Įvadas
Lietuva, nedidelė šalis prie Baltijos jūros, turi didžiulę aistrą krepšiniui. Ši sporto šaka yra giliai įsišaknijusi šalies kultūroje ir istorijoje, o Lietuvos krepšinio rinktinė nuolat demonstruoja aukštą lygį tarptautinėse varžybose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio padėtį pasaulyje, pradedant nuo istorinių pasiekimų, dabartinės situacijos ir baigiant ateities perspektyvomis.
Istoriniai Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
Lietuvos krepšinio rinktinė ne visada turėjo galimybę dalyvauti pasaulio čempionatuose, tačiau kai tik pasitaikė proga, ji visada stengėsi parodyti savo geriausią žaidimą.
2010 Metų Pasaulio Čempionatas Turkijoje: Bronzos Medaliai
Lietuvos rinktinė neturėjo dalyvauti 2010 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionate. Dėl kelialapio į 2010 metų pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė, kaip ir kitos Senojo žemyno komandos, kovojo 2009 metų Europos pirmenybėse Lenkijoje. Šios varžybos lietuviams susiklostė itin nesėkmingai: jie laimėjo vos vienas iš šešerių rungtynių, užėmė 11-ąją vietą ir iš karto po turnyro atsisveikino su visus stipriai nuvylusiu treneriu Ramūnu Butautu. Suprantama, teisės žaisti pasaulio pirmenybėse Lietuvos krepšininkai neiškovojo. Tačiau kelialapio neiškovoję lietuviai sumokėjo FIBA nustatytą mokestį ir gavo vardinį kvietimą, kuris iš viso kainavo apie 2,2 mln. JAV dolerių, o Turkijos arenose pranoko net drąsiausius lūkesčius. Nors Lietuvoje pasigirdo nemažai balsų, kad neverta švaistyti pinigų mokesčiui, federacija buvo tvirtai pasiryžusi nepraleisti stipriausių planetos komandų turnyro ir FIBA suteikė vieną iš keturių vardinių kvietimų. Prieš šį pasaulio čempionatą rinktinei nebuvo keliami jokie konkretūs tikslai. Lietuvos sirgalių ir krepšinio vadovų galvose jau sukosi mintys apie 2011 metų Europos pirmenybes, kurias priimti rengėsi mūsų šalis. Turkijoje vykusios kovos pirmiausia buvo vertinamos kaip puikus būdas pasiruošti namie vyksiančiam turnyrui.
Kęstučio Kemzūros treniruojami krepšininkai laimėjo aštuonias iš devynerių rungtynių, nusileido tik JAV rinktinei ir iškovojo bronzos medalius. Tai kol kas vieninteliai Lietuvos rinktinės apdovanojimai planetos pirmenybėse. Anksčiau dalyvaudami 1998 ir 2006 metų pasaulio pirmenybėse lietuviai abu kartus užėmė 7-ąją vietą.
Kelias į Bronzą:
- Grupės etapas: Lietuva užtikrintai įveikė Naująją Zelandiją (92:79), po permainingos kovos palaužė Kanadą (70:68) ir sensacingai nugalėjo Ispaniją (76:73). Įveikus ispanus kiti varžovai nebeatrodė baisūs. Pirmojo etapo pabaigoje po Lietuvos krepšininkų kojomis krito prancūzai (69:55), libaniečiai (84:66) ir grupės varžybos buvo baigtos be nesėkmių.
- Aštuntfinalis: Lietuva be didesnio vargo nugalėjo Kiniją (78:67).
- Ketvirtfinalis: Lietuviai pribloškė Argentiną jau per pirmąsias minutes ir nugalėjo 104:85.
- Pusfinalis: JAV ekipa buvo per stipri ir nugalėjo Lietuvą 89:74.
- Kova dėl bronzos: Lietuva įtikinamai nugalėjo Serbiją 99:88 ir iškovojo bronzos medalius.
Lietuvos rinktinės lyderis Linas Kleiza buvo išrinktas į geriausių pasaulio čempionato krepšininkų penketą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos rinktinės sudėtis 2010 m. pasaulio čempionate: L.Kleiza, M.Kalnietis, M.Pocius, J.Mačiulis, T.Delininkaitis, P.Jankūnas, S.Jasaitis, M.Gecevičius, R.Javtokas, T.Klimavičius, R.Seibutis, M.Andriuškevičius.
