Krepšinio muziejai Lietuvoje: istorijos ir fotografijos jungtis

Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas - tai antroji religija. Nenuostabu, kad šiai sporto šakai skiriamas ypatingas dėmesys, o jos istorija ir pasiekimai yra branginami. Vis dėlto, ilgą laiką Lietuvoje nebuvo vietos, kur krepšinio gerbėjai galėtų išvysti žymiausių šalies krepšininkų laimėjimus, atributiką ir istorines nuotraukas. Šią spragą užpildė 2009 m. Joniškyje duris atvėręs vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus. Tačiau tuo viskas nesibaigia, krepšinio istorijos fragmentus atspindi ir fotografijos muziejai, rengiantys akcijas ir projektus po atviru dangumi.

Krepšinio muziejus Joniškyje: vienintelis toks Lietuvoje

Joniškio krepšinio muziejus - tai vieta, kur galima pasinerti į Lietuvos krepšinio istoriją. Muziejuje įrengtas specialus kambarys, skirtas 1937 m. Lietuvos krepšinio rinktinės pergalei II Europos krepšinio čempionate Rygoje (Latvija) pažymėti. Čia galima išvysti garsių žaidėjų apdovanojimus, marškinėlius, batelius ir kitus eksponatus.

Muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas vietos gyventojams žinomas kaip idėjų ir entuziazmo kupinas žmogus, parengęs 14 knygų. Šį krepšinio apdovanojimų, istorijos, garsių žaidėjų daiktų pasaulį jau aplankė apie 700 žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Kanados, JAV. Pats Leonas Karaliūnas sako viską darantis dėl paprastos priežasties: kad garsėtų Joniškio kraštas.

Muziejaus įkūrimo istorija

Įkurti muziejų L. Karaliūnas galvojo daug metų. 2002 metais vietos sporto klubas pagal panaudos sutartį iš Savivaldybės 10-iai metų gavo patalpas ir idėja pamažu ėmė tapti realybe.

„Pas buvusį muziejaus direktorių Karolį Bačionį pamatęs 1938 metų fotografijas, diplomus, kuriuos gavo Joniškio berniukų krepšinio komanda, anuomet Lietuvoje nusileidusi tik Kauno “Aušros“ komandai, kurioje žaidė net trys Lietuvos rinktinės žaidėjai, pajutau entuziazmą. Taigi mūsų atstovai jau prieškarinėje Lietuvoje užėmė antrą vietą šalies moksleivių olimpiadoje ir parvežė sidabro medalius. Tąsyk visi suskato žemėlapyje ieškoti, kur yra Joniškis, koks tai miestas, kad taip gerai jame žaidžiamas krepšinis? Mes turėjome atskirą krepšinio salę po stogu, kuri tuo metu gal buvo trečia šalyje, - pasakoja L. Karaliūnas. - O kur dar 1937-ųjų metų Lietuvos krepšinio rinktinės pergalė Europos čempionate, kai žaidėjai parvežė aukso medalius! Joniškis tada buvo pirma stotis, kur grįžtančią komandą gerbėjai, valdžia sutiko su gėlėmis, maršais, vaišėmis. Joniškiečiai pirmieji šalyje turėjo galimybę pamatyti Latvijos Prezidento K. Ulmanio dovanotą mūsų krepšininkams sidabrinę lėkštę. Čempionų vaidmenis atliko Joniškio sporto klubo „Žiemgalos ainiai“ krepšininkai. Sidabrinę lėkštę paskolino Kauno M. K. Čiurlionio muziejus. Geležinkelio stoties pastato siena pasipuošė šiam įvykiui skirta atminimo lenta. “Pats 15 metų žaidžiau krepšinį, buvau kapitonu, - sako joniškietis. - Pavyko įtikinti atvykti į Joniškį dirbti trenerį Modestą Paulauską. Mūsų krepšinio lygis sparčiai pakilo. Asmeniškai pažinojau Arvydą Sabonį, Voldemarą Chomičių, Šarūną Marčiulionį. Turėjau sukaupęs daug krepšinio atributikos, marškinėlių, kamuolių, sportinių batelių su žinomų sportininkų autografais.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Muziejaus eksponatai ir veikla

Atėję į muziejų svečiai jau pirmąją dieną galėjo pamatyti ką tik į Joniškį parvežtus naudingiausio Europos krepšinio žaidėjo Chucko Eidsono, o taip pat - Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio sportinius batelius su autografais, besirikiuojančius Voldemaro Chomičiaus, Vitalijos Tuomaitės, Modesto Paulausko, Sergejaus Jovaišos, Rimo Kurtinaičio, Zitos Bareikytės, Antano Sireikos laimėtus įvairių spalvų medalius, universiadų apdovanojimus ir prizus, Latvijos prezidento K. Ulmanio dovaną 1937 metų Europos krepšinio čempionato nugalėtojai Lietuvos rinktinei - sidabrinę lėkštę (kopiją), sportininkų marškinėlius, fotografijas, piešinius, pasakojančius Lietuvos krepšinio istoriją ir apie paties krepšinio žaidimo pasaulyje atsiradimo pradžią.

