Sporto organizacijos organizacijos elementai

Įvadas

Sporto organizacijos yra svarbios visuomenės dalys, skatinančios fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir socialinę integraciją. Šiame straipsnyje aptarsime sporto organizacijų elementus, jų tikslus, struktūrą, veiklą ir iššūkius, su kuriais jos susiduria.

Sporto organizacijos samprata ir reikšmė

Sporto organizacija - tai reguliariai sportuojančių ir fiziškai besigrūdinančių žmonių (sportininkų, sportuotojų) ir jiems padedančių specialistų, mėgėjų rėmėjų bendrija. Ji plėtoja kūno kultūrą, sportą, rengia sporto varžybas; ji turi savo įstatus, atributus, tradicijas. Sporto organizacijos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, nes:

• Skatina fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.
• Užtikrina galimybes sportuoti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.
• Organizuojant sporto renginius, prisideda prie vietos ir regionų vystymosi.
• Skatina socialinę integraciją ir bendruomeniškumą.
• Ugdo sportininkus ir didina šalies prestižą tarptautinėje arenoje.

Sporto organizacijų tikslai ir paskirtis

Sporto organizacijos siekia ne vieno, o viso komplekso tikslų, kartais net tarpusavyje prieštaraujančių. Žmonės į darbo organizacijas buriasi norėdami turėti pragyvenimo šaltinį - taigi vienas iš organizacijos tikslų ir yra socialinis - suteikti savo nariams pragyvenimo šaltinį. Tą pragyvenimo šaltinį organizacija galės suteikti tik tada, jei bendromis savo narių pastangomis sugebės vartotojams teikti reikalingą produktą, už kurį vartotojai mokės tiek, kad pakaks atsiskaityti su visais tiekėjais, valstybe ir dar liks pinigų darbuotojams bei perspektyvinei plėtrai. Tai yra organizacijos paskirtis, tikslas, kuriam pati organizacija yra skirta, kuris pateisina jos buvimą. Tiesiai iš jo išplaukia komercinis tikslas - parduoti vartotojams pagamintą produkciją tam tikra kaina. Kad vartotojai gaminius pirktų, reikia, kad gaminiai tenkintų tam tikrus vartotojų poreikius. Gera gaminių kokybė- tai jau techninis tikslas. Kad vartotojai pirktų, produkto kaina neturi prašokti tam tikros ribos, o kad organizacija galėtų gyvuoti, kaina neturi būti mažesnė už tam tikrą lygį - tai ekonominis tikslas. Kad organizacija išsilaikytų, ji turi pateikti rinkai tam tikrą produktų kiekį tam tikru laiku - tai jau gamybinis tikslas. Pagaliau organizacija savo veikla turi nekenkti - čia ekologinis tikslas.

Sporto organizacijos struktūra ir elementai

Šiuolaikinis organizacijų mokslas, jų teorija skiria penkis organizacijos struktūros elementus ir dvi jėgas. Visa tai įvairiai tarp savęs derinama, ir susidaro įvairios organizacijų konfigūracijos. Pirmasis organizacijų struktūros elementas yra darbo dalis, kurioje vyksta darbo objekto vertimo darbo produktu procesas. Kita svarbi dalis - tai strateginė viršūnė, lemianti pagrindinius organizacijos gyvenimo reiškinius, vadovaujanti visai organizacijos veiklai. Didesniosios organizacijos tarp strateginės viršūnės ir darbo dalies turi vidurinį vadovų sluoksnį. Organizacijose su sudėtingu technologiniu procesu, naudojančiose daugiau įrengimų, būna dar viena dalis - technostruktūra. Ji apima darbo technikos ir technologijos specialistus, sudarančius visas reikalingas technologinio proceso technines sąlygas. Penktasis organizacijos struktūros elementas - paramos tarnybos. Joms priklauso žmonės, aptarnaujantys visus organizacijos narius darbe. Pirmoji jėga, veikianti organizacijoje, yra ideologija - didelė vertybių ir įsitikinimų sistema, skirianti organizaciją iš kitų. Ji remiasi organizacijos paskirties jutimu, stipria vadovo asmenybe bei dideliu organizacijos narių susitapatinimu su organizacija. Ideologija - vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių organizacijos vientisumą. Kita organizacijos jėga, veikianti priešingai negu ideologija, - organizacijos skaldymo kryptimi, -yra politika. Ji remiasi egoistiškais tam tikrų asmenų ar jų grupių interesais.