2014 Metų Pasaulio Čempionatas Ispanijoje: Ketvirtoji Vieta
2013 m. Europos čempionate lietuviai užėmė antrąją vietą, tad ir 2014 m. pasaulio čempionatui lūkesčiai buvo itin dideli. Motyvuota buvo ir pati rinktinė, tačiau nemenką smūgį ji gavo, kai paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš pat čempionatą, po susidūrimo su varžovu peties traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis. Rinktinei teko skubiai perdėlioti planus ir tą padaryti buvo nelengva, kadangi aplink M. Kalnietį sukosi be galo daug žaidimo schemų.
Nors atrodė, kad pagrindinio įžaidėjo netekimas stipriai pakenks žaidimo kokybei ir ypač rezultatams, vis tik komandai pavyko rasti tinkamo žaidimo liniją. Pirmose dvejose čempionato rungtynėse lietuviai 87:74 nugalėjo Meksiką ir 75:62 Angolą. Tačiau trečiose visą laiką vijosi australus ir pralaimėjo 75:82. Patirtas pralaimėjimas galėjo sumaišyti kortas. Vis tik lietuviai grupės etapą baigė dvejomis pergalėmis. Pirma, 79:49 sutriuškino Pietų Korėją. O tuomet ketvirtajame kėlinyje gynybos gniaužtuose užspaudė ir 67:64 palaužė slovėnus. Užimta pirmoji vieta grupėje ir aštuntfinalyje laukė ne itin stiprūs, tačiau neprognozuojami Naujosios Zelandijos atstovai. Laimei, tradicinis šios šalies sportininkų atliekamas „Haka” šokis neišgąsdino ir lietuviai laimėjo 76:71. Pergalingai susiklostė ir ketvirtfinalis, kuriame po nelengvos kovos 73:61 pavyko palaužti turkus. O tuomet jau laukė NBA žvaigždžių perpildyta JAV rinktinė.
JAV rinktinės žaidėjai buvo nusiteikę visai priešingai ir lietuvos rinktinė priešinosi tik du kėlinius, kai po jų rezultatas JAV naudai buvo 43:35. Vėliau JAV žvaigždynas įjungė aukštesnę pavarą ir sutriuškino lietuvius 96:68.
Lemiama kova dėl bronzos medalių - prieš gerai pažįstamą Prancūzijos rinktinę, kuri vos prieš metus neleido Lietuvai pasidabinti aukso medaliais Europos čempionate. Lietuviai buvo kupini noro revanšuotis, tačiau ne ką mažiau pasidabinti bronzos medaliu troško ir patys prancūzai. Aiškus noras bet kokia kaina laimėti pas abi rinktines atsispindėjo ir lygiavertėje kovoje, kai visas rungtynes ne kartą keitėsi pirmaujanti komanda ir nė vienai šaliai nepavyko įgyti dviženklio skirtumo. Jonas Valančiūnas pelnė 25 taškus, atkovojo 9 kamuolius ir surinko net 29 naudingumo balus, tačiau atsakymą turėjo ir prancūzai, kurių gretose esantis Nicola Batumas į lietuvių krepšį suvertė net 27 taškus. Po finalinės sirenos kartu su kitais prancūzais džiaugėsi būtent jis, kadangi Prancūzija laimėjo 95:93.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Dvi svarbiausios paskutinės 2014-ųjų čempionato kovos lietuviams baigėsi dviem pralaimėjimais. Nors buvo labai skaudu dėl apmaudžiai išslydusios bronzos, ketvirtoji vieta pasaulyje vis tiek yra solidus rezultatas. Juk kas galėjo pagalvoti, kad rinktinei pavyks iškopti iki pusfinalio, kai prieš pat čempionatą ji neteko pagrindinio atakas organizuojančio žmogaus.
Lietuvos rinktinės sudėtis 2014 m. pasaulio čempionate: Jonas Valančiūnas, Renaldas Seibutis, Darjušas Lavrinovičius, Adas Juškevičius, Martynas Pocius, Donatas Motiejūnas, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas, Šarūnas Vasiliauskas, Simas Jasaitis, Kšištofas Lavrinovičius. Treneris: Jonas Kazlauskas
Rezultatyviausi rinktinės žaidėjai: J. Valančiūnas (14,4 tšk. per rungtynes), R. Seibutis (9,8 tšk. per rungtynes), D. Lavrinovič (8,4 tšk. per rungtynes), A. Juškevičius (8,2 tšk. per rungtynes), M. Pocius (8,1 tšk. per rungtynes).
