Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvos krepšinio mokyklų reitingai, atsižvelgiant į jų auklėtinių pasiekimus Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (LMKL) ir jaunimo rinktinėse. Taip pat nagrinėjama, kaip šie reitingai atspindi bendrą krepšinio mokyklų lygį ir jų indėlį į Lietuvos krepšinio ateitį. Straipsnyje remiamasi žurnalo „Reitingai“ ir kitų šaltinių duomenimis, siekiant pateikti išsamią ir objektyvią analizę.
Metodologija ir vertinimo kriterijai
Sudarant krepšinio mokyklų reitingą, atsižvelgiama į keletą svarbių kriterijų. Visų pirma, vertinamas komandų pasirodymas Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (LMKL) 2015/2016 m. sezone. Antra, svarbus rodiklis yra mokyklos auklėtinių dalyvavimas įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėse.
Papildomai mokykloms skiriami taškai už auklėtinius, atstovaujančius nacionalinėms vyrų ir moterų rinktinėms, jei jie gimę 1993 m. ir jaunesni (U-23). Taip pat taškų gali pelnyti treneris, kurio auklėtinis iki 24-ojo gimtadienio patenka į galutinį nacionalinės rinktinės dvyliktuką. Skaičiuojamas bendras mokyklų reitingas, atskirai vertinant vaikinų ir merginų rezultatus.
2016 metų lyderiai ir jų pasiekimai
2016 m. absoliutaus reitingo nugalėtoja tapo Vilniaus krepšinio mokykla. Šiai mokyklai daug taškų pelnė net 6 auklėtinės, kurios kartu su U-20 merginų rinktine tapo Europos B diviziono vicečempionėmis. Vaikinų reitinge 2016 m. nugalėjo Sabonio krepšinio centras. Šią mokyklą į reitingo viršų iškėlė auklėtiniai, atstovavę įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms, ir aukštos tų rinktinių vietos savo amžiaus grupių čempionatuose. Pernai geriausią reitingą turėjo Š. Marčiulionio krepšinio akademija. Merginų reitinge pirmoji - Vilniaus krepšinio mokykla. Pernai geriausios merginų krepšinio mokyklos apdovanojimas atiteko Kauno krepšinio mokyklai „Aisčiai“.
Vaikinų reitingo dešimtukas (iš 50 reitinguotų mokyklų, taškus gavo 42):
- Sabonio krepšinio centras - 608,84
- Š. Marčiulionio krepšinio akademija - 531,92
- Kauno KM „Aisčiai“ - 325,68
- Vilniaus krepšinio mokykla - 277,04
- Klaipėdos V. Knašiaus KM - 231,33
- Kauno VšĮ „Tornado“ KM - 168,75
- Vilniaus VšĮ „Sostinės“ KM - 163,25
- Alytaus sporto ir rekreacijos centras - 142,57
- Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“ - 138,38
- Panevėžio KKSC ir Kauno KM „Perkūnas“ - 102,00
Merginų reitingo dešimtukas (taškus gavo 16 mokyklų):
- Vilniaus krepšinio mokykla - 497,50
- Kauno KM „Aisčiai“ - 289,25
- Klaipėdos V. Knašiaus KM - 244,25
- Panevėžio KKSC - 131,75
- Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“ - 115,62
- Alytaus sporto ir rekreacijos centras - 106,50
- Biržų raj. sporto mokykla - 106,50
- Marijampolės žaidimų sporto mokykla - 86,75
- Kėdainių sporto centras - 80,00
- Radviliškio raj. sporto skyrius - 40,13
Atvirų durų dienos ir krepšinio populiarinimas
Visos šios krepšinio mokyklos organizuoja atvirų durų dienas, kurių metu vaikai ir jų tėvai gali susipažinti su krepšinio mokyklų veikla, treniruočių sąlygomis ir pasiekimais. Prie iniciatyvos prisijungė ne tik didžiųjų Lietuvos krepšinio centrų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio - sporto mokyklos, bet ir Gargždų, Plungės, Molėtų, Marijampolės ir kitų miestų mokyklos.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Atvirų durų dienų metu mokyklose vyksta įvairūs konkursai, susitikimai su treneriais ir krepšinio asmenybėmis. Tėvai supažindinami su mokyklos tvarka ir laimėjimais, sportavimo sąlygomis. Daugelis mokyklų dovanoja įvairių prizų, tarp kurių yra nemokamos treniruotės, krepšinio kamuoliai ir rinktinės atributika. Atvirų durų dienas aplanko žinomi krepšininkai ir krepšinio specialistai, tokie kaip olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis, Europos čempionai Mindaugas Žukauskas ir Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, ilgametis LKL žaidėjas Robertas Giedraitis, Europos ir Pasaulio jaunimo čempionatų prizininkai Martynas Varnas, Arnas Velička ir daugelis kitų žinomų krepšinio žmonių.
