Įvadas
Lietuvos krepšinio rinktinė yra šalies pasididžiavimas, o krepšinio transliacijos - svarbi sporto gerbėjų gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aktualijas, pasirengimą varžyboms, trenerių štabo pasikeitimus bei technologijų įtaką sporto transliacijoms ir žiūrovų patirčiai. Taip pat panagrinėsime, kaip Kinija siekia įsitvirtinti ledo ritulyje ir kaip 5G technologijos transformuoja Olimpines žaidynes.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aktualijos
Pasirengimas varžyboms ir traumos
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nuolat ruošiasi įvairioms tarptautinėms varžyboms, įskaitant atranką į Europos krepšinio čempionatą ir pasaulio čempionatą. Tačiau pasirengimą dažnai apsunkina traumos. Pavyzdžiui, prieš svarbias FIBA Čempionų lygos kovas traumą patyrė Vilniaus „Ryto“ aukštaūgis Ąžuolas Tubelis. Taip pat dėl traumos rinktinė neteko gynėjo Augusto Marčiulionio, kuriam treniruotės metu lūžo šonkaulis.
Trenerių štabo pasikeitimai
Pastaruoju metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe įvyko nemažai pasikeitimų. Naujuoju vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Rimas Kurtinaitis, o jo asistentais dirbs Tomas Pačėsas ir Mantas Šernius. R. Kurtinaitis pakeitė Darių Maskoliūną, kuris paliko postą prieš pat olimpinių žaidynių atrankos turnyrą.
Fiasko Puerto Rike ir atsistatydinimas
Po apmaudaus pralaimėjimo Puerto Rikui, lietuviams nepavyko patekti į olimpines žaidynes. Tai jau antroji praleista olimpiada iš eilės. Po šio fiasko, Kazys Maksvytis tikino, kad šiaip ne taip pavyko išgyventi nervų karą, bet kartu pats gavo ir atsakymus į kai kuriuos jį neraminusius klausimus.
Rinktinės lyderiai ir komandos formavimas
Lietuvos krepšinio rinktinėje netrūksta talentingų žaidėjų. Marius Grigonis yra vienas rinktinės lyderių, aikštėje niekada nebijantis imtis iniciatyvos. Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas yra svarbūs komandos žaidėjai, rungtyniaujantys NBA. Treneriai nuolat ieško būdų, kaip geriausiai išnaudoti žaidėjų stipriąsias puses ir suformuoti darnią komandą.
Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai
Pasirengimo etapai ir draugiškos rungtynės
Ruošdamasi svarbioms varžyboms, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvauja įvairiose treniruočių stovyklose ir draugiškose rungtynėse. Pavyzdžiui, prieš Europos krepšinio čempionatą, lietuviai treniravosi Alytuje ir Klaipėdoje, sužaidė draugiškus mačus su Estijos rinktine. Taip pat buvo sužaistas intriguojantis draugiškas mūšis Ispanijoje su vietos nacionaline komanda.
Sporto transliacijos: iššūkiai ir galimybės
Mokami kanalai ir prieinamumas
Pastaraisiais metais sporto transliacijos vis dažniau keliasi į mokamus kanalus, o tai kelia susirūpinimą dėl jų prieinamumo. Seime patyliukais pakeistos pataisos leidžia už Eurolygos varžybų transliacijas ir toliau lupti pinigus. Maža to, per nemokamas televizijas nebeprivaloma tiesiogiai rodyti net olimpinių žaidynių ar Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių.
Visuomenei reikšmingi įvykiai ir transliacijų tvarka
Visuomenei reikšmingus įvykius transliuotojai buvo įpareigoti rodyti tiesiogiai per nemokamas programas. Pakeitus įstatymą, tokios prievolės nebeliko - televizijos nuo šiol galės per laisvai prieinamus kanalus transliuoti tik svarbiausių sporto renginių vaizdo įrašus. Vienintelis likęs apribojimas: parodyti įrašą televizijos privalės per 24 valandas nuo varžybų pabaigos.
