Įvadas
Tenisas - tai sporto šaka, kurioje susipina fizinė ištvermė, strateginis mąstymas ir techninis meistriškumas. Lietuvoje tenisas turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Šiame straipsnyje apžvelgsime teniso istoriją Lietuvoje, svarbiausius teniso įvykius ir žymiausius tenisininkus, atstovavusius Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nors Lietuva neturi olimpinio teniso medalio, straipsnyje apžvelgsime Lietuvos teniso istoriją, svarbiausius teniso įvykius ir žymiausius tenisininkus, atstovavusius Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Teniso Istorija ir Taisyklės
Tenisas yra sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja du (1 × 1) arba keturi (2 × 2) žaidėjai. Žaidžiama raketėmis ir kamuoliuku per tinklą, kuris dalija aikštelę (kortą) į dvi dalis. Standartinis korto ilgis yra 23,77 m, o plotis - 8,23 m (vienetų) arba 10,97 m (dvejetų). Korto danga gali būti įvairi: molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinė, vejos ar kita. Tinklo aukštis per vidurį - 91,4 cm.
Raketės svoris svyruoja nuo 340 iki 400 g, o ilgis (su rankena) neturi viršyti 81,28 cm, plotis - 31,75 cm. Maksimalus styginio paviršiaus ilgis - 39,37 cm, plotis - 29,21 cm. Kamuoliuko svoris yra 56,7-58,8 g, o skersmuo - 6,35-6,67 cm.
Žaidimas pradedamas kamuoliuko padavimu nuo aikštės galinės linijos (jos neperžengiant) į varžovo aikštelės pusę, kurioje 6,4 m atstumu nuo tinklo yra padavimo aikštelė. Taškas laimimas, kai kamuoliukas varžovo išmušamas už aikštelės ribų, atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs grindis.
Norint laimėti, reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5. Setas susideda iš 6 geimų (dalių). Geimą laimi tas, kuris pirmas laimi 4 taškus. Skaičiuojama taip: po pirmo laimėto taško - 15:0, po antro - 30:0, po trečio - 40:0 ir po ketvirto - laimėtas geimas. Seto laimėtoju laikomas žaidėjas, laimėjęs 6 geimus. Vyrai žaidžia iki 2 arba 3 laimėtų setų, moterys - iki 2. Esant rezultatui 6-6, žaidžiamas lemiamasis geimas (angl. tie break), kad setai ilgai neužtruktų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Teniso Kilmė ir Paplitimas Pasaulyje
Tenisas išsirutuliojo iš karališkojo teniso, žaisto 15-16 a. Prancūzijoje. Išradėju laikomas W. C. Wingfieldas (Didžioji Britanija), kuris 1873 pirmą kartą pademonstravo šį naują žaidimą, 1874 užpatentavo jo taisykles (išleistos 1880) ir pavadino žolės tenisu (ang. lawn tennis). Jau 1875 žaidimas pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje ir per Indiją pasiekė Australiją. Daugumoje šių valstybių tenisas yra viena populiariausių ir mėgstamiausių jaunimo sporto šakų.
Svarbiausi individualūs tarptautiniai turnyrai:
- Wimbledono (laikomas pasaulio čempionatu) Londone (vejos danga; vyrų nuo 1877, moterų nuo 1884)
- Forest Hillso (atviras Jungtinių Amerikos Valstijų čempionatas) Niujorke (asfalto danga, vyrų nuo 1881, moterų nuo 1887)
- Rolando Garroso (atviras Prancūzijos čempionatas) Paryžiuje (raudonų plytmilčių danga; vyrų nuo 1891, moterų nuo 1897)
- Atviras Australijos čempionatas (vejos danga, vyrų nuo 1905, moterų nuo 1922)
- Atviras Italijos čempionatas (raudonų plytmilčių danga; vyrų ir moterų nuo 1930).
Nuo 1900 kasmet rengiami Daviso taurės turnyrai (neoficialus vyrų teniso komandinis čempionatas) atskiroms pajėgumo grupėms, dalyvauja daugiau kaip 120 komandų. Moterų teniso komandinės varžybos rengiamos nuo 1923 - varžomasi dėl H. H. Wightman įsteigtos Federacijų taurės. Nuo 1970 rengiami ir naujo tipo neoficialūs pasaulio (vyrų ir moterų) teniso čempionatai (12 parengiamųjų turnyrų įvairiose šalyse - 96 dalyviai ir finalinis - 8 geriausi tenisininkai).
Tenisas buvo įtrauktas į I olimpinių žaidynių (1896 Atėnai) programą. Olimpinių žaidynių programoje buvo iki 1936, 1984 vėl sugrąžintas (XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 Atlanta, leista žaisti ir profesionalams). 1913 įkurta Tarptautinė lauko teniso federacija (anl.
Žymesnieji 20 a. antros pusės - 21 a. pradžios tenisininkai: vyrai - R. Federeris (Šveicarija), P. Samprasas, J. Connorsas (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. McEnroeʼus (Jungtinės Amerikos Valstijos), A. Agassis (Jungtinės Amerikos Valstijos), V. Gerulaitis (Jungtinės Amerikos Valstijos), I. Lendis (Čekija), B. Borgas (Švedija), R. Nadalis (Ispanija) ir kiti, moterys - S. Graf (Vokietija), M. Navratilova (Jungtinės Amerikos Valstijos), K. Evert (Jungtinės Amerikos Valstijos), M. Seles (Jungtinės Amerikos Valstijos), S. Williams (Jungtinės Amerikos Valstijos), V. Williams (Jungtinės Amerikos Valstijos), L. Davenport (Jungtinės Amerikos Valstijos), M. Hingis (Šveicarija), J.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Teniso Raida Lietuvoje
LIETUVOJE pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis.