Dabartinė Padėtis ir Iššūkiai
Nuo 2015 metų medalių nelaiminti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pabandys šį prakeiksmą nutraukti Azijoje, kur po pusmečio vyks svarbiausias 2023 metų krepšinio renginys - pasaulio čempionatas. Lietuvos rinktinė kelialapį į jį nuskynė gana lengvai, bet kokia tikimybė, kad mūsiškiams taip pat seksis ir finaliniame etape?
Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo pasaulio čempionatuose žaidė šešis kartus iš aštuonių. Geriausias pasiekimas užfiksuotas 2010 metais, kai Lietuvos rinktinė, vadovaujama to paties K. Kemzūros, Turkijoje iškovojo bronzą. Tuo metu šalies rinktinei dėl įvairių priežasčių negalėjo padėti Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas ir broliai Lavrinovičiai, tačiau gana jauną sudėtį surinkęs K.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Įžaidėjų Problema
„Akivaizdu, kad turime trūkumą įžaidėjo pozicijoje. Taip, yra Rokas Jokubaitis, jis įgavo šiek tiek patirties, nebėra toks „žalias“, bet tai vis tiek yra jaunas žaidėjas. Mums reikia antro panašaus kalibro žaidėjo, kuris gebėtų žaisti su kamuoliu. Yra Lukas Lekavičius, bet jis savo žaidimo stiliumi labiau primena atakuojantį gynėją, nors ir yra žemo ūgio. Manau, kad tarp jų galėtų įsimaišyti Vaidas Kariniauskas, kuris tikrai stebi žaidimą ir galėtų „pamaitinti“ perdavimais mūsų bokštus“, - kalbėjo Ž.
„Pastarosiose rungtynėse tikrai nustebino Margiris, bet man atrodo, kad mūsų bokštams labiau reikėtų tokio įžaidėjo kaip Kariniauskas - jis tikrai pamaitintų komandą kamuoliais ir pamatytų laisvus aukštaūgius“, - tęsė Ž.
Du pagrindiniai centrai jau yra žinomi - J. Valančiūnas ir D. „Turbūt reikėtų išskirti Donatą Motiejūną ir Artūrą Gudaitį, tačiau neaišku, ar šitie vyrukai išreikš norą žaisti. Jeigu bent vienas iš jų tai padarys, manau, kad tas ir keliaus į čempionatą.
Į rinktinės dvyliktuką žingsnis po žingsnio beldžiasi ir Tomas Dimša, kuris šį sezoną tapo svarbiu K. Maksvyčio treniruojamo „Žalgirio“ ginklu. Dėl traumų kauniečių gretose T. Dimšai ne kartą teko imtis iniciatyvos su kamuoliu ir žaisti įžaidėjo pozicijoje.
„Dimša, Margiris ir Kariniauskas - visi trys yra panašaus lygio žaidėjai. Jų pliusas yra tas, kad jie yra aukšti gynėjai, o šiuolaikiniame krepšinyje tai yra labai svarbu, jeigu nori keistis ginamaisiais ir išnaudoti ūgį prieš mažesnius. Visi trys yra rimti kandidatai, o toliau viskas priklausys nuo jų formos ir kaip jie tuo metu atrodys“, - kalbėjo T.
„Turėti tokį žaidėją kaip Dimša, kuris traumos atveju gali pavaduoti įžaidėją, yra labai svarbu. Man atrodo, kad tokiais atvejais ne ką blogiau šias pareigas atliktų ir Marius Grigonis. Tų kombinuoti pirmųjų ir antrųjų numerių tikrai galima surasti, bet tikro įžaidėjo mums trūksta ir tai yra didelė problema. Manau, kad ją turėsime dar ne vienerius ir ne dvejus metus. Tai yra labai skaudu, nes mūsų priekinė linija yra labai galinga, ketvirtoje pozicijoje irgi auga įdomūs žaidėjai, o su įžaidėjais yra klaustukų“, - antrino Ž.
Dviejų Vidurio Puolėjų Žaidimas
Įvairūs ekspertai ne vienerius metus Lietuvos rinktinės trenerius kritikuoja dėl sprendimo didžiąją rungtynių dalį žaisti su dviem vidurio puolėjais - D. Saboniu ir J. Valančiūnu.