Krepšinio muziejuje vedamos edukacinės mokomosios programos rajono ir šalies moksleiviams, suaugusiems. Leonas Karaliūnas muziejaus penkmečiui surengė ir nuotraukų parodą „Kiemai, kuriuose mylimas krepšinis“. Tai - jo paties darytos fotografijos, akivaizdžiai parodančios, kiek daug Joniškio gyventojų mėgsta žaisti krepšinį ir yra įsirengę krepšinio stovus ar bent prie garažo, ūkio pastato sienos ar durų pritvirtinę krepšinio lanką. Iš viso iškabintos 196 fotografijos, tačiau L. Parodą pristatęs dailininkas Ignas Vilčiauskas įžvelgė nuotraukose ir autoriaus „dozę humoro“.

Muziejaus reikšmė

Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbantis L. Karaliūnas krepšinio muziejumi rūpinasi neatlygintinai. Lietuvos pakraštyje įsikūrusį muziejų per pusmetį jau aplankė apie 700 žmonių. Ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, JAV, Kanados, Rusijos. Čia vyksta krepšinio pamokėlės mokiniams. L. Karaliūnas muziejų aplankančioms klasėms papasakoja apie Joniškio, Lietuvos krepšinio istoriją, taip pat primena, iš kur apskritai atsirado krepšinis. Vaikus žavi sportininkų bateliai su autografais, medaliai, aistruolio T. Balaišio- Sėklos po krepšininkų pergalės Stokholme džiaugsmingo azarto neatlaikęs būgnas. Lankytojai kviečiami pasirašyti ant koridoriaus sieną puošiančio didžiulio pano su žinomų krepšininkų atvaizdais. Trijuose kambariuose eksponatai vargiai beišsitenka, reiktų dar vieno. Įkūrėjo planuose numatyta keistis informacija, eksponatais su kitais pasaulio krepšinio muziejais, minėti garsių krepšininkų sukaktis.

Už renkamą krašto istorinę, kultūrinę, etnologinę medžiagą bei Joniškio raprezentavimą L. Karaliūnas šiemet rajono Savivaldybės buvo apdovanotas Mato Slančiausko premija.

„Mano tikslas - kad garsėtų Joniškis. Kodėl mes bijome pasirodyti, kad turime turtingą istoriją, kad esame kažkuo garsūs, kad užauginome puikių krepšininkų, turėjome gerų trenerių? Reikia didžiuotis savo praeitimi, pasiekimais. Žinoma, ne tik sporto, bet ir kultūros, švietimo ar kitose srityse, - įsitikinęs krepšinio muziejaus įkūrėjas. - Ne kartą Joniškyje viešėjo garsūs krepšininkai, stipruoliai, lengvaatlečiai, irkluotojai. Norėjau, kad juos pamatytų vaikai, kad jiems būtų stimulas tobulėti, siekti. Nereikia Joniškio vadinti provincija. Juk jis įsikūręs tokioje geroje vietoje, šalia kelio “Šiauliai- Ryga“.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Fotografijos muziejus Šiauliuose: krepšinio istorija vaizduose

Šiaulių "Aušros" muziejaus padalinys - Fotografijos muziejus - taip pat prisideda prie krepšinio istorijos puoselėjimo Lietuvoje. Muziejus rengia akcijas-projektus po atviru dangumi, kuriuose pristato "Aušros" muziejuje saugomas vertybes.

Lietuvos krepšinio istorijos fragmentus atspindinčiuose didelio formato skaitmeniniuose vaizduose galima išvysti:

  • 1939 m. III Europos krepšinio pirmenybių (Kaunas, Lietuva) plakatą - vienintelį tokį Lietuvoje.
  • 1937 metų fotografijas, kuriose užfiksuoti krepšinio čempionų, grįžtančių iš II Europos čempionato Rygoje, sutikimas Šiaulių geležinkelio stotyje bei džiugi akimirka, kai Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais.
  • Žaismingai nuteikiančius 1939 metų atvirukus su Lietuvos vyrų ir Kauno moterų krepšinio rinktinės šaržais.
  • 1987 metų fotografijose dar nepamirštas akimirkas, kai trečią kartą iš eilės Kauno Žalgirio krepšinio komanda laimėjo lemiamas šalies vyrų krepšinio čempionato rungtynes su CSKA komanda ir tapo SSRS čempionais.

Vaidoto Kisielio indėlis į fotografijos muziejų

Vaidotas Kisielis - fotografas, didžiąją savo karjeros dalį paskyręs Fotografijos muziejui Šiauliuose. Pradėjęs dirbti 1975 m. „Aušros“ muziejuje, po metų jis tapo Fotografijos skyriaus vedėju. Kisielis fiksavo įvairiausius miesto renginius, istorines statybas, nekildavo problemų su leidimais tiek iš tuometinės miesto valdžios, tiek iš tuometinės cenzūros. Beveik visą karjerą Fotografijos muziejuje Kisielis paskyrė nuolatinės ekspozicijos kūrimui, kurią atidarė 1990 m. Daug metų atiduota ir Šiauliuose veikusiam Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno fakultetui, kuriam Kisielis vadovavo, kartu su Antanu Dilium ir kitais rengė įvairius seminarus, renginius.

Kisielio nuotraukos su "Žalgiriu" iš superfinalo sovietmečiu tapo savotiška valiuta.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

tags: #krepsinio #muziejus #fotografijos