Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai didžiausias tarptautinis sporto renginys, kuriame varžosi profesionalūs sportininkai iš viso pasaulio. Žaidynės turi gilias istorines šaknis, siekiančias senovės Graikiją, ir yra svarbi sporto ir kultūros dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime olimpinių žaidynių istoriją, simbolius, tradicijas ir Lietuvos dalyvavimą jose.
Olimpinės Žaidynės: Istorijos Kelionė
Senovės Graikija
Olimpinės žaidynės gimė senovės Graikijoje, 776 m. pr. Kr. Elidės karalius Ifitas, siekdamas sutaikyti kariaujančias graikų valstybes, inicijavo atletų varžybas Olimpijoje. Iš pradžių varžybose dalyvavo tik Peloponeso gyventojai, bet vėliau prisijungė ir kitos Graikijos sritys, salos ir net graikų kolonistai iš Mažosios Azijos ir Juodosios jūros pakrančių.
776 m. pr. Kr. žaidynės buvo pripažintos visoje Graikijoje, o olimpinių nugalėtojų - olimpiokų - vardai buvo įamžinti marmuro kolonose. Varžybų metu būdavo nutraukiami karai, užtikrinamas atletų saugumas kelionėje į Olimpiadą. Žaidynėse galėjo dalyvauti tik laisvi piliečiai, nepadarę nusikaltimų ar šventvagysčių.
Žaidynės iš pradžių trukdavo vieną dieną, vėliau - penkias. Varžybos vykdavo pusiau ovaliniame stadione, kuriame vykdavo įvairios rungtys: bėgimas, penkiakovė, muštynės ir kt.
394 m. Romos imperatorius Teodosijus I, įtakotas krikščionių, uždraudė olimpines žaidynes, laikydamas jas pagonybės šaltiniu. Po metų Olimpija buvo sugriauta, o 426 m. Teodosijus II įsakė sunaikinti pagonių šventyklų likučius.
Taip pat skaitykite: Alpės ir Tatrai: slidinėjimo rojus
Moderniosios Olimpinės Žaidynės
Olimpinės žaidynės atgimė XIX amžiuje, daugiausia prancūzo barono Pierre de Coubertin dėka. Jis pasiūlė atgaivinti olimpines žaidynes ir 1894 m. Paryžiuje sušaukė tarptautinį kongresą, kuriame buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. Graikijoje, Atėnuose. Žaidynėse dalyvavo sportininkai iš įvairių šalių, kurie varžėsi dviračių, fechtavimo, gimnastikos, imtynių, lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo ir teniso sporto šakose.
Olimpinės žaidynės nuspręsta rengti kas ketverius metus. Jose turi teisę rungtyniauti visų šalių sportininkai mėgėjai, garbingai ir lygiateisiškai.
Olimpiados Skaičiavimas
Terminas „Olimpiada“ reiškia ketverių iš eilės metų periodą. Olimpiada prasideda vienos Olimpiados žaidynių atidarymu ir baigiasi kitos Olimpiados žaidynių atidarymu. Jei kurios nors žaidynės neįvyksta, vis tiek ji apima ketverių metų periodą nuo prieš tai buvusios Olimpiados pradžios. Ji skaičiuojama nuo pirmųjų naujosios eros olimpinių žaidynių, kurios buvo surengtos 1896 m.
Svarbūs faktai
- XXXII olimpiada vyks Tokijuje (Japonijoje) nuo liepos 24 d. iki rugpjūčio 9 d. 2020 m.
- Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m.
- Daugiausiai kartų olimpines žaidynes organizavo Londonas (1908 m., 1948 m. ir 2012 m.).
- Jungtinės Amerikos Valstijos daugiausiai kartų organizavo olimpines žaidynes. JAV organizavo žaidynes Los Andžele (1932 m. ir 1984 m.), Sent Luise (1904 m.) ir Atlantoje (1996 m.).
- Olimpinės žaidynės dar niekuomet nebuvo organizuotos Afrikoje.
- Žiemos olimpinės žaidynės 2016 m. nebuvo organizuojamos.
Olimpiniai Simboliai ir Tradicijos
Olimpinė Vėliava
Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. Vėliavoje pavaizduoti penki susipynę žiedai, simbolizuojantys penkis žemynus.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo gidas
Olimpinis Šūkis
Olimpinis šūkis - „Citius, Altius, Fortius“ (greičiau, aukščiau, stipriau). Šį šūkį sugalvojo ir pasiūlė Pierre de Coubertin.
Olimpinė Priesaika
Pirmoji priesaika buvo priimta 1920 m. Olimpinių žaidynių metu.
Olimpinis Himnas
Olimpinis himnas - tai himnas, kurį 1958 m. sukūrė graikų kompozitorius S. Samaras.
Olimpinis Talismanas
Olimpinis talismanas - tai simbolis, pagal prietarus teikiantis žmogui laimę, pasisekimą, saugo nuo nelaimės, priešo kėslų.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Pirmieji Žingsniai
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą.
Taip pat skaitykite: Jaunųjų talentų ugdymas
1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį.
Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes.
Lietuvos Olimpinis Komitetas
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas.
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). LTOK prezidentu tapo Artūras Poviliūnas.
1991 m. rugsėjo 18 d. TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį.
Dalyvavimas Žaidynėse
1924 m. Paryžiuje debiutavo Lietuvos futbolininkų rinktinė ir du dviratininkai.
1928 m. Sankt Morice pirmą kartą dalyvavo Lietuvos atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių.
