Futbolas - viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, tačiau net ir šioje srityje klubai nėra apsaugoti nuo finansinių sunkumų ir išnykimo. Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, patyrė tiek naujų klubų atsiradimą, tiek skaudžius jų žlugimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Konstantino futbolo lygos istoriją, atskleisdami ryškiausius pakilimus, nuosmukius ir bandymus išsaugoti futbolo tradicijas šalyje.
Klubų išnykimas: globali problema
Dienraščio „Sport-Express“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad klubų išnykimas yra aktuali problema įvairiose šalyse. Situacija skirtingose valstybėse labai skiriasi: jei Anglijoje klubo išnykimas yra sunkiai įsivaizduojamas įvykis, tai Rusijoje - kasdienybė. Lietuva, deja, taip pat susidūrė su šia problema.
Pirmieji nepriklausomybės metai: nauji klubai ir greiti nuosmukiai
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbole atsirado nemažai naujų klubų. Kai kuriems iš jų pavyko tapti stipriausiems šalyje, bet laimė netrukdavo ilgai. Pirmas greito iškilimo ir dar greitesnio smukimo pavyzdys buvo Mažeikių ROMAR. Šis klubas 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet jau 1995 m.
Kaunas: nuo futbolo sostinės iki klubų krizės
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos futbolo sostine ilgą laiką buvo galima vadinti Kauną. „Inkaras“ čempionu tapo du kartus (1995 ir 1996 m.), o FBK „Kaunas“ triumfavo net aštuonis kartus. Tačiau praėjusį sezoną A lygoje nebuvo nė vienos antrojo pagal dydžio miesto ekipos. „Inkaras“ dingo iš futbolo žemėlapio 2003 m., o FBK „Kaunas“ nutraukė veiklą 2012 m. Tiesa, entuziastai neketina susitaikyti su griūtimi. Naujas „Inkaro“ pavadinimą turintis klubas įkurtas 2009 m.
Vilniaus klubų likimai: nuo vicečempionų iki agonijos
Sostinėje klubų laidotuvių taip pat netrūko. Net patys jauniausi futbolo gerbėjai turbūt prisimena, kad egzistavo Vilniaus „Panerio“ komanda. 1992 m. ji tapo vicečempione, 1993 m. pelnė bronzą, bet 1998 m. iširo. „FC Vilnius“ pasitraukė iš varžybų 2009 m. Bene skausmingiausia buvo Vilniaus „Vėtros“ agonija. Ši komanda iškovojo sidabrą 2009 m. Kitais metais „Vėtrai“ leista startuoti šalies čempionate tik su sąlyga, kad klubas panaikins įsiskolinimus. Padėtis vis negerėjo ir 2010 m.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
„Žalgirio“ išsaugojimas: sirgalių dėka
Nedaug trūko, kad ilgametis Lietuvos futbolo flagmanas Vilniaus „Žalgiris“ taip pat atsidurtų klubų kapinyne. 2009 m. legendinė komanda praktiškai nustojo egzistuoti, bet sirgaliai neleido išnykti garsiam pavadinimui. Buvo įkurta Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“, kuriai pavyko įrodyti, kad klubo reanimacija gali būti sėkminga.
Rytų Europos šalių patirtis: finansiniai sunkumai ir klubų išnykimas
Nykti iš futbolo žemėlapio Ukrainos klubai pradėjo praėjus keleriems metams po TSRS iširimo. Vėliau šalies futbolo lygis augo ir atrodė, kad „mirčių“ bus mažiau, bet finansinė padėtis vis pareikalaudavo aukų. Į žemesnius divizionus iškrito Ternopolio „Niva“, Kirovogrado „Zvezda“, Kijevo „Obolon“. Neilgai aukščiausioje lygoje išsilaikė ir ambicingi „Lviv“ bei „Charkov“ klubai. Tikru šoku tapo tai, kad pernai išnyko net du aukščiausios lygos klubai. Likus vienam turui iki čempionato pabaigos iš varžybų pasitraukė senbuvis Krivoj Rogo „Krivbas“. Klubą tiesiog nustojo remti vienas įtakingas Ukrainos verslininkas.
