Krepšinis, XIX a. pabaigoje Džeimso Neismito sukurtas žaidimas, šiandien yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, o Lietuvoje ji užima ypatingą vietą, dažnai vadinama „antrąja religija“. Šią sporto šaką pasaulyje koordinuoja Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), įkurta 1932 m., o Lietuva prie jos prisijungė 1936 m. Nuo to laiko Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta daugybė varžybų, pradedant šalies čempionatais ir baigiant tarptautiniais turnyrais, tokiais kaip Eurolyga, Europos ir pasaulio čempionatai.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Įdomu tai, kad Lietuvoje krepšinį pirmosios pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų, S. Garbačiauskas, rašė, kad moterys sportininkės Lietuvoje pradėjo organizuotis dar 1919 m., tačiau viešai pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį 1920-1921 m. Jos žaidė ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, t. y. su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Rungtynės vyko Vytauto parke ir pritraukdavo daug žiūrovų. E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Lietuvoje kūrėjų prisiminimai: „Pasirinkome aikštelę prie paviljono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir pasirinkome krepšinį kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą“.
1921 m. prie Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) buvo įsteigta moterų krepšinio sekcija. 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai - 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prireikė ketvirtųjų rungtynių. Apie pirmųjų metų Lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje „Basketbolo žaidimas“ rašoma: „1922 m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį „Krepšiasvydis vyrams“.
Pirmieji žingsniai ir iššūkiai
1923 m. krepšinis Lietuvoje techniškai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vyrų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Garbačiauskas. 1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų ir moterų komandos žaidė su „Aušros“ gimnazijos komandomis.
1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija - Lietuva. 1927 m. Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai vyko tik tarp Kauno komandų. 1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami. 1929 m. nevyko nė vienerių rungtynių. 1930 m. moterų šventėje buvo surengtos krepšinio rungtynės, o 1931 m. daugiausia J. Paukštys rūpinosi krepšinio reikalais.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas. 1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais. 1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Moterų rungtynės tarp Lietuvos dviračių sąjungos (LSD) ir „Makabi“ baigėsi 0:0. Vyrų komandų daugumą sudarė tų pačių antrosios bei trečiosios ekipos, todėl nemažai rungtynių baigėsi labai skirtingu taškų santykiu.
Lemtingi 1930-ieji: kelias į tarptautinę areną
Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai). Tais pačiais metais lapkričio 30 d. į FIBA būstinę buvo nusiųstas pirmas laiškas, kuriame Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos pirmininkas A. Butavičius rašė: „Turime garbės prašyti Jus atsiųsti Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat tarptautines krepšinio taisykles“. 1935 m. sausio 19 d. po dešimties metų vėl susitiko Latvijos ir Lietuvos krepšininkai, latviai lengvai nugalėjo lietuvius - 123:10. Kitą dieną rungtyniavo Rygos ir Kauno rinktinės. Pradėtos rengti krepšinio varžybos tarp gimnazijų.
1935 m. atvykę į pasaulio lietuvių kongresą lietuviai iš JAV E. Kriaučiūnas, B. Budrikas, J. Knašas ir K. Savickas pasidalino savo krepšinio patirtimi. 1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14 d. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga tapo FIBA nare. Jau vasario 26 d. FIBA generalinis sekretorius R. Busnelis rašė: „Dėkoju už vasario 14 d. laišką. Jūsų prašymas priimti Jus į FIBA apsvarstytas Centriniame biure. Nuo šiol Jūsų šalis galės dalyvauti bet kokioje tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, taip pat ir Berlyno olimpinių žaidynių krepšinio varžybose“.
Debitas Olimpinėse žaidynėse
1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse pirmą kartą vyko ir vyrų krepšinio komandų varžybos. Pirmaisiais olimpiniais čempionais tapo JAV krepšininkai, kurių komandoje buvo ir lietuvių kilmės žaidėjas Pranas Lubinas. 1910 m. Los Andžele gimusio P. Lubino dėka JAV komanda iškovojo čempionų vardą. 1936-uosius galima pavadinti aktyvaus mokimosi metais. Po Berlyno olimpinių žaidynių į Lietuvą atvyko P. Lubinas ir daugiau kaip du mėnesius mokė lietuvius krepšinio meno ir pats žaidė JSO komandoje. Metų pabaigoje Lietuvos komanda pirmą kartą nugalėjo Latvijos komandą 35:27, ir ne bet kokią - Latvijos čempioną US klubą. Kauno JSO komandoje žaidė P. Lubinas ir J. Žukas. Kitą dieną Kauno rinktinė, kurioje vėl buvo P. Lubinas ir J. Žukas, nugalėjo Rygos rinktinę.