Krepšinio sirgalių nuogąstavimai
Krepšinio sirgaliai baiminasi, kad mokamu malonumu tapusios sporto transliacijos nubaidys dalį aistruolių. Vienas aktyviausių šalies rinktinės aistruolių grupės lyderių Tomas Balaišis-Sėkla būgštauja, jog keliauti paskui nacionalinę komandą neišgalintiems fanams teks purtyti piniginę ir norint pasižiūrėti tiesiogines rungtynių transliacijas per televizorių.
Transliuotojų pozicija ir ateities perspektyvos
Transliuotojų atstovai tikina neskubėsiantys pasinaudoti įstatyminės bazės pokyčiais. Švedijos kompanijai „Modern Times Group“ priklausančios „Viasat“ grupės sporto turinio vadovas Baltijos šalyse Karolis Dapkevičius teigė, jog Eurolygos turnyro tiesioginės transliacijos bent iki 2015 metų, kuomet baigs galioti sutartis, toliau bus rodomos per mokamą „Viasat Sport Baltic“ programą. Tačiau ateityje situacija gali keistis, ir sporto transliacijos gali tapti dar mažiau prieinamos nemokamai.
Taip pat skaitykite: Naujausios sporto rėmimo įstatymo pataisos
TV3 ir krepšinio transliacijos
TV3 televizija pastarąjį dešimtmetį tapo tikrais krepšinio namais - ne tik yra neatsiejama krepšinio įvykių ir renginių dalis, nuolat transliuoja svarbiausias varžybas Lietuvos žiūrovams, bet ir aktyviai palaiko augančią sporto šaką - 3x3 krepšinį ir skelbia turėsianti savo komandą.
Kinijos ledo ritulio projektas
Ambicijos ir strategija
Kinija siekia įsitvirtinti ledo ritulyje ir tapti konkurencinga šioje sporto šakoje. Šiuo tikslu buvo įkurtas Pekino „HC Kunlun Red Star“ klubas, kuris prisijungė prie Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL). Šis žingsnis buvo remiamas Rusijos, kuri noriai priėmė kinų klubą į savo lygą.
Užsienio žaidėjų svarba
Nuo pat pradžių „Red Star“ komanda rėmėsi žaidėjais iš užsienio. Pirmajame sezone (2016-2017 m.) komanda pasiekė 24 pergales per 60 rungtynių ir pateko į atkrintamąsias varžybas. Ši strategija leido Kinijai greitai pakelti savo ledo ritulio lygį.
Pilietybės išimtys ir IIHF taisyklės
Kinijos pilietybės įstatymai yra griežti ir neleidžia dvigubos pilietybės, tačiau įstatymuose numatyta išimties galimybė. Be to, IIHF taisyklės leidžia žaidėjams atstovauti ne tos šalies, kurioje gimė, rinktinei, jei jie pastaruosius dvejus metus gyveno toje šalyje ir žaidė tos šalies klube.
Olimpiados peržiūra ir iššūkiai
Prieš olimpiadą, 2021 m., IIHF atstovai kartu su Kinijos ledo ritulio asociacija stebėjo „Red Star“ rungtynes KHL lygoje, kad įvertintų komandos pasirengimą. Viename iš mačų su Chabarovsko „Umur“ ekipa, kinų ekipa atsiliko 0:4 jau antrajame kėlinyje, pabrėždama iššūkius, su kuriais susiduria komanda.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį
Treneriai ir žaidėjai
Per keletą metų Kinija subūrė rinktinę iš žaidėjų, kurie nuolat žaidė kartu Pekino „Kunlun Red Star“ gretose. Šiuo metu tiek klubą, tiek rinktinę treniruoja italas Ivano Zanatta. Rinktinę sudaro 11 kanadiečių, 6 amerikiečiai, 1 rusas ir 6 kinai.
5G technologijos transformuojantis poveikis Olimpinėms žaidynėms
Infrastruktūra ir iššūkiai
Artėjant renginio atidarymui, „Telia“ dalinasi, kaip 5G transformuos šiųmečių Olimpinių žaidynių patirtį. Žaidynėse bus naudojama 12 tūkstančių ekranų, 8 tūkstančiai Wi-Fi terminalų ir 13 tūkstančių kompiuterių. Atlaikyti tokio kiekio įrenginių srautą yra didelis iššūkis. Organizatorių pasitikėjimas 5G demonstruoja jo patikimumą bei universalumą.