1992 m. Lietuva vėl dalyvavo olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė.
Žymūs Lietuvos Olimpiečiai
- Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius - krepšininkai, 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių vicečempionai.
- Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas - krepšininkai, 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių vicečempionai.
- Antanas Mikėnas - ėjikas, 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas.
- Romualdas Murauskas - boksininkas, 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
- Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius - irkluotojai, 1960 m. Romos olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojai.
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - ieties metikė, 1960 m. Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.
- Ričardas Tamulis - boksininkas, 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas.
- Danas Pozniakas - boksininkas, 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių čempionas.
- Virgilijus Alekna - daugkartinis olimpinis disko metimo čempionas ir prizininkas.
- Gintaras Einikis - krepšininkas, daugkartinis olimpinis prizininkas.
Lietuvos Dalyvavimas 2004 m. Atėnų Olimpinėse Žaidynėse
2004 metais Atėnuose dalyvavo 64 Lietuvos sportininkai.
Lietuvos Sportininkai SSRS Sudėtyje
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai ir iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių.
Lietuvos Nepriklausomybės Atgavimas ir Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir vėl pradėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Olimpinės Rinktinės Rekordai
- 2008 m. Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo rekordinis sportininkų skaičius - 71 atletas.
- Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos.
- Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos.
- Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
2024 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
2024 m. Paryžiuje vyksiančios žaidynės bus 32-osios, kuriose dalyvaus mūsų šalies sportininkai.
Atėnų Olimpinės Žaidynės ir Graikijos Skolų Krizė
Nors už Graikijos skolų krizės slypi daugybė aplinkybių, ypač didelio dėmesio sulaukė 2004 m. Atėnų olimpinės vasaros žaidynės. Anot kai kurių analitikų, jei šios žaidynės ir nėra vienintelė Graikiją krečiančios skolų krizės priežastis, ji neabejotinai paaiškina, kaip Graikija įkrito į šią duobę.
Bene labiausiai šalis pliekama už daugiau nei dešimtį specialiai olimpiadai prieš šešerius metus statytų objektų, kurie šiandien stovi nenaudojami, aptverti tvoromis arba saugomi privačių apsaugininkų. Pasak buvusios Graikijos parlamento narės Stellos Alfieri, būtent šie objektai atskleidžia nerūpestingą Graikijos išlaidavimą.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės kainavo beveik 11 mlrd. JAV dolerių. Likus keliems mėnesiams iki žaidynių pradžios, darbininkai, tiesiogine ta žodžio prasme, dirbo dieną-naktį. Be to, vien saugumo olimpinėse žaidynėse užtikrinimas Graikijai kainavo papildomus 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Šiandien vaiduoklių funkciją ne savo noru atlieka daugiau nei pusė Atėnų olimpinių žaidynių objektų. Tarp ilgo jų sąrašo - beisbolo aikštelė, milžiniška, dirbtinė kanojų ir baidarių trasa bei specialiai ne patiems populiariausiems sportams, kaip antai stalo tenisas, žolės riedulys ar dziudo, įrengti plotai.
Visus gražius norus kai kuriuos iš šių objektų paversti rekreacinėmis zonomis, kaip pavyzdžiui, kanojų-baidarių trasą perdaryti į vandens atrakcionų parką, perniek pavertė teisiniai sunkumai ir sudėtingi miesto planavimo reikalavimai.
Kritika dėl išlaidų Atėnų olimpinėms žaidynėms ypač paaštrėjo pastarosiomis savaitėmis, kai pasirodė informacija, esą Vokietijos milžinė, bendrovė „Siemens AG“, norėdama užsitikrinti kontraktus, prieš 2004 m. žaidynes šalies politikams nevengė mokėti kyšių. Graikijos parlamentas šiuo klausimu pradėjo tyrimą.
Tuo tarpu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques Rogge įsitikinęs, kad skolos krizės susiejimas su žaidynėmis yra „nesąžiningas“. Anot jo, Atėnai vis dar skina prieš žaidynes atlikto miesto transporto sistemų ir infrastruktūros remonto vaisius.
Prie Graikijoje vykusių olimpinių žaidynių organizavimo prisidėję šalies pareigūnai tikina, kad valstybės finansinių problemų mastai ir jos stulbinanti nacionalinė skola yra tiesiog per didelė, kad dėl šios skolos būtų galima kaltinti 2004 m. olimpinių žaidynių biudžetą.
Kai kurie ekonomikos ekspertai šiam teiginiui pritaria. „Būtų sudėtinga tvirtinti, kad olimpinės žaidynės buvo svarbi Graikijos finansų krizės aplinkybė. Visgi šios žaidynės greičiausiai taip pat turėjo savo indėlį“, - teigia Jungtinių Valstijų ekonomistas Andrew Zimbalist, analizuojantis pagrindinių sporto įvykių finansines pasekmes valstybėms.
„Problema yra apleisti ir šiuo metu jokios paskirties neatliekantys objektai. Jų išlaikymas ir veiklos kaštai tik dar labiau apsunkina valstybės naštą. Tačiau negalima pamiršti, kad Atėnai taip pat pasipelnė iš infrastruktūros išvystymo“, - teigė jis.
Prieš žaidynes, tankiai apgyvendintoje Graikijos sostinėje atsirado nauja metro sistema, naujas oro uostas ir tramvajaus bei lengvojo geležinkelio tinklas, taip pat užmiestinis aplinkelis.