Gimnazijų reitingai ir ugdymo kokybė
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristato dalykinius gimnazijų reitingus, kurie padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, geriausiai išmokančią tų disciplinų, kurios bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas ir studijuojant. Reitingai sudaromi atsižvelgiant į abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus.
Vertinimo metodika
Antrus metus vertinami ne kiekvienos mokyklos abiturientų laikyto dalyko vidurkiai, o visi pjūviai - kokia kiekvienos mokyklos mokinių dalis, laikiusi konkretų egzaminą, išlaikė balais nuo 36 iki 85 (pagrindiniu lygiu). Už tai mokyklos gauna 4 taškus. Mokykla, kurios didžiausias procentas (nuo visų konkretų egzaminą laikiusių mokinių) išlaikė aukščiausiu lygiu (86-100 balų), gauna 6 taškus. Tos mokyklos, kuriose nebuvo neišlaikiusių konkrečios disciplinos abiturientų, gauna po vieną papildomą tašką. Į dalykinį reitingą patenka tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus - ne mažiau nei 3 mokiniai.
Geriausiai išmokančios mokyklos pagal dalykus
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, geriausiai tam tikrus dalykus išmokančios mokyklos yra:
- Matematika: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos licėjus, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
- Lietuvių kalba: Utenos r. Užpalių gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija, KTU gimnazija.
- Istorija: KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus A. Kulviečio klasikinė gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
- Biologija: Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazija.
- Informacinės technologijos (IT): Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus licėjus, LSMU gimnazija.
- Chemija: Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazija, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija, Jonavos Senamiesčio gimnazija.
- Fizika: Marijampolės marijonų gimnazija, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Šilutės r. Vainuto gimnazija.
- Anglų kalba: Kauno r. Vandžiogalos gimnazija, KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
- Geografija: Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija.
Mažų mokyklų pasiekimai
Reitingų sudarytojai atkreipia dėmesį į mažų mokyklų pasiekimus. Ypač džiugina, kai pirmajame dešimtuke atsiranda Merkinė, Užpaliai, Pabradė, Lavoriškės. Tai rodo, kad net ir regionuose galima gerai išmokyti sudėtingų dalykų. Pavyzdžiui, Užpalių gimnazija užėmė pirmąją vietą pagal lietuvių kalbos mokymo kokybę.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Korepetitorių įtaka
Karantinas ir nuotolinis mokymas turėjo įtakos gimnazijų reitingams. Anot reitingų sudarytojų, korepetitorių įtaka gerokai perskirstė gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir penkiasdešimtuką. Dėl nuotolinio mokymo regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai - mokytojai, universitetų dėstytojai, profesoriai ir docentai. Tokiu būdu vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos regionuose samdė korepetitorius, o kai kuriais atvejais korepetitorių paslaugas apmokėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Psichologinė pagalba mokyklose
Reitingų sudarytojai taip pat atkreipia dėmesį į mokyklų rūpinimąsi mokinių emocine savijauta. Lietuvos mokiniai išsiskiria aukštu patyčių lygiu, žema saviverte ir prasta savijauta mokykloje. Be to, prisidėjo ir ilgas nuotolinis mokymasis. Deja, apie trečdalyje šalies mokyklų nėra psichologo, į kurį vaikai galėtų kreiptis emocinės pagalbos. Psichologų ir kitų pagalbos specialistų vaidmuo labai svarbus, nes kiekvienais metais Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų klasių mokinių.
Tai, kiek mokykloje yra psichologų, dažniausiai priklauso nuo mero, savivaldybės politikų, Švietimo skyriaus ir mokyklos vadovo. Kai kuriose mokyklose dirba keli psichologai, o kitose - nė vieno.
Mokyklų tinklo problemos
Dar vienas svarbus aspektas, paliestas vertinant Lietuvos mokyklas, yra mokyklų tinklas. Lietuvoje susikūrė toks mokyklų tinklas, kuris yra sunkiai paaiškinamas. Bendrą viziją kuria ŠMSM, bet mokyklas valdo ir tinklą reguliuoja ne ministerija, o savivaldybės, ir kiekviena daro skirtingai.
Lietuvoje yra daug mažų mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. Tokiose mokyklose neįmanoma vaikui pasiūlyti pakankamai galimybių ir sąlygų. Vaikai gauna tik trečdalį galimybių, kokias gauna didesnėse mokyklose, ir net dalies disciplinų negali mokytis.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Konkurencija įstojant į gimnazijas
Įstoti į prestižines gimnazijas Lietuvoje gali būti sunkiau nei į universitetus. Pavyzdžiui, norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų buvo tiek daug, kad susidarė konkursas - 4,8 pretendento į vieną vietą. Panašus vaizdas ir Kaune. Stipriausiose gimnazijose konkursai siekė po 3-4 pretendentus į vieną vietą.
Privačių mokyklų augimas
Nuo 2013 metų privačių mokyklų skaičius Lietuvoje išaugo kone tris kartus - nuo 35 iki 106.