„Abu žaidėjai gali pasiūlyti skirtingus stilius. Su Jonu labiau tiktų toks pozicinis krepšinis, o su Domu galima žaisti mobilų krepšinį - greitas puolimas ir greiti sprendimai. Tų kontratakų ir greito perėjimo dabar reikia, nors Madrido „Real“ klubas jau įrodė, kad net ir su tokiu dideliu žmogumi kaip Walteri Tavaresu galima žaisti greitą ir efektyvų krepšinį. Aišku, nereikia atmesti ir varianto, kad jie žais kartu, nes tikrai gali būti situacijų, kur jie galės labai stipriai dominuoti“, - mintimis dalinosi Ž.
„Kai turi Sabonį ir Valančiūną, natūralu, kad turi juos abu išnaudoti, nes jie yra vieni iš geriausių savo pozicijos žaidėjų pasaulyje. Man asmeniškai norėtųsi daugiau improvizacijos, ne vien žaidimo per centrus, nes vis tiek šiuolaikiniame krepšinyje daugiau pergalių duoda greitas krepšinis. Norėtųsi daugiau dinamikos, bet nemažai priklausys nuo to, kokių žaidėjų turėsime perimetre, ar jie bus metantys, kaip gebės keistis gynyboje ir panašiai. Su Jonu turime problemų gynyboje, bet po krepšiu jis yra vienas labiausiai dominuojančių žaidėjų pasaulyje“, - sakė T.
Arnoldo Kulbokos Situacija
Paskutiniame FIBA lange nemažas šurmulys kilo dėl Arnoldo Kulbokos. Europos taurėje vidutiniškai 14,9 taško renkantis snaiperis nebuvo pakviestas į rinktinę.
„Manau arba bent jau tikiuosi, kad Arnoldas bus pakviestas į išplėstinį sąrašą. Taip pat tikiuosi pamatyti ir Deividą Sirvydį, į kurį irgi būtų įdomu pasižiūrėti rinktinėje. Vasara bus gana ilga, tad bus galimybė pasižiūrėti, ar tie žmonės yra tinkami rinktinei“, - pridūrė Ž.
„Su Arnoldu išeina mistinė situacija, nes kaip tik norėtųsi jį išbandyti languose, kur rungtynės jau nieko nebelemia. Bet galbūt kažko mes nežinome, kodėl treneriai jo nekviečia, bet sprendžiant iš jo lygio ir rodomų rezultatų, turėti metantį ketvirtą numerį, ypač kai turi tokius centrus, būtų labai svarbu. Čia jau lieka spręsti treneriams, bet visiems lietuviams jį būtų smagu pamatyti. Nesinorėtų dar vienos Žydrūno Ilgausko ar Donato Motiejūno situacijos“, - užbaigė T.
Ateities Perspektyvos ir Iššūkiai
Atranka į 2027 m. Pasaulio Čempionatą ir 2028 m. Olimpines Žaidynes
Nuo 2024 m. spalio L. Kleiza eina Lietuvos rinktinės vadovo pareigas. Paklaustas, kaip jaučiasi šiose rogėse, pašnekovas atsakė:„Praėjusi vasara man teikė tikrai didelį džiaugsmą vėl būti prie Lietuvos rinktinės ir prisidėti savo patirtimi. Man patinka būti tarp žaidėjų, trenerių, matyti, kaip mūsų žaidėjai auga. Aplink Lietuvos rinktinę visada yra puiki atmosfera. Vien ką mes matėme Rygoje - žaidėjų ir sirgalių santykis yra nuostabus. Tai man leidžia grįžti į tuos laikus, kai pats žaidžiau. Tai yra kažkas ypatingo. Manau, aš pasiėmiau daugiau iš Lietuvos rinktinės nei daviau jai. Čia faktas.“
Lietuviai atranką pradės D grupėje, kurioje dar žais Italijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos rinktinės. Prieš kiekvieną iš šių komandų mūsiškiai sužais rungtynes namuose ir išvykoje (iš viso - šešerios rungtynės), o į antrąjį atrankos etapą pateks trys stipriausios grupės komandos. Tuomet D grupės trejetas jungsis su C grupės stipriausiomis trimis komandomis. Joje rungtyniaus Serbija, Turkija, Bosnija ir Hercegovina bei Šveicarija.
