Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai tautos aistra, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Šis straipsnis skirtas apžvelgti krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant jo užuomazgomis ir baigiant dabartiniais pasiekimais, bei atskleisti svarbiausius įvykius, asmenybes ir komandas, prisidėjusias prie šio sporto populiarinimo.
Krepšinio Šaknys Lietuvoje
Už krepšinį turėtume būti dėkingi sniegui ir šalčiui, o tiksliau - Kanados daktarui Jamesui Naismithui, kuris dėl blogo oro ir sugalvojo šį žaidimą. Prieš kiek daugiau nei 100 metų Springfildo mieste atsiradęs žaidimas buvo skirtas užimti studentus žiemą, kai nėra sąlygų žaisti beisbolo ar amerikietiško futbolo. Žaidžiant buvo naudojamas futbolo kamuolys ir pintinė be dugno, iš kurios po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti.
Lietuvoje krepšinis pradėjo populiarėti po keliasdešimties metų nuo pirmųjų rungtynių. Pirmiausia juo susidomėjo moterys. Tiesa, tada žaidimas skyrėsi nuo dabartinio: nebuvo ribojamas laikas, todėl taškų būdavo pelnoma nedaug. „Žargonu sakydavom - žmindo ir žmindo, pasuoja ir pasuoja, ir staiga laisvas žmogus po krepšiu… Vėliau žaidimu susidomėjo ir vyrai, tiksliau - Fizinio lavinimo sąjunga. Greitai Kaune įvyko ir pirmosios oficialios rungtynės.
Oficialiai krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
S. Dariaus indėlis į skirtingas sporto šakas:
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
Krepšinio Aukso Amžius: 1930-ieji Metai
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
„Nuo 1935 m., kai mano brolis ir kiti nuvažiavo į Lietuvą, krepšinis padarė pažangą. Buvo gera pradžia“, - pasakoja Feliksas Kriaučiūnas, 1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokęs žaisti krepšinį. Jis žaidė 1937 m. ir 1939 m. „Niekada neužmiršiu to laiko, kai, laimėjus Rygoje, mus priėmė. Žmonės ėjo į stotį mūsų sutikti…“ - prisimena F.
Du kartus iš eilės laimėti Europos titulai (tada vadinti meisterio) buvo ne tik svarbus sportinis, bet ir politinis pasiekimas. Nuo kaimyninių Baltijos valstybių sportiniais laimėjimais tuo metu atsilikusi Lietuva buvo įrašyta į krepšinio istoriją. Lietuvoje imta steigti klubus, o dar prieš 1939 m.
Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai:
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Pokario Metai ir Nepriklausomybės Atgavimas
Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Lietuvos rinktinė ilgiau nei pusę šimtmečio nedalyvavo jokiuose čempionatuose, tačiau talentingų krepšininkų šalyje tikrai netrūko. 9-asis dešimtmetis krepšinio istorijoje - įtemptų kovų tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Atgavus nepriklausomybę, pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės sužaistos 1992 m. Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse.
Naujas Etapas: Nepriklausoma Lietuva ir Tarptautiniai Pasiekimai
Per kiek daugiau nei 20 nepriklausomybės metų vyrų krepšinio rinktinė tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininke, kartą - Europos čempionais, dukart - Europos vicečempionais bei 2007 m. laimėjo bronzą. Moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais, o apdovanojimus renka ir vyrų bei moterų jaunimo ir jaunių komandos. Lietuvos krepšininkai žaidžia geriausiose Europos bei Amerikos komandose, šalies klubai dalyvauja svarbiausiuose turnyruose. O 1999 m. Jonas Valančiūnas, broliai Lavrinovičiai, Martynas Pocius, Jonas Mačiulis ir dar keletas krepšininkų prieš kelias dienas pradėjo kovas pasaulio krepšinio čempionate. Komanda dvi savaites Ispanijoje bandys įrodyti, kad prieš ketverius metus iškovota pasaulio čempionato bronza ir vėl gali būti lietuvių rankose.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Vytautas Geštautas: Krepšinio Legenda
Vytautas Geštautas (1934 vasario 6 d., Plungė) - krepšininkas, treneris, teisėjas, dėstytojas. SSRS sporto meistro vardą gavo 1961 m., nuo 1993 m. - FIBA garbės teisėjas.
Buvo Telšių sporto mokyklos auklėtinis, pirmasis žemaičio treneris - A. Šaikūnas. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, 1958-1962 m. dirbo treneriu Vilniaus „Žalgirio“ vaikų sporto mokykloje, 1962-1991 m. - Vilniaus politechnikume, VVPI, fizinio auklėjimo katedros dėstytoju Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Krepšinio biografijoje - ne vien sportiniai pasiekimai. 1991-1997 m. buvo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas.
Krepšinio biografijoje svarbūs šie etapai:
- 1954-1958 m.
- 1956-1958 m.
- 1958 m.
- 1958-1963 m.
- 1963 m. III SSRS Tautų spartakiada Maskva. Viso žaidė 7 oficialias rungtynes ir pelnė 11 taškų. Rezultatyviausias pasirodymas 1963 m.
Tim̃leris Vytautas: Atsidavęs Krepšiniui
Tim̃leris Vytautas (1928 04 13 Kaunas - 1981 03 15 Kaunas), krepšininkas, treneris, dėstytojas. 1953 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto (1949-1952), Kauno Žalgirio (1949-1951) krepšinio komandose. 3 kartus Lietuvos vyrų krepšinio čempionas (1949-1951). 1951 Lietuvos rinktinės žaidėjas: žaidė 2 rungtynes, pelnė 5 taškus. SSRS krepšinio vicečempionas (1949) ir čempionas (1951). 1953-1967 Lietuvos kūno kultūros instituto Žaidimų katedros dėstytojas. 1956 Tadžikijos SSR moterų krepšinio komandos treneris. 1962-1963 treniravo Lietuvos kūno kultūros instituto moterų krepšinio komandą, 1962 SSRS kūno kultūros institutų čempionato laimėtoją.