Sporto organizacijų rūšys

Organizacijas galima priskirti vienam iš trijų sektorių: komerciniam, visuomeniniam ar valstybiniam (Čingienė, 2009).

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką

• Valstybinės sporto organizacijos - tai valstybės įsteigtos ir finansuojamos organizacijos, atsakingos už sporto politikos įgyvendinimą, sporto plėtrą ir aukšto meistriškumo sportininkų rengimą.
• Visuomeninės sporto organizacijos - tai nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visuomenės labui ir siekiančios populiarinti sportą, organizuoti sporto renginius ir užtikrinti galimybes sportuoti įvairiems žmonėms.
• Komercinės sporto organizacijos - tai pelno siekiančios organizacijos, teikiančios sporto paslaugas, organizuojančios sporto renginius ir užsiimančios sporto prekių gamyba ir prekyba.

Sporto organizacijų veiklos sritys

Sporto organizacijos veikia įvairiose srityse, įskaitant:

• Sporto renginių organizavimas - varžybų, turnyrų, čempionatų organizavimas įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkams.
• Sporto paslaugų teikimas - treniruotės, konsultacijos, reabilitacija ir kitos paslaugos sportuojantiems žmonėms.
• Sporto infrastruktūros valdymas - sporto bazių, stadionų, sporto salių priežiūra ir valdymas.
• Sporto prekių gamyba ir prekyba - sporto inventoriaus, aprangos, avalynės ir kitų prekių gamyba ir prekyba.
• Sporto rėmimas - finansinė ir materialinė parama sportininkams, komandoms ir sporto renginiams.
• Sporto mokslo ir tyrimų plėtra - sporto teorijos ir praktikos tyrimai, naujų treniruočių metodikų kūrimas.