Jei pateks į antrąjį etapą, prieš tris C grupės ekipas lietuviai sužais dar po du mačus, o į jų rezultatą skaičiuosis ir visos pirmojo etapo rungtynės. Tai reiškia, kad iš viso atrankoje į planetos pirmenybes mūsiškiai turėtų sužaisti 12 mačų. Galiausiai, iš antrojo etapo grupės į planetos pirmenybes pateks trys stipriausios rinktinės. Tai reiškia, kad bent dvi iš penkių komandų, kurios žaidė "EuroBasket 2025" atkrintamosiose (Lietuvos, Italijos, Serbijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos), nepateks į 2027 m. pasaulio čempionatą.
Pasaulio krepšinio čempionatas Katare bus surengtas 2027 m. rugpjūčio 27 - rugsėjo 12 dienomis. Jame bus kaunamasi ne tik dėl medalių, bet ir dėl olimpinių bilietų. Kelialapius į 2028 m. Los Andželo olimpinį turnyrą iškovos dvi geriausiai turnyre pasirodžiusios Europos komandos.
Žaidėjų Pasiekiamumas Atrankos Languose
Tik per du iš šešių atrankos langų rinktinių treneriai galės nevaržomi kviestis visus pajėgiausius savo šalių krepšininkus iš NBA ir Eurolygos. Taip bus kitų metų vasarą, liepą ir rugpjūtį. Teoriškai, tuomet Lietuvos rinktinės aprangą galėtų užsivilkti ne tik visi Europos čempionate žaidę krepšininkai, bet ir jį šiemet praleidę Domantas Sabonis, Matas Buzelis, Kasparas Jakučionis bei kiti.
Per likusius atrankos langus rinktinei teks verstis apskabyta sudėtimi. Iki 20 komandų išsiplėtusi Eurolyga ateinančiame sezone nestabdys savo kovų nei per rudens, nei per žiemos langus, tradiciškai į klubinio sezono metu vykstančius atrankos langus nevažiuos ir NBA žaidėjai. Tai reiškia, kad sezono metu Lietuvos rinktinė greičiausiai negalės remtis NBA žaidžiančių Jono Valančiūno, D.Sabonio, M.Buzelio ir K.Jakučionio, užsienio Eurolygos klubams atstovaujančių Tado Sedekerskio ir Mariaus Grigonio bei krūvos žalgiriečių - Igno Brazdeikio, Ąžuolo Tubelio, Deivido Sirvydžio, Edgaro Ulanovo, Arno Butkevičiaus, Dovydo Giedraičio, Manto Rubštavičiaus ir Lauryno Biručio paslaugomis.
Jei Eurolygos klubai neišleis žaidėjų per langus, Rimui Kurtinaičiui ir jo štabui teks rinktis iš žemesnėse pakopose rungtyniaujančių krepšininkų.
Galimi Kandidatai į Rinktinę Artimiausiuose Atrankos Languose
15min sudarė sąrašą krepšininkų, kurie galėtų pretenduoti į Lietuvos rinktinę lapkritį, per pirmąjį atrankos langą:
- Gynėjai: Lukas Lekavičius (Atėnų AEK), Arnas Velička (Klaipėdos „Neptūnas“), Kristupas Žemaitis (Manisos BBSK), Margiris Normantas (Bilbao „Surne“), Tomas Dimša (Salonikų PAOK), Ignas Sargiūnas, Martynas Paliukėnas (abu - Vilniaus „Rytas“), Paulius Valinskas (Utenos „Juventus“), Laurynas Beliauskas (Sasario „Dinamo“);
- Puolėjai: Rokas Giedraitis (Tenerifės „La Laguna“), Gytis Radzevičius, Gytis Masiulis, Simonas Lukošius (visi - „Rytas“), Matas Jogėla (Trento „Dolomiti Energia“), Arnoldas Kulboka (Salonikų „Aris“), Eimantas Bendžius (Udinės APU), Osvaldas Olisevičius (Trevizo „Nutribullet“), Paulius Danusevičius, Danielius Lavrinovičius (abu - Panevėžio „Lietkabelis“);
- Centrai: Artūras Gudaitis („Rytas“), Martynas Echodas (Berlyno ALBA), Marekas Blaževičius (Bursos „Tofaš“), Gabrielius Maldūnas („Lietkabelis“), Martinas Gebenas (Žironos „Basquet“).
