Pasaulio krepšinio čempionatas - tai svarbus įvykis krepšinio pasaulyje, pritraukiantis milijonus gerbėjų iš viso pasaulio. Šis čempionatas ne tik suteikia galimybę išvysti geriausias planetos komandas, bet ir tarnauja kaip atranka į olimpines žaidynes. Tai jau aštuonioliktas pasaulio krepšinio čempionatas, kuris vyko Kinijoje. Šis čempionatas žymi naują Pasaulio krepšinio čempionatų erą - pirmą kartą nuo 1967 metų šios varžybos nesidubliavo su FIFA pasaulio futbolo čempionatu, taip pat komandų skaičius buvo padidintas nuo 24 iki 32, tad laukė dar daugiau rungtynių. Be to, čempionatas buvo ir atranka į 2020 metų olimpiadą.
Čempionato formatas ir dalyviai
Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavo Čekija ir Juodkalnija, tuo tarpu Brazilija ir JAV vienintelės, nepraleidusios nei vieno tokio turnyro.
Čempionatas vyko trimis etapais:
- Pirmasis etapas: 32 komandos buvo suskirstytos į aštuonias grupes po keturias (A-H). Kiekviena komanda sužaidė po tris rungtynes su kiekviena kitos grupės komanda. Dvi geriausios kiekvienos grupės komandos pateko į antrąjį etapą.
- Antrasis etapas: Buvo keturios grupės (I-L) sudarytos iš keturių komandų, kurios pateko iš pirmo turo, ir vėl su kiekviena grupės komanda jos sužaidė po kartą. G grupėje varžėsi Prancūzija, Vokietija, Dominikos Respublika ir Jordanija, o H grupėje - Lietuva, Australija, Kanada ir Senegalas.
Lažybų tarpininkai prognozavo, kad stipriausios rinktinės yra JAV, Serbija, Graikija, Ispanija ir Prancūzija.
Lietuvos rinktinės kelias čempionate
Lietuvos rinktinė pateko į H grupę kartu su Australija, Kanada ir Senegalu. Anot lažybų specialistų, tiek Lietuvos, tiek australų šansai žengti į antrąjį turnyro etapą buvo vertinami apylygiai. Pagal tikimybę triumfuoti Kinijoje vykusiame FIBA pasaulio krepšinio čempionate abi rinktinės sąraše ėjo viena po kitos, t.y. australai šešti, o Lietuva - septinta.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
2014 metų pasaulio čempionate Australijos rinktinė pralaimėjo aštunfinalyje, o Lietuvos krepšininkai nužengė kur kas toliau, t.y. užėmė ketvirtą vietą. Šioje grupėje Lietuvai ir australams rimtesnę konkurencija, pagal išankstines prognozes, turėjo sudaryti Kanados krepšininkai, tuo tarpu Senegalo atstovai buvo laikomi tiek šios grupės, tiek viso turnyro vienais iš autsaiderių.
Galimas rinktinės branduolys ir starto penketas
Potencialus rinktinės branduolys:
- Įžaidėjai: Mantas Kalnietis, Lukas Lekavičius
- Atakuojantys gynėjai: Marius Grigonis, Renaldas Seibutis
- Puolėjai: Mindaugas Kuzminskas, Edgaras Ulanovas
- Puolėjai: Domantas Sabonis, Jonas Mačiulis
- Centrai: Jonas Valančiūnas, Paulius Jankūnas
Turbūt galima išrikiuoti ir potencialų starto penketą su Mantu Kalniečiu, Mariumi Grigoniu, Mindaugu Kuzminsku, Domantu Saboniu ir Jonu Valančiūnu. Taip, ko gero, atrodė „ant popieriaus“ stipriausias užrašytas rinktinės penketas. Bet jame greičiausiai matėsi pakeitimų dėl taktinių kombinacijų. Pavyzdžiui, M.Kuzminskui galėjo tekti pradėti rungtynes ne starto penkete, o kilti nuo atsarginių suolo, nes visi kamuoliai turėjo kristi į aukštaūgių Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno rankas. M.Kuzminskas gautų daugiau progų užbaigti atakas su atsargine kapela ir įpūsti į žaidimą didžiulės energijos keičiantis žaidėjams.
Veteranų vaidmuo rinktinėje
Pats logiškiausias variantas būtų į pasaulio čempionatą vežtis Renaldą Seibutį, Joną Mačiulį, Paulių Jankūną ir, ko gero, Antaną Kavaliauską. Daugelis nepelnytai nuvertina privalumų kompleksą, kurį siūlo vyresni žaidėjai. R.Seibutis turėjo būti naudingas abiejose aikštės pusėse. Jonas Mačiulis buvo reikalingas rinktinei įnešant mobilumo tiek puolime, tiek gynyboje. P.Jankūno patirtis aukščiausio lygio krepšinyje yra neįkainojama. Tokie žaidėjai puikiai supranta, kaip žaisti dviejų savaičių turnyruose. Jiems nėra neįprasta „gyvenk arba mirk“ rungtynių nuotaika.