Skaitmeninė patirtis
Pirmųjų visiškai skaitmeninėmis tituluojamų Olimpinių žaidynių privalumus galėsime pajusti net būdami už tūkstančių kilometrų - matysime greičiau pateikiamą varžybų statistiką, daug aukštesnės kokybės vaizdą, o pačios transliacijos labiau primins filmą, nei įprastą rungtynių peržiūrą.
5G antenos Paryžiuje
Organizuoti Olimpines žaidynes tokiame turtingą istoriją turinčiame mieste, kaip Paryžius, iš telekomunikacijų pusės yra itin sudėtinga užduotis. Krantinės aplink Senos upę, kurioje vyks atidarymo ceremonija, yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl jose draudžiama kasinėti ir vesti kabelius, o statyti mobiliojo ryšio antenų taip pat negalima bet kurioje palankioje vietoje.
Atidarymo ceremonija ir 5G
Per atidarymo ceremoniją kiekvienos šalies delegacija, užuot ėjusi ant scenos, laivu plauks upe. Organizatoriai plaukimo metu planuoja realiu laiku transliuoti vaizdą iš kiekvienos valties, kas greičiausiai nebūtų įmanoma be stabilumu pasižyminčio 5G ryšio.
Žiūrovų poreikiai ir saugumas
Tikimasi, kad minėta 5G infrastruktūra taip pat sklandžiai patenkins net 400 tūkstančių pakrantėse susirinkusių žiūrovų skaitmeninius poreikius. Ryšio teikėjai kliaujasi 5G talpa ir pakankamai užtikrintai teigia, jog vietoje draugams siunčiamų renginio nuotraukų ar vaizdo įrašų, išmaniųjų ekrane nepasirodys besisukantis apskritimas.
Aukščiausios kokybės renginys
Įspūdingi Paryžiaus olimpinių žaidynių vaizdai neapsiribos atidarymo ceremonija. Ši vasaros Olimpiada turėtų tapti pirmąja, kurioje varžybos bus filmuojamos 8K HDR raiška ir 60 kadrų per sekundę kokybe. Taip pat transliacijoms planuojama pasitelkti kaip niekada daug pačių įvairiausių kamerų - skirtas vaizdui televizoriuose, išmaniųjų formatui subalansuotas vertikalaus vaizdo ir net 360 laipsnių vaizdą fiksuojančias, kurių buvimą įvertins virtualios realybės akinių savininkai.
Kamerų skaičius ir transliacijų įtraukumas
Du kartus išaugęs kamerų rinkinių skaičius taip pat leis į sporto šventę pažvelgti naujomis akimis. Iš kelių skirtingų kampų nufilmuotas ir sulėtintas ieties metimas, ant takelio krintantys bėgiko prakaito lašai ar į visas puses nuo irklo lekiantys vandens lašai - tikimasi, kad filmą primenanti žaidynių transliaciją suteiks kur kas daugiau įspūdžių ir azarto stebėti varžybų gyvai negalintiems sporto gerbėjams.
Tinklo "pjaustymas" ir saugumas
Kadangi mobiliojo ryšio pajėgumų prieinamumas kinta dinamiškai, varžybų transliavimas, ir dar iš tokios daugybės skirtingų kamerų, yra pakankamai rizikingas, net ir turint omenyje 5G galimybes. Tačiau už transliacijas atsakingas Olimpinių žaidynių transliuotojas (OBS) ketina pasitelkti 5G suteikiamą tinklo „pjaustymo“ sprendimą, kai fizinėje infrastruktūroje sukuriamas atskiras izoliuotas tinklas ir jam rezervuojama dalis resursų. Tai užtikrins, kad transliacijų nenutrauks programišiai ir vaizdas nenutruks pačiu netinkamiausiu metu.
Skaitmeniniai sprendimai
Visiškai skaitmeninės žaidynės Paryžiaus olimpinės žaidynės iš kitų išskirs ir daugybe skaitmeninių sprendimų. Pavyzdžiui, pirmą kartą istorijoje patekimui į varžybų erdves nebebus naudojami popieriniai bilietai, o savanorių mokymams buvo pasitelkti trijų dimensijų vaizdai. Renginio lankytojai taip pat išmaniojo telefono pranešimais bus informuojami apie varžybas, į kurias jie turi leidimą patekti, realiu turės galimybę pasitikrinti įvairių zonų užimtumą ir taip išvengti eilių.