Auksiniai 1937-ieji: Europos čempionų titulas
1937 m. Rygoje įvyko II Europos vyrų krepšinio čempionatas, į kurį buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvykę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Pirmose rungtynėse nugalėjo favoritais laikytus italus 22:20. Paskui lietuviai nugalėjo Estijos krepšininkus 20:15, Egipto rinktinę 21:7, Lenkijos rinktinę 32:25 ir finale dėl žemyno čempiono vardo vėl žaidė su Italijos rinktine. Po labai atkaklios ir dramatiškos kovos lietuviai palaužė italų krepšininkus ir vieno taško persvara 24:23 laimėjo Europos čempionų vardą. Du lietuviai pateko į simbolinį čempionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Rezultatyviausiu čempionato žaidėju tapo P. Talzūnas, pelnęs 83 taškus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Moterų krepšinio rinktinės sidabras
1938 m. pradėta rengti Europos moterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Žaidė 5 šalių rinktinės, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, treniruojama P. Lubino. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą. 1938 m. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Moksleivių krepšinio varžybas mergaičių grupėje laimėjo Telšių gimnazijos žaidėjos, o berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos krepšininkai. Olimpiados suaugusiųjų krepšinio turnyre dalyvavo 24 vyrų ir 16 moterų komandų. Tarp moterų pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, finale nugalėjusios „Aušrą“ 13:7 . Vyrų varžybose finale susitiko Amerikos lietuvių ir LFLS rinktinės.
Antrasis Europos čempionų titulas namuose
1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Teisę rengti čempionatą Lietuva įgijo prieš du metus II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Pagal tuo meto nuostatas čempionai galėjo rengti ateinantį čempionatą. Šiame čempionate pareiškė norą dalyvauti net 17 komandų. 1939 m. Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybose susitiko su, kaip vėliau paaiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 skirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesunkiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais.
Lietuvos rinktinės garbę gynė A. Andrulis, V. Budriūnas, J. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, V. Leščinskas, P. Lubinas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Baltrūnas, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M. Šliūpas. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas tapo estas V. Veskila, pelnęs 116 taškų, trečias - P. Lubinas (96), penktas - M. Ruzgys (77). Į simbolinį Europos rinktinės penketuką pateko F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas ir M. Ruzgys.
Lietuvos krepšinio indėlis: apibendrinimas
Išnagrinėjus istorinius šaltinius, galima teigti, kad Lietuvos krepšinis per gana trumpą laiką ištobulėjo ir pasiekė didelių laimėjimų. Pradėjęs savo kelią nelengvai, vis labiau plėtojosi dėka sporto draugijų. Labai didelį indėlį įnešė Lietuvos krepšiniui Amerikos lietuviai, kaip antai P. Lubinas. Taip pat labai svarbus buvo Kūno kultūros rūmų vaidmuo. Labai didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turėjo, žinoma, 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame lietuviai nugalėjo. Susidomėjimas dar labiau padidėjo po 1938 m. Europos moterų ir 1939 m. vyrų čempionatų.
Krepšinis šiandien
Šiandien krepšinis išlieka populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Apklausos rodo, kad net 60 proc. gyventojų krepšinį įvardija kaip savo mėgstamiausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausias įvardijamas vos 8,8% respondentų.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Lietuvos krepšinio istorijos etapai
Lietuvos krepšinio istoriją galima suskirstyti į kelis etapus:
- Pirmasis etapas (1920-1940 m.): Krepšinio atsiradimas ir populiarėjimas Lietuvoje, pirmieji čempionatai, dalyvavimas tarptautinėse varžybose, Europos čempionų titulai.
- Sovietinis etapas (1940-1990 m.): Lietuvos krepšininkų dalyvavimas SSRS rinktinėje, Kauno „Žalgirio“ dominavimas sovietiniame krepšinyje.
- Nepriklausomybės etapas (nuo 1990 m.): Lietuvos krepšinio atgimimas, klubinio krepšinio vystymasis, nacionalinės rinktinės pasiekimai tarptautinėse varžybose.
Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo septyniose olimpinėse žaidynėse iš eilės (1992-2016 m.) ir trejose iš jų (1992, 1996, 2000 m.) iškovojo bronzos medalius. 2004 ir 2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai - 7-oji vieta.
Lietuvos krepšinio ateitis
Nepaisant patirtų pakilimų ir nuosmukių, krepšinis Lietuvoje išlieka gyvybinga ir perspektyvi sporto šaka. Jaunų talentų ugdymas, profesionalus klubinis krepšinis ir aistringi sirgaliai leidžia tikėtis, kad Lietuvos krepšinis ateityje dar ne kartą garsins šalies vardą tarptautinėje arenoje.
tags: #krepsinio #olimpiniai #krepsinio #cempionai