Vakarų Europos pavyzdžiai: Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Anglija
Leidinio „Kicker“ žurnalistas Robertas Hohenzė (Robert Hohensee) sugebėjo prisiminti tik du profesionalius Vokietijos klubus, kuriuos ištiko katastrofa. „Pirmoji krachą patyrė Berlyno komanda „Tasmania 1900“. Aukščiausioje lygoje ji žaidė tik 1965-1966 m. Paskui komanda dalyvavo antrojo diviziono pirmenybėse. „Tasmania 1900“ norėjo grįžti į aukščiausią lygį, prisipirko pernelyg brangių futbolininkų ir galų gale jai pritrūko pinigų. Klubas panaikintas 1973 m. liepą. Kitas bankrutavęs klubas buvo Berlyno „Blau Weiss 90“. Jis žaidė bundeslygoje 1986-1987 m., paskui persikėlė į antrąjį divizioną, o 1992 m. patyrė finansinį fiasko ir buvo panaikintas. Profesionaliais klubais Prancūzijoje laikomi tie, kurie žaidžia pirmoje ir antroje lygose, taip pat kelios komandos iš trečiojo diviziono. Pernai iš trečiojo diviziono iškrito „Sedan“ ir „Le Mans“ ekipos. Joms paskelbtas bankrotas. „Sedan“ buvo ištremta į penktąjį divizioną, o 14,4 milijono eurų skolų prisidariusi „Le Mans“ - į šeštąjį. O juk 2001 m. 2011 m. profesionalų statusą prarado klubai „Grenoble“ ir „Strasbourg“. Grenoblio komanda greitai iškilo, kai ją įsigijo Japonijos korporacija. Dar greičiau ji sunyko, kai korporaciją ištiko finansinės problemos. 2010 m. beveik visi futbolininkai išsibėgiojo ir ekipa nukeliavo į trečiąjį divizioną. Ypač daug dėmesio sulaukė „Strasbourg“ krizė. Juk ši komanda 1979 m. Visgi XXI amžiuje klubas pradėjo keliauti tarp pirmojo ir antrojo diviziono, paskui iškrito ir į trečiąjį. 2011 m. paaiškėjo, kad klube yra skolų. „Cannes“ komanda 2011 m. taip pat buvo ištremta iš trečiosios lygos į penktąją, kurioje yra ir šiuo metu. Po dvejų metų buvo uždaryta komandos jaunimo mokykla. Per pastaruosius penkerius metus Ispanijoje išnyko maždaug 10 komandų, garsiausia iš jų buvo „Salamanca“, kuri per savo 90 metų istoriją 12 sezonų žaidė elitiniame divizione. 2013 m. birželį „Salamanka“ panaikinta dėl skolų. Praėjęs sezonas vos netapo paskutinis dviem garsiems klubams - „Albacete“ ir „Oviedo“. Abu klubai pardavė savo akcijas ir buvo išgelbėti. Kontrolinį „Albacete“ akcijų paketą nusipirko šios komandos auklėtinis garsusis „Barcelona“ žaidėjas Andresas Injesta (Andres Iniesta). „Oviedo“ gelbėjimo akcija buvo garsesnė. Pavojaus signalą visuomenei pasiuntė futbolininkai Chuanas Mata, Santis Kasorla, Miču ir Adrianas. Užteko dviejų savaičių, kad būtų surinkti du milijonai eurų. Klubo akcijas įsigijo maždaug 25 tūkst. futbolo gerbėjų iš viso pasaulio. Pasak komentatoriaus Džono Bredlio (John Bradley), per pastaruosius 10 metų daugelis Anglijos klubų susidūrė su finansiniais sunkumais, bet komandų išnykimas yra labai retas įvykis. „Didžiojoje Britanijoje tai beveik neįmanoma. Kai klubo skolos yra pernelyg didelės, o savininkas negali jo finansuoti, ieškomas pirkėjas. Kitu atveju komandos išlaidos labai sumažinamos, tačiau ji išlieka. Žinoma, neretai tenka nusiristi į žemesnę lygą. Bene garsiausia yra „Leeds United“ istorija, bet klubas visgi egzistuoja“, - sakė Dž.Bredlis. „Leeds United“ šiuo metu rungtyniauja antrajame divizione, komandos garbę gina ir lietuvis Marius Žaliūkas. Dž.Bredlis prisiminė tik vieną atvejį, kai klubas visai išnyko. 1992 m.
Finansinis stabilumas ir valstybinės struktūros: ar tai garantija?
Didžiosios šalies specifika yra tokia, kad pinigų galima rasti daug, bet stabilumo nerasi nė su žiburiu. „Sport-Express“ apskaičiavo, kad iš futbolo žemėlapio Rusijoje išnyko 55 profesionalūs klubai. Rusijos futbole ypač didelį vaidmenį atlieka valstybinės struktūros ir įmonės, bet tai negarantuoja ilgalaikio rezultato. Jei įmonės vadovas labai myli futbolą, tai nereiškia, kad jis ilgai išliks poste. Daugeliu atvejų komandos atsirasdavo ir išnykdavo kartu su turtuolių pinigais ir ambicijomis. „Sport-Express“ žurnalistų nuomone, privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis. Garsiausias bankroto sulaukęs Rusijos futbolo klubas yra Maskvos „Torpedo“. Kadaise ši komanda triskart tapo TSRS čempione. 2009 m. klubas išvyko, bet po metų jis buvo atkurtas. Visgi pats pavadinimas „Torpedo“ nieko gero nežada. Iš viso futbolo kapinyne atsidūrė jau septynios taip vadintos įvairių miestų komandos. Dažniausiai Rusijoje išnyksta antrojo diviziono klubai, bet pasitaiko bankrotų ir aukščiausioje lygoje.
