą kelionę laivu „Florida“ iš Prancūzijos Marselio uosto. O iš Italijos Genujos uostamiesčio išplaukęs „Conte Verde“ plukdė Rumunijos rinktinę. Pakeliui stodamas įvairiuose uostuose, šis laivas surinko ir atplukdė į Montevidėją ir Prancūzijos, Belgijos bei Brazilijos rinktines.
Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje 1930 m. pastatytas įspūdingas stadionas.
Taip pat skaitykite: Teniso dangos greitis
Finalas ir Pirmieji Pasaulio Čempionai
Urugvajus čempionatui pasirengė kaip reikiant. Montevidėjuje iškilo įspūdingas „Centenario“ stadionas. Jame tilpo net 90 tūkst. žiūrovų. Statybos darbai buvo baigti likus vos penkioms dienoms iki čempionato pradžios. Taip pat daliai rungtynių naudoti du mažesni stadionai - „Gran Parque Central“ (20 tūkst. vietų) ir „Pocitos“ (1 tūkst. vietų), priklausę vietos futbolo klubams. Komandos buvo suskirstytos į A, B, C ir D grupes.
Rungtynėse teisėjavo 15 teisėjų iš įvairių šalių. Didžiausią klaidą padarė brazilų arbitras Žilbertas de Almeida Regas, nurodęs Prancūzijos ir Argentinos rungtynes baigti, kai pagrindinio laiko liko dar šešios minutės. Į pusfinalį pateko Urugvajaus, Argentinos, JAV ir Jugoslavijos rinktinės. Argentina 6:1 laimėjo prieš JAV, o urugvajiečiai tokiu pat rezultatu įveikė jugoslavus. Rungtynės dėl trečiosios vietos nevyko, JAV ir Jugoslavijos rinktinių kapitonams uždarymo ceremonijos metu buvo įteikti bronzos medaliai. Vėliau FIFA nusprendė, kad pagal taškų santykį pirmojo pasaulio futbolo čempionato trečiosios vietos laimėtoja laikytina JAV rinktinė. O štai dėl pirmosios vietos laukė žūtbūtinė kova tarp čempionato šeimininkų urugvajiečių ir kaimyninės Argentinos rinktinės.
Finalines Urugvajaus ir Argentinos komandų rungtynes perpildytame „Centenario“ stadione 1930 m. liepos 30 d. stebėjo daugiau nei 90 tūkst. žmonių.
Finalinės rungtynės vyko liepos 30 d. „Centenario“ stadione. Jis buvo sausakimšas. Laivais iš Buenos Airių į Montevidėją atplaukė daugiau kaip 15 tūkst. argentiniečių sirgalių. Dalis jų buvo ginkluoti - Urugvajaus pareigūnai konfiskavo šimtus peilių, pistoletų, revolverių. Vis dėlto kai ką sirgaliai sugebėjo paslėpti, ir rungtynių metu tribūnose ne kartą aidėjo šūviai (laimė, į orą). Prieš rungtynes ir urugvajiečiai, ir argentiniečiai atsinešė į stadioną savo kamuolius, tad buvo neaišku, kuriuo reikia žaisti. Rungtynių arbitras belgas Džonas Langenusas metė monetą ir paskelbė, kad pirmajame kėlinyje bus naudojamas argentiniečių, antrajame - urugvajiečių kamuolys. Pirmąjį pasaulio futbolo čempionatų istorijoje įvartį pelnė urugvajietis Pablas Doradas 12-ąją rungtynių minutę. Po to buvo du argentiniečių įvarčiai, bet galiausiai šeimininkai atsitiesė ir pelnė tris įvarčius. Pergalę rezultatu 4:2 šventė urugvajiečiai, tapę pirmojo pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais. Paskutinis šių istorinių rungtynių dalyvis argentinietis Fransiskas Antonijus Varaljas mirė 2010-aisiais, sulaukęs 100 metų.
Urugvajaus rinktinė, laimėjusi pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą.
Futbolo Šaknys ir Anglijos Aukščiausiosios Lygos Istorija
Šiame straipsnyje panagrinėsime Anglijos aukščiausiosios futbolo lygos istoriją, pradedant jos ištakomis ir baigiant šių dienų „Premier“ lyga. Keliausime laiku, aptarsime svarbiausius įvykius, klubų formavimąsi ir raidą, bei išnagrinėsime, kaip futbolas tapo neatsiejama Anglijos kultūros dalimi.