Įtraukiančios technologijos
Pasitelkdami technologijas žaidynių organizatoriai tikisi jas paversti jaukesnėmis ir įtraukiančiomis. Didelė 5G talpa įgalins renginiu metu naudoti tokius įrenginius, kaip lytėjimu informaciją perduodanti planšetė, kuri akliems ar regėjimo sutrikimą turintiems asmenims padės realiu laiku sekti varžybų eigą. Tuo metu atvykti negalėję regėjimo negalią turintys žmonės galės įsikrauti įspūdžiais klausydami transliacijos, kuri garsą transliuos 5.1.4 formatu ir leis išgirsti ošiančias sirgalių minias bei itin gerai perteiks sportininkų balsus interviu metu.
Olimpinė diena Lietuvoje
Sporto šventė visai šaliai
Šį šeštadienį Kaunas virto visos Lietuvos sporto sostine - mieste vyko didžiausia judesio šventė - „Olimpinė diena 2022”.
Renginio programa
Renginio metu miesto gyventojams ir svečiams organizatoriai žadėjo daugiau nei 100 įvairių nemokamų sporto ir pramoginių veiklų - vyko įvairios varžybos, specialūs turnyrai, buvo galima patiems išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti su profesionaliais sportininkais, susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių.
Olimpinės dienos deglo ceremonija
Vienu iš renginio akcentų tapo Olimpinės dienos deglo nešimo ir įžiebimo ceremonija, kuri paskelbė renginio pradžią. Šiemet garbė deglą iki renginio vietos estafete paeiliui nešti patikėta šešiems sportininkams.
Sportininkų įspūdžiai
J. Bernotas Olimpinės dienos deglą neš antrąkart iš eilės - praėjusiais metais ceremonijos dalimi tapo šventėje Vilniuje.
Renginio vieta ir veiklos
Deglo perdavimo ceremonija startavo 11:00 val. Kauno Rotušės aikštėje. Sportininkų perduotas deglas buvo įžiebtas Santakos parke, kuriame iškart po ceremonijos renginio dalyviai buvo pakviesti išbandyti siūlomas veiklas bei pramogas.
G. Venčkauskaitės patirtis
„Nešti Olimpinės dienos deglą man jau yra tekę Kaune, 2015 metais, kai šventė pradėjo kelionę per Lietuvą. Man tai - didelė garbė ir įvertinimas, ne kiekvienas turi tokią galimybę! Pamenu, anąkart jaudinausi, nes tai priminė varžybų estafetę, labai atsakingas momentas. Tačiau bėgant su deglu rankose užplūdo tokia ramybė ir dėkingumas, kad turiu galimybę eiti sporto keliu. Malonu, kad ši ceremonija primena ir pačias olimpines žaidynes. Renginio programa kasmet labai įvairi ir įtraukianti. Šiais metais, jei spėsiu, planuoju kartu su dukra sudalyvauti vaikų bėgime, o 2019 metų šventėje Klaipėdoje dalyvavau 10km bėgimo varžybose, kuriose užėmiau antrąją vietą, tačiau svarbiausia - pati renginio atmosfera!”, - kalbėjo G. Venčkauskaitė.
Tradicija ir dalyviai
Olimpinė diena Lietuvoje švenčiama nuo 1989-ųjų Tradicinės šventės deglo įžiebimo ceremonijos dalimi anksčiau jau yra tapę Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, olimpiečiai - krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, ėjikė Brigita Virbalytė, bėgikė Vaida Žūsinaitė, irkluotojas Saulius Ritteris, gimnastas Rokas Guščinas, buriuotojas Rokas Milevičius, dviratininkė Simona Krupeckaitė, krepšininkas Eurelijus Žukauskas, irkluotojas Mindaugas Griškonis, ilgų nuotolių bėgikė Diana Lobačevskė ir kt.