Pirmieji Žingsniai ir Tarpukario Laikotarpis
1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas - Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto - Pargiter (Didžioji Britanija). 1922 tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 įvyko I Kauno teniso čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų - E. Maurach, vyrų dvejeto - K. Blažys su V.
1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus.
1927 turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto - V. Baltuška su J. Kairiūkščiu, mišriojo dvejeto - V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 Kauno turnyro nugalėtojai - A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu. 1928 Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visas moterų kovas laimėjo V.
1929 09 26-29 Kaune, Kauno teniso klubo aištėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas. 1929 tarptautinį turnyrą laimėjo: Kronbergas (Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolce (Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 - V. Ščiukauskaitė, Lohkas (Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plawnecku (Latvija), 1931 (vyrai varžėsi ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento taurės, moterys - dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) - Eichneris (Vokietija), Noemmik (Suomija), Noemmik su Baghu (Suomija), Gleerupas su Plougmanu (abu Suomija), Schwarzas (Vokietija) su Eichneriu, 1932 - Denkeris (Vokietija), Noemmik, Lasnas su Rozenblattu (abu Estija), Noemmik su Baghu, Noemmik su Lasnas, 1933 - 1-2 vietą pasidalijo V. Kuhlmanas ir Petzneris (abu Vokietija), laimėjo Hesse (Vokietija), V. Kuhlmanas su Petzneriu, Noemmik su Baghu, 1938 (rungtyniauta ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) - Forsmanas (Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Berzirjšu (Latvija).
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Lietuvos Teniso Sąjungos Įkūrimas ir Veikla
1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF).
Tautinė Olimpiada ir Tarptautiniai Pasiekimai
Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programą. Nugalėjo V. Gerulaitis, V. Ščiukauskaitė, F. Giedrys su A. Kuprevičiumi, J. ir V. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su A. Kuprevičiumi. Komandinį turnyrą laimėjo Kauno rinktinė (A. Jakutis, J. Jodikaitis, A. Remeikis). 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo (Švedija) tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas.
Pokario Laikotarpis ir Sovietinė Okupacija
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. 1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė).
Jaunųjų Tenisininkų Perspektyvos
1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Šiuolaikinis Tenisas
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre. 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Lietuvos Teniso Sąjungos Vadovai
Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919-1921 K. Blažys, 1921-1924 K. Petrauskas, 1924-1926 J. Daudzvardas, 1926-1936 V. Kačergis, 1934-1944 A. Katilius, 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis, 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis, 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis, 1979-1989 K. Makarevičius, 1989-1993 V. Ivancovas, 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis, 1995-1997 N. Gudavičienė, nuo 2003 R.
Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919-1921 A. Langė, 1921-1924 S. Pavilionis, 1924-1926 A. Drevinskas, 1926-1929 J. Smetona, 1929-1931 R. Radzevičius, 1931-1934 E. Racevičius, 1934-1940 S. Blinstrubas, 1940-1944 A. Pūkštys, 1945-1952 J. Jodikaitis, 1952-1959 J. Vitkus, 1959-1966 V. Trumpa, 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas, 1969-1973 A. Sipavičius, 1975-1985 V. Korkutis, 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993-1997 R. Liubartas, 1997-2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J.
Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai: 1919-1921 K. Petrauskas, 1921-1924 K. Blažys, 1924-1926 E. Navickienė, 1926-1937 V. Žadeika, 1937-1943 K. Kazlauskas, 1989-1993 A. Putramentas, 1993-1995 R. Tarasevičius, 1995-1997 L. Andrijauskas, 1997-2000 V. Lapinskas, 2000-2001 A. Pavilionis, 2001-2003 A. Augūnas, 2003-2009 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas, atsakingieji sekretoriai: 1919-1924 E. Kubiliūnaitė, 1924-1926 V. Žadeika, 1926-1929 V. Pukštaitė 1929-1931 K. Blažys, 1931-1934 E. Garbačiauskienė, 1934-1940 R. Radzevičius, 1940-1944 E. Racevičius, 1989-1993 R. Kačanauskas, 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė, 1995-1997 V. Ivancovas, 1997-2000 M. Dagys, 2001-2003 R. Balžekas, nuo 2003 E.
Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai: 1945-1952 M. Gedvilas, 1952-1956 L. Mackevičius, 1956-1963 V. Jurgaitis, 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė, 1966-1969 L. Mackevičius, 1973-1975 V. Skobas, 1975-1979 J. Anilionis, 1979-1989 R. Tarasevičius, atsakingieji sekretoriai: 1945-1952 S. Blinstrubas, 1952-1956 G. Pranculis, 1956-1959 S. Vasiliauskas, 1959-1963 V. Matulaitis, 1963-1966 J. Purelis, 1966-1975 V. Korkutis, 1975-1979 A. Sipavičius 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas, 1983-1985 A.
Lietuvos Sportininkai Olimpinėse Žaidynėse: Apžvalga
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
- 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
- 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
- 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Dalyvavimas Žaidynėse Iki Okupacijos
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Lietuvos Sportininkai SSRS Sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Dalyvavimas Žaidynėse
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
#
tags: #tenisininkas #olimpinis #cempionas