Sporto paslaugų ypatumai

Sporto ir rekreacijos organizacijos dažniausiai teikia paslaugas, o ne gamina prekes. Ši aplinkybė leidžia kalbėti apie naują žmonių išteklių kategoriją - sporto ir rekreacijos organizacijų klientus arba vartotojus. Diduma sporto ir rekreacijos organizacijų teikia paslaugas žmonėms, t. y. dirba žmonėms ir specifiniu būdu keičia juos. Taip klientas arba vartotojas tuo pat metu yra ir paslaugos vyksmo prielaida ir rezultatas (Pacenka, 2009).Sporto paslauga kaip produktas yra neapčiuopiamas, netvarus, kintamas laike paslaugos dalyvių patyrimas. Paslauga teikiama ir vartojama vienu metu, todėl kliento ir paslaugos teikėjo sąveika yra kritinis sporto organizacijos elementas. (Pacenka, 2009).Sporto organizacijų tikslas yra siekti patenkinti vartotojų poreikius, kurie atitiktų minimalius vartotojo lūkesčius arba juos viršytų (Javadein et al., 2008; Bagdonienė ir Hopenienė, 2005). Tai įgyvendinus sukuriama pridėtinė vertė, kuri sporto paslaugų vartotojui yra itin svarbi renkantis sporto paslaugas, panašių paslaugų grupėje.Dabartiniu metu rinkoje yra teikiama įvairių tipų sporto, fizinės veiklos ir reakcinio pobūdžio bei turizmo paslaugų, kurios dažnai yra persipynusios savo funkcijomis. Tai lemia ir sporto paslaugų ir jų ypatumų apibrėžties sunkumus. Sporto paslaugų įvairovę bei ypatumus lemia daug veiksnių, tokių kaip technologiniai išradimai, inovacijos, kintantys vartotojų poreikiai, perkamoji galia, kultūrinis pažinimas, sporto paslaugų pateikimas, tam turi įtakos paslaugos teikimo vieta ir pan.Nors sporto paslaugos yra įvairios ir tenkina įvarius poreikius, tačiau dažniausiai jų vartojimas siejamas su šiais siekiais, tai pagerinti vartotojo sveikatos būklę, harmonizuoti psichologinę pusiausvyrą; emocinio sujaudinimo per sporto paslaugos vartojimą (Robinson 2006; Javadein et al. 2008).Sportui, sportininkui ar komandai, taip pat varžybų rangui apibūdinti dažnai vartojami epitetai profesionalus arba mėgėjiškas. Lygiai taip pat paslaugos kompleksiškumas ir laipsnis, kaip ji atitinka individualias klientų reikmes, žinių ir specialių įgūdžių, reikalingų paslaugai teikti, lygis, yra tie kriterijai, kurie leidžia paslaugas klasifikuoti į profesionalias ir vartotojiškas (Pacenka, 2009).Profesionalios paslaugos - tai individualizuotos kiekvienam klientui ir teikiamos santykiškai aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paslaugos.Sporto mokyklos, sporto klubai, rengiantys didelio meistriškumo atletus ir komandas, sporto ir sveikatingumo klinikos, centrai, samdantys profesionalius instruktorius, trenerius, fizioterapeutus, medikus ir mokslininkus, teikia profesionalias paslaugas savo klientams. Tokių organizacijų paslaugos yra grindžiamos darbuotojų kompetencija ir meistriškumu. Jos negali būti standartizuotos dėl kiekvieno kliento reikmių individualumo, todėl tokiose organizacijose tradiciniai biurokratiniai kontrolės mechanizmai nėra nei tinkami, nei pakankami (Pacenka, 2009).Vartotojiškas paslaugas apibūdina kaip paslaugas, teikiamas plačiajai rinkai. Jas teikia santykiškai žemos kvalifikacijos darbo jėga (Pacenka, 2009).Daugelis sporto ir rekreacijos organizacijų teikiamų paslaugų turi šiuos bruožus, t. y. jos puoselėja sveiką gyvenseną, ugdo fizinės veiklos vertės suvokimą, keičia žmonių nuostatas apie sportavimą ir atgaivą, kuria prielaidas tobulėjimo, bendravimo, jaudulio ir visapusiškos palaimos džiaugsmui patirti (Pacenka, 2009).

Sporto organizacijų valdymas ir finansavimas

Sporto organizacijų valdymas yra sudėtingas procesas, apimantis strateginį planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę. Efektyvus valdymas yra būtinas norint pasiekti organizacijos tikslus ir užtikrinti jos tvarumą. Sporto organizacijos gali būti finansuojamos iš įvairių šaltinių, įskaitant:

• Valstybės biudžetas.
• Savivaldybių biudžetai.
• Rėmėjų lėšos.
• Privačių investuotojų lėšos.
• Pajamos iš sporto renginių ir paslaugų.
• Narių mokesčiai.

Sporto organizacijos Lietuvoje dažniausiai yra nepelno siekiančios organizacijos ir neretai siekiant teikti kokybiškas paslaugas rinkai joms trūksta finansavimo.

Komandos klimatas sporto klube

Komanda nėra vienalytis reiškinys, nėra paprasta žmonių visuma, ji sudaro tam tikrą sistemą, kuri nuolat sąveikauja su aplinka, turi atsakyti į jos keliamus reikalavimus. Ši sistema turi du posistemius - valdymo ir valdomąjį. Jų visuma apibūdinama kaip komandos „integralinis individumas“ (Slack, 1996). Veiklos laikotarpiu, šios sportinės komandos intelektuali, valinė, emocinė, socialinė ir kitokia veikla yra pastoviai įtakojama komandos specifinio parengimo ir varžybų specifikos. Formuojantis tarpasmeniniams santykiams klube svarbus vaidmuo tenka valios, veiklos, emocinio aktyvumo ir kitokiems stiliams.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti riedlenčių guolius?

Iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduria sporto organizacijos

Sporto organizacijos susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant:

• Finansavimo trūkumas - ypač aktualu nepelno siekiančioms organizacijoms.
• Valdymo problemos - neefektyvus valdymas, korupcija ir interesų konfliktai.
• Žmogiškųjų išteklių trūkumas - kvalifikuotų trenerių, vadybininkų ir kitų specialistų trūkumas.
• Infrastruktūros problemos - pasenusi sporto infrastruktūra, sporto bazių trūkumas.
• Dopingas ir kitos etikos problemos - dopingo vartojimas, sukčiavimas ir kitos etikos problemos, kenkiančios sporto įvaizdžiui.
• Konkurencija - didėjanti konkurencija tarp sporto organizacijų dėl rėmėjų, sportininkų ir žiūrovų.
• Demografiniai barjerai - Gyventojų amžius. Šiuo pasaulyje vis labiau ryškėja gyventojų senėjimo tendencija. Etninių grupių sudėtis. Šalies gyventojų rasinė bei etninė sudėtis gali būti įvairi.

Sporto organizacijų marketingo komplekso valdymo barjerai

Marketingo komplekso valdymo barjerai bus ištvermės sporto renginių vystymo barjerai, t.y. kas galėtų trukdyti efektyviai realizuoti varžybų organizavimo procesą. Atsakyti į šiuos klausimus būtina norinti plėtoti prasmingą diskusiją ištvermės sporto renginių tema. Atsakymai į šiuos klausimus bus plėtojami pasitelkiant barjersų identifikacijos ir eliminavimo prielaidomis, bus atskleidžiamas jų fragmentiškumas, ieškoma tinkamų alternatyvų. Dažniausiai minimos netinkamos organizacinės struktūros, marketingo specialistų kompetencija, ideologinės kovos dėl pripažinimo bei nepagrįstos ambicijos tarp marketingo darbuotojų. Taip pat pastebėta, jog skiriasi nagrinėjamų barjersų svarbos laipsnis. Vienose studijose įvardijami ir aptariami labai konkretūs vystymą ribojantys barjerai, pvz: žmogiškųjų išteklių trūkumas, finansinis lėšų stygiaus, asmeninės marketingo specialistų ambicijos. Tuo tarpu kitos akcentuoja bendresnio pobūdžio barjerus: koordinavimo ir kontrolės ypatumus, organizacijos kultūrą, komunikacijos partnerių įgūdžius.

Sporto paslaugų kokybė

Sporto paslaugų vartojimui ir jo patrauklumui įtakos turi kokybės aspektas (Chelladurai, 1992; Lin-peng et al., 2007; Bagdonienė ir Hopenienė, 2004; Tsitskari et al., 2006).Tai turi įtakos tiek viešo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms, tiek verslo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms. Pasak S. R. S. Javadein et al. (2008) vartotojų lojalumas yra būtina verslo išlikimo. Autorių teigimu santykiai tarp suvokiamos paslaugų kokybės ir klientų lojalumo sporto paslaugų teikime vis dar nėra pakankamai išvystyta. Autorių teigimų, paslaugų kokybė ir patrauklumo vartotojams formavimas bei lojalumo formavimas sporto paslaugų kontekste yra mažai nagrinėta sritis.Sporto paslaugos kaip ir medicinos paslaugos yra itin specifinės, ir turi turėti aukštus reikalavimus kokybės atžvilgiu, nes tai yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata.Tačiau, sporto paslaugų kokybės koncepcijos formavimas ir matavimas vis dar nėra galutinai aiškūs. Dabartiniu metu, dinamiškoje rinkoje pradedamos formuoti sporto paslaugų jos normos bei kokybiškų paslaugų teikimo modeliai (Tsitskari et al., 2006).

Taip pat skaitykite: Sporto organizacijų paslaugų ypatumai

tags: #kokie #sporto #organizacijoms #budingi #organizacijos #elementai