G. Stonkutės debiutas
„Man tai bus pirma olimpinės dienos šventė, kurioje dalyvausiu, todėl labai nekantrauju, o deglo nešimas padarys tą dieną dar įspūdingesne. Sulaukus kvietimo net nesudvejojusi sutikau. Labai džiaugiuosi, kad gavau šį pasiūlymą, man didelė garbė prisidėti prie Olimpinės dienos atidarymo. Taip pat planuoju sudalyvauti ir šventės veiklose”, - sakė visai neseniai pasaulio bokso čempione (iki 81 kg) tapusi G. Stonkutė.
Renginio veiklos ir pabaiga
Renginio metu dalyviai buvo kviečiami dalyvauti „Olimpinės dienos 2022” bėgimo, „LTeam Rogaining 2022“, Ekstremalaus bėgimo: „OCR Lietuva“ kliūčių ruožo varžybose, ZIP FM 3×3 krepšinio turnyre bei išbandyti daugiau nei 100 sportinių ir pramoginių veiklų. Olimpinę dieną vainikavo nemokamas Lino Adomaičio koncertas Rotušės aikštėje ir nemokama kino filmo „Aš esu Zlatanas“ peržiūra Kauno pilies amfiteatre.
Programėlė ir prizai
Visi renginio dalyviai specialioje šventės programėlėje išbandydami skirtingas veiklas rinko taškus, kuriuos vėliau buvo kviečiama išmainyti į net 15 tūkst. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) didelį dėmesį skiria vaikų ir jaunimo olimpinių vertybių ugdymui.
Olimpinis švietimas
LTOK vaidmuo
LTOK didelį dėmesį skiria vaikų ir jaunimo olimpinių vertybių ugdymui. Šia knyga siekiama supažindinti su olimpinio švietimo judėjimu, idėjomis ir ugdyti olimpines bei paralimpines vertybes, kurios svarbios ne tik sporto srityje, bet ir kasdieniame jaunimo gyvenime.
Knyga apie olimpinį švietimą
Knygoje pateiktos įvairiausios temos, teorinės, kūrybinės ir praktinės užduotys. Knyga suteiks daugiau galimybių ugdytojui: pristatomos olimpizmo temos gali būti integruojamos į įvairių mokomųjų dalykų turinį, o pedagogui suteikiama laisvė kūrybiškai veikti.
Temos ir analizė
Per olimpinį ugdymą analizuojamos įvairios temos: lyčių lygybė, tolerancija, darnus vystymasis ir aplinkosaugos klausimai, socialinės žiniasklaidos vaidmuo olimpinio švietimo sferoje, plačiai aprašoma olimpinio judėjimo istorija, naujos olimpinio sporto šakos.
Istoriniai faktai apie Olimpines žaidynes
Žaidynių istorija
Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus. 1896 metais Olimpinių žaidynių formatas vėl buvo atgaivintas Graikijoje. Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros Olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.
Įdomybės
2012 Londono Olimpinių žaidynių metu olimpiniame kaimelyje buvo panaudota 165 tūkst. 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti. Penki Olimpiniai žiedai buvo sugalvoti moderniųjų Olimpinių žaidynių bendra įkūrėjo Baron Pierre de Coubertin.
Ateities sporto įvykiai
Nors 2024 metai buvo gausūs sporto įvykių - nuo įvairių pasaulio ir Europos čempionatų iki viską vainikavusių Paryžiaus olimpinių žaidynių, ne ką mažiau veiksmo žada ir 2025-ieji. Be abejonės, metų pradžia yra neatsiejama nuo Dakaro ralio. Pirmojo metų mėnesio pabaigoje LRT žiūrovai galės išvysti į eterį sugrįžtantį žiemos sportą. Birželio 8 dieną prie televizorių ekranų ir vėl kvies futbolas - vyks UEFA Tautų lygos finalas (jį bus galima stebėti LRT platformose). Birželio pabaigoje, 27-29 dienomis, Madride (Ispanija) vyks Europos lengvosios atletikos komandinis čempionatas, kuriame varžysis ir Lietuvos rinktinė. Rugpjūčio 7 dieną prasidės paskutinis - ketvirtasis - „Didžiojo kirčio“ turnyras „US Open“, o rugpjūčio pabaigoje Druskininkuose vyks 2025 metų pasaulio penkiakovės čempionatas (rugpjūčio 27-31 dienomis).
tags: #koks #transliuotas #transluosas #visas #kinijoje #pasaulio