Atranka į olimpines žaidynes
Rugpjūčio pabaigoje Kinijoje prasidėjusiame pasaulio krepšinio čempionate buvo išdalinti dar 7 tiesioginiai kelialapiai į Tokijo olimpiadą. Po 2 kelialapius į Tokiją gavo aukščiausias vietas čempionate užėmusios Europos ir Amerikos šalių rinktinės, po 1 - Okeanijos, Afrikos ir Azijos šalių rinktinės.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Likusios 4 rinktinės kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo per papildomus olimpinės atrankos turnyrus, kurie buvo surengti 2020-aisiais. Bilietus į šiuos turnyrus gavo 16 žemesnes vietas pasaulio čempionate užėmusių rinktinių ir dar 8 rinktinės (po 2 iš kiekvieno kontinento), kurios turėjo geriausią FIBA reitingą.
Kad iškovotų kelialapį į Tokiją jau pasaulio čempionate Kinijoje, Lietuvos rinktinė turnyre turėjo būti viena iš dviejų geriausių Europos komandų. Jei to padaryti nepavyko, mūsiškiams buvo būtina patekti tarp kitų 16 komandų, kurios gavo kvietimus į olimpinius atrankos turnyrus. Jei nepavyktų patekti ir tarp šių 16-os komandų, lietuvius turbūt būtų išgelbėjęs FIBA reitingas, kuriame Lietuvos rinktinė užėmė itin aukštą - 6-ąją vietą.
Pasaulio čempionato atidarymo ceremonija
Laukiamiausias tų metų sporto renginys - Pasaulio krepšinio čempionatas - buvo pasižymėtas įspūdinga atidarymo ceremonija Pekine, kurią savo apsilankymu pagerbė ir Kinijos bei Filipinų prezidentai. Atidarymo ceremoniją stebėkite tiesiogiai per TV6, tv3.lt ir TVPlay!
Čempionato atidarymo ceremonija vyko Pekino olimpiniame plaukimo centre, vadinamame „Vandens kubu“. Įspūdingos architektūros statinys, sudarytas tarsi iš milžiniškų vandens lašų, buvo tikra 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių pažiba. Šiame plaukimo centre 2008-aisiais buvo pagerinta net 20 pasaulio rekordų. „Vandens kube“ įengtas ir bene įspūdingiausias visoje Aizijoje vandens pramogų parkas su septynių aukštų čiuožykla, bangų imitacija, kriokliais, vandens kaskadomis, daugybe kitų pramogų.
Anot organizatorių, atidarymo ceremonijoje buvo parodytas įspūdingas Kinijos kultūros ir krepšinio derinys. Programa apėmė kultūros, sporto ir mados aspektus. Šou sudarė keturios dalys, reprezentuojančios keturis krepšinio žaidimo kėlinius. Scenos centre buvo įrengtas milžiniškas krepšinio krepšys. Atidarymo ceremonija sutapo su Filipinų prezidento Rodrigo Duterte vizitu Kinijoje, taigi garbus svečias ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas taip pat apsilankė šventėje. Filipinų prezidentas vėliau keliavo į Kinijos pietus, Guangdong provinciją stebėti FIBA krepšinio pasaulio taurės 2019 metų žaidynes.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Čempionato organizaciniai aspektai Kinijoje
Krepšinio čempionatas Kinijoje vyko rugpjūčio 31 - rugsėjo 15 dienomis. Jame dalyvavo rekordinis komandų skaičius - 32. Per 16 čempionato dienų buvo sužaistos 92 rungtynės. Jos vyko skirtinguose Kinijos miestuose: Pekine, Šanchajuje, Nanjinge, Uhane, Guangdžou, Šendžene ir Dongguane. Pirmosios rungtynės Serbija-Angola įvyko jau rytoj, rugpjūčio 31 d. 10.30 val.
Istorinis kontekstas: Kinijos krepšinio rinktinė ir atrankos varžybos
Kinijos krepšinio rinktinė, vos dukart praleidusi planetos pirmenybes, atrankos varžybas pradėjo nesėkmėmis, skaudžiomis ir turnyro lentelės, ir politine prasmėmis.
Kinai du kartus paeiliui nusileido Pietų Korėjos krepšininkams, kurie išvykoje triumfavo 80:76, o po trijų dienų namuose - 90:76.
Pirmame mače Kinijoje metraščius pakoregavo korėjietis Lee Hyun-jungas, pataikęs 9 tritaškius. Antrosios rungtynės Kinijos komandai buvo ypač slogios, kadangi skirtumas tarp varžovų vienu metu viršijo 30 taškų ribą. Nugalėtojai susitikimą leido sau užbaigti versdamiesi atsarginiais žaidėjais.
Pietų Korėjos strategas Jeon Hee-cheolas pergalę vadino reikšmingiausia per tarpusavio susitikimų istoriją, turinčią ir politinių poteksčių. Mat komunistinė Kinija yra pagrindinė šaltąjį karą su pietiniais kaimynais kariaujančios Šiaurės Korėjos rėmėja.
Pietų Korėja siekė grįžti į pasaulio čempionatą po to, kai nebaigė 2023-ųjų turnyro atrankos, komandoje kilus COVID-19 protrūkiui.
Toje pačioje Azijos atrankos zonos B grupėje Japonija du sykius pranoko Taivaną.