Lietuvos Krepšinio Lygos (LKL) Apžvalga
Lietuvos krepšinio lygoje (toliau - LKL) žaidžia 10 komandų, vienu ar kitu metu visos jos turėjo kažkokias palaikymo užuomazgas. Vis tik rimtesnį organizuotą palaikymą Lietuvoje turi vos kelios komandos. Tik dvi komandos gali pasigirti tuo, jog turi palaikymą kiekvienose rungtynėse. Išvykose nulių neturi „Lietuvos Rytas“ ir „Žalgiris“.
Palaikymo Grupių Apžvalga
- B Tribūna (Vilniaus „Rytas“): Didžiausia ir stipriausia organizuoto palaikymo jėga LKL'e. Grupė egzistuoja jau 19 metų, yra vieni iš ultrizmo pradininkų Lietuvoje. Šį sezoną į LKL išvykas „B Tribūna“ vidutiniškai nuveža 104 žmones. Propoguojame Ultra Style palaikymą, todėl norime kuo dažniau rungtynėse ne tik dainuoti, bet ir naudoti vaizdinį palaikymą, piešti banerius, choreografijas ir t.t.
- Green White Boys, Green Legion, Green Death (Kauno ,,Žalgiris“): Antrasis Lietuvos krepšinio klubas, turintis palaikymą visose Lietuvos išvykose. Tačiau jis nėra toks gausus kaip „Lietuvos Ryto“. Kauniečių aktyvaus palaikymo istorija yra persipinusi per tris aukščiau išvardintas grupuotes.
- Vakarų Banga (Klaipėdos ,“Neptūnas“): Grupė, kuri iš visų likusių labiausiai propoguoja Ultras Style palaikymą. Jau daug metų klaipėdiečiai palaiko gerus santykius su „B Tribūna“. Didžiausias „Vakarų Bangos“ privalumas - vis atsinaujinantis dainų repertuaras, šitoje srityje jie yra bene geriausi Lietuvoje.
- Cardinal Red Legion (Panevėžio „Lietkabelis“): Nepaisant to, kad pastaruosius kelis metus „Lietkabelio“ klubas kilo į viršų, jų fanai taip ir liko žemame lygyje. Dažniausiai rungtynių metu jų būna iki 20 žmonių, išvykose panevėžiečiai lankosi pakankamai retai.
- Raudonieji Velniai (Utenos „Juventus“): 2011 metais Utenoje susiformavo palaikymo grupė - „Raudonieji Velniai“. Nauja sirgalių grupė tikrai pagyvino atmosferą Utenos arenoje.
- Šiaulių fanai (Šiaulių ,,Šiauliai“): Šiauliečiai visada turėjo blogą, labai blogą arba tragišką palaikymą. Šiuo metu jis yra tragiškas.
- White Storm (Pasvalio „Pieno Žvaigždės“): Mažiausiame LKL miestelyje irgi egzistuoja fanų grupelė. Jų palaikymą pavadinti audringu sunkiai verčiasi liežuvis, bet smagu, jog tokiame mažame miestelyje apskritai egzistuoja kažkokie sirgaliai.
- Dzūkijos fanai D13 (Alytaus „Dzūkija“): 2009-2010 Alytaus sirgaliai bandė važinėti į išvykas, retkarčiais surinkdami apie 20 žmonių.
- K-F (Kėdainių ,,Nevėžis“): Prieš persikeliant į naująją areną Kėdainiuose egzistavo aktyvi palaikymo grupelė. Po persikėlimo į naująją areną „Nevėžio“ palaikymas vis prastėjo, kol jo išvis nebeliko.
- Vytauto fanai (Prienų-Birštono „Vytautas“): Vienintelis iš „mažesnių“ klubų, kurio fanai pastaruoju metu ne regresavo, o žengė į priekį.
Apibendrinus, galime matyti, jog visa fanscena iš tiesų neblizga. Keletas miestų daug geresnį palaikymą turėjo prieš 4-5 metus. Norėtųsi, kad visos komandos turėtų aktyvų palaikymą, jog didžioji dalis iš jų turėtų fanus, kurie komandą palaikytų ir išvykose.
tags: #kokialietuvos #krepsinio #padetis