Futbolo Šaknys ir Pirmieji Klubai
XIX amžiaus pabaigoje Anglijoje ėmė kurtis pirmieji futbolo klubai, dažnai buriami aplink bažnyčias, fabriko darbininkus ar vietos bendruomenes. Štai keletas pavyzdžių:
- Arsenalas: Klubas gimė iš Karališkojo arsenalo darbininkų, kurie XIX a. pabaigoje susibūrė į futbolo komandą. Pirmosios rungtynės minimos 1886 m. Iš pradžių vadinosi „Dial Square“, vėliau „Royal Arsenal“, o galiausiai tapo Londono „Arsenal“.
- Aston Villa: Pavadinimas kilo nuo metodistų bažnyčios Astono rajone Birmingeme, pastatytos apie 1850 m. Futbolo klubas įkurtas 1874 m.
- AFC Bournemouth: Klubas įkurtas 1899 m. prie Bornmuto kurorto ir iš pradžių vadinosi „Boscombe“.
- Brentford: Įkurtas 1889 m., ilgą laiką žaidė Anglijos futbolo mėgėjų lygose.
- Brighton & Hove Albion: Klubas įkurtas 1901 m., pavadinimas susideda iš Braitono ir Hovo miestų pavadinimų.
- Burnley: Klubas įkurtas 1882 m. Bernlio mieste. Iš pradžių vadinosi „Burnley Rovers“, bet netrukus žodis „Rovers“ buvo pašalintas.
- Chelsea: Klubas įkurtas 1905 m., pavadintas pagal Čelsio rajoną Londone.
Šie klubai, kaip ir daugelis kitų, tapo ne tik sporto komandomis, bet ir svarbiomis bendruomenės dalimis, vienijančiomis žmones ir skatinančiomis vietos identitetą.
Futbolo Lygos Gimimas ir Profesionalizmas
1888 m. įvyko istorinis įvykis - įkurta Anglijos futbolo lyga, pirmoji profesionali futbolo lyga pasaulyje. Tarp steigėjų buvo ir Birmingemo „Aston Villa“. Šis žingsnis žymėjo futbolo perėjimą iš mėgėjiško sporto į profesionalią veiklą, o tai turėjo didelės įtakos tolesnei sporto šakos raidai.
Aukščiausios Lygos Evoucija: Nuo Futbolo Lygos Iki „Premier“ Lygos
Nuo 1888 iki 1992 m. aukščiausia Anglijos futbolo lyga buvo tiesiog vadinama Futbolo lyga. Tačiau 1992 m. įvyko lūžis - įkurta „Premier“ lyga. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant padidinti lygos komercinį potencialą ir pritraukti daugiau investicijų į futbolą.
Klubų Pasiekimai Ir Aukščiausios Vietos Lygoje
Per visą Anglijos aukščiausiosios futbolo lygos istoriją, skirtingi klubai yra pasiekę įvairių aukštumų. Svarbu paminėti, kokią aukščiausią vietą kiekvienas klubas yra užėmęs Anglijos stipriausioje futbolo lygoje, tai atspindi klubo istoriją ir jo konkurencingumą. Kai kurie klubai dominavo tam tikrais laikotarpiais, o kiti nuolat siekė aukščiausių pozicijų.
Futbolas Lietuvoje: Istorijos Pradžia Ir Raida
Nors straipsnis skirtas Anglijos futbolo istorijai, lietuviški akcentai jį papildo ir suteikia unikalumo.
Nelengva aiškintis pirmuosius sporto karaliaus „pasispardymo“ Lietuvoje žingsnius, nes mes net neturime oficialios datos, kurią laikytume Lietuvos futbolo gimimo data! 1997 m. išėjo V. Saulio ir G. Kalinausko knyga “Lietuvos futbolas 1922 - 1997 m.”. Jau iš pavadinimo suprantame, kada tie metai pradedami skaičiuoti. 2003 m. Lietuvos futbolo federacija (LFF) kartu su Kauno UAB “Rodiklis” išleido šalies futbolo jubiliejui skirtą statistiko G. Kalinausko knygą “Lietuvos futbolui - 80“. Tos pačios LFF internetinėje svetainėje teigiama, kad futbolo krikšto metais reikėtų laikyti 1921 m. Galų gale, šiai datai pritarti yra linkęs ir pats G. Kalinauskas knygoje „Futbolas Sūduvos krašte 1921 - 2011“. Autorius rašo, kad 1921 m. „savo jėgas išmėgino Marijampolės ir Vilkaviškio futbolininkai, pradėjo rungtyniauti jaunieji kybartiečiai“. Keisčiausia, kad ne tik šiuose trijuose šaltiniuose, bet ir kitur, ne kartą figūruoja Lietuvos futbolą mininčios datos, senesnės už 1921 ar 1922 m. Pateiksiu tik kelis, tuose leidiniuose išspausdintus faktus.