Futsal A lyga: netikėtos pergalės ir pralaimėjimai
Ketveri metai ir devynios dienos - tiek laiko truko „Kauno Žalgirio“ nepralaimėtų rungtynių serija futsal A lygoje. 2020-aisiais sausio 4 dieną „Kauno Žalgiris“ neatsilaikė prieš Mažeikių VIP ir po to fiksavo beveiko šimto nepralaimėtų rungtynių seriją. Namų rungtynes Kauno sporto halėje žaidęs „Žalgiris“ į save nepanašus buvo nuo pat dvikovos pradžios. Prasidėjus antrajai rungtynių daliai, vartininkas Jordanas prisidėjo prie komandos veiksmų puolime ir žalgiriečiai žaidė penkiese prieš keturis. Išlyginę rezultatą, kauniečiai turėjo bent tris ar keturias puikias galimybes išsiveržti į priekį, tačiau to nepadarė. Per visą tą laiko VIP atsakė viena pavojinga kontrataka, kuri įvarčiu taip pat nevirto.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
A lygos kovos: tarp lyderių ir autsaiderių
Jonavoje susitiko komandos, turnyro lentelėje užimančios antrą ir trečią pozicijas. Po to aikštės šeimininkai sukūrė dar dvi geras galimybes, tačiau nepasinaudojus jomis, netrukus teko traukti kamuolį iš tinklo, kai jau minėtas J. Besibaigiant pirmajam kėliniui, J. Wellingtonui buvo parodyta antra geltona kortelė, o jo komanda liko žaisti mažumoje. Po pertraukos Jonavos komanda vėl susikūrė fantastiškų progų, tačiau pasižymėjo tik kartą. „Akmenės kraštas“, savo ruožtu pelnė du įvarčius. „VGTU Vilkai“ pralaimėjo dar vienerias itin svarbias jiems rungtynes ir praktiškai prarado galimybes pakilti iš paskutinės vietos. „Vilkai“ šįsyk susitiko su dabar jau buvusiu tiesioginiu oponentu „Radviliškiu“, kuris Vilniaus kolegijos sporto salėje šeimininkavo nuo pirmos minutės. Antrasis įvartis krito šeimininkams suklydus netoli savo baudos aikštės. Ir nuo to momento „Radviliškis“ „Vilkų“ arčiau savęs neprisileido. Trumpą istoriją futsal A lygoje skaičiuojantis Kauno rajono „Hegelmann“ klubas savaitgalį rungtynėse prieš Gargždų komandą pagerino net kelis rekordus. Tiesa, kad taip viskas gražiai klostysis šeimininkams, beveik pusantro kėlinio numanyti nebuvo įmanoma. Pavyzdžiui, dar 18-tą minutę rezultatas buvo 1:1, o 32-ąją - 3:2. Lukas Sipavičius, perėmęs kamuolį aikštės viduryje, vienas prieš vieną sėkmingai įveikė varžovų vartininką, o netrukus Konstantinas Bondarenko dviem smūgiais per visą aikštę padidino skirtumą iki 6:2. Beje, net ir turėdami keturių įvarčių deficitą, „Pramogų“ atstovai ir toliau žaidė penkiese be vartininko. Ketvirtą vietą čempionate užimantis „Bruklinas“ įrodė, kad yra nenusiteikęs atiduoti užimamos pozicijos. Tuomet atėjo po diskvalifikacijos sugrįžusio Francisco Gustavo laikas. Jis dukart prieš pertrauką ir kartą antrojo kėlinio viduryje baudė varžovų vartininką bei komandos skirtumą užaugino iki 4:0.
Lietuvos sportas: nuo ištakų iki nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvos sporto istorija siekia senovės baltų laikus, tačiau organizuota sportinė veikla prasidėjo tik XIX a. pabaigoje. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 m. nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Lietuvos futbolo lyga (LFL), Kauno teniso klubas (KTK), Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), Akademinis sporto klubas (ASK), Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune, Klaipėdoje, Kauno stadionas, gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė. 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas. 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: lengvosios atletikos, futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, vyrų krepšinio, bokso, šaudymo, stalo teniso, teniso, plaukimo; nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės. 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų. Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 m. pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 m. moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 m. Kaune. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 m. Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 m. ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Žaidė Leonardas Abramavičius, Z. Kolodnas, A. Z. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis. Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 m. Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Okupacija ir sporto sistemos pertvarkymas
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos, Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos, Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos, LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas. Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros. Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 m. T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987 m.) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 m. Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę. Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 m. Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
tags: #konstantin #futbolo #lyga