- 1905 m. Vilniuje žaidė Mokytojų seminarijos ir Futbolo mėgėjų ratelio komandos.
- Štai Klaipėdoje 1909 m. futbolą tarpusavyje žaidė dvi komandos, bet būta ir trečiosios, labiau patyrusios MTV komandos. Vadinasi, pastaroji rungtyniavo jau keletą ar keliolika metų.
- 1911 m. Kaune karininkas ir futbolo entuziastas Vincas Petrauskas organizavo futbolo rungtynes, kurias žaidė caro armijos dviejų pulkų komandos, pasivadinusios tuo pačiu „Oriolo“ vardu.
- Po metų Kaune įvyko ir pirmosios tarpmiestinės komandos tarp vietos „Aro“ ir Vilniaus futbolo lygos komandos.
Nepateikinėsiu dar „šviežesnių“ šio žaidimo paminėjimo metų, nes ir taip darosi aišku, kad dar iki Pirmojo pasaulinio karo futbolas buvo žaidžiamas beveik visoje Lietuvoje: Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir galbūt Skuode.
Futbolo Užnemunėje Užuomazgos
O kaip buvo Užnemunėje? Užnemunė buvo vos ne vakariausias Lietuvos kraštas carinėje imperijoje, į kurį vakarietiškas (jei norite - kapitalistines) naujoves pirmiausiai atveždavo kontrabandininkai, kariškiai ir keleiviai, kurie turėjo daug laiko, perlipdami į skirtingo pločio bėgiais riedėjusius traukinius Virbalio (Kybartų) geležinkelio stotyje. Jei tokiu būdu tie traukinio keleiviai odinius kamuolius dar XIX a. 9 dešimtmetyje parsigabendavo į Sankt Peterburgą (žr. Rusijos futbolo istoriją), tai jais „atsikratyti“ turėjo galimybių ir kituose imperijos miestuose, buvusiuose prie šios geležinkelio linijos. Spėju, kad Lietuvos futbolo užuomazgų reikėtų ieškoti Kybartuose, Marijampolėje, gal Vištytyje (būta pasienio praėjimo punkto). Man jau senokai užkliuvo ebay aukcionuose pardavinėti Kybartų miestelio atvirukai, kuriuos 1902 - 1903 m. Eitkūnuose išleido Elise Becker leidykla ar Rytų Vokietijos knygų ir popieriaus prekybos rūmai. Nupirkti jų nepavyko, bet informacija sudomino. Tuose vaizduose aiškiai matyti, jog kareivių pratybų aikštėse stovi futbolo vartai (geriau įžiūrimi tik vieneri vartai). Toje aikštėje yra ir kitokių prietaisų, įtaisų, pvz. gimnastikos skersinių. Supainioti su kitokia paskirtimi šių vartų neįmanoma - jų skersinis keliskart storesnis už gimnastikos skersinio „lazdą“. Beje, ir pieva ties tais vartais yra labiau numinta, negu kitose jos vietose. Eitkūnuose, o ir tolimesniuose Rytprūsių miesteliuose, vokiečiai senokai žaidė futbolą (netiesa, kad pradėjo tik 1908 ar 1909 metais), todėl labai tikėtina, kad jie atvykdavo žaisti ir į Kybartus. XIX a. pabaigoje miestelyje buvo dislokuota skaitlinga Virbalio sienos apsaugos brigada, kurioje netgi buvo skiriami jaunesnieji karininkai, atsakingi „už gimnastiką“ (tiesa, tik gal po nesėkmingo karo su Japonija). 1911 m. Eitkūnų futbolo komanda viešėjo Kaune ir 3:0 laimėjo prieš Kauno „Arą“. Manau, kad ta ar kita vokiečių komanda jau ne kartą žaidimo partnerius surado ir arčiau, t.y. Kybartuose. Tik periferijos įvykiai ne visada patekdavo į didesniuose miestuose leidžiamą spaudą.
2013 m. išleistuose kybartiškio Juozo Zabielavičiaus „Virbalis mano atsiminimuose“ skaitome: „Carskos uličios gale“, prie geležinkelio pylimo, buvo apie 1 ha pievulė. 1915 m. kažkas atgabeno trofėjinį kamuolį futbolo lošimui - pasigamino iš skudurų gerai suraišiotą špagatu (vis tik paaiškėja, kad kamuolys buvo ne „trofėjinis“, o savadarbis - B.M.). Vis viena kamuolys riedėdavo.
#