Varėnos Rajono Krepšinio Istorija
Krepšinis Lietuvoje - populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir didelį būrį gerbėjų. Ne išimtis ir Varėnos rajonas, kuriame krepšinis gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Krepšinio Užuomazgos Varėnos Rajone
Pirmieji Varėnos rajono krepšinio čempionatai pradėti organizuoti dar sovietmečiu. 1979 m. dažnai Varėnos rajono krepšinio čempionatai vykdavo turais - Marcinkonyse, Merkinėje, Matuizose, Gudžiuose, kur susirinkdavo daug žiūrovų. 1985 m. pirmą kartą rajono krepšinio čempionais tapo 1 vidurinės mokyklos komanda.
Prie Varėnos krepšinio vystymosi šiuo metu yra prisidėję fizinio lavinimo mokytojai - Vytautas Kauzonas (Merkinė), Kazys Sereičikas (Nedzingė), Bronius Zalieckas (Senoji Varėna). Rajono krepšinio varžybose šiuo laikotarpiu yra žaidę ir žinomų krepšininkų - Algis Budėnas iš Marcinkonių, treniravęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinę), Gintaras Kurguzinskas, Rimas Grigas, matuiziškis Gintautas Zalieckas, vėliau tapęs krepšinio teisėju.
VRKL Sezonas ir Komandų Gausa
Laikui bėgant krepšinio čempionatuose komandų skaičius augo ir savo aukščiausią lygį pasiekė 2001-2003 m. VRKL sezone, kai pirmenybėse dalyvavo net 21 komanda. Tai rodo didelį susidomėjimą krepšiniu ir jo populiarumą tarp Varėnos rajono gyventojų.
„Žalgirio“ Draugijos Žaidynės: Nuo Sovietmečio Iki Bronzos Medalių
Nuo sovietų laikų vyko „Žalgirio“ draugijos žaidynės, kaip ir iki dabar žaidynės vyksta trimis etapais (rajono, zoninės ir finalinės). 2006-2008 m. rajono čempionais tris sezonus iš eilės tampa - „Gurmelito-Ekorato“ ir „Simpras-Ekoratas“ komanda. Nuo 2009 iki 2012 m. 2013-2015 m.
Nuo 2015 m. prasidėjo SK „Toreso“ era, tai metais Senosios Varėnos atstovai ne tik laimėjo zoną, bet ir finalinėse „Žalgirio“ žaidynėse pirmą kartą Varėnai iškovojo „bronzos“ medalius. 2016 m. parvežė sidabrą, o 2018 m. vėl pasidabino bronza. Šie pasiekimai rodo, kad Varėnos krepšininkai gali sėkmingai konkuruoti ne tik rajono, bet ir respublikos lygiu.
Žymūs Varėnos Krepšininkai
Per ilgą Varėnos krepšinio istoriją rajono komandose žaidė nemažai talentingų krepšininkų, kurie vėliau išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp jų galima paminėti:
- Dainius Šalenga („Sviesto“ gamykla), žaidęs 1995-1996 m. sezone.
- Tautvydas Lydeka („Stigma“), žaidęs 2001-2003 m. sezone.
- Jonas Valančiūnas („Ekstra“), žaidęs 2009-2010 m. sezone.
- Darius Tarvydas („Ekstra“), žaidęs 2009-2010 m. sezone.
- Andrius Jurkūnas („Erbis“), žaidęs 2009-2012 m. sezone.
- Mindaugas Boruta („Toreso“), žaidęs 2011-2012 m. sezone.
- Gytis Andrijauskas („Toreso“), žaidęs 2013-2015 m. sezone.
- Rolandas Matulis („Toreso“), žaidęs 2015-2017 m. sezone.
- Nerijus Varnelis („Erbis“), žaidęs 2016-2017 m. sezone.
- Deividas Zoruba („Erbis“), žaidęs 2016-2017 m. sezone.
- Osvaldas Mačernis („Toreso“), žaidęs 2023-2024 m. sezone.
- Gediminas Plukys - rezultatyviausias čempionų komandos žaidėjas („Ąžuolo“ vid. 1996 m.
Varėnos Rajono Krepšinio Čempionai (1996-2024 m.)
| Metai | Komanda |
|---|---|
| 1996 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 1997 | Jaunimas |
| 1998 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 1999 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 2000 | „EXTRA“ |
| 2001 | „EXTRA“ |
| 2002 | „EKSTRA“ |
| 2003 | „EKSTRA“ |
| 2004 | „Bitės“ |
| 2005 | „EKSTRA“ |
| 2006 | „Gurmelitas-Ekoratas“ |
| 2007 | „Gurmelitas-Ekoratas“ |
| 2008 | Senoji Varėna- Varbitas |
| 2009 | SK „Erbis“ |
| 2010 | „Vipreka“ |
| 2011 | SK „Erbis“ |
| 2012 | SK „Erbis“ |
| 2013 | SK „Bitės-Log Forest“ |
| 2014 | SK „Bitės-Log Forest“ |
| 2015 | SK „Toreso Green Group-Vipreka“ |
| 2016 | SK „Toreso“ |
| 2017 | SK „Bitės“ |
| 2018 | SK „Toreso“ |
| 2019 | KK „Bitės’98“ |
| 2020 | Sezonas pusfinalio stadijoje nutrauktas dėl pandemijos (SK „Toreso“, KK „Bitės’98“, SK „Erbis“, SK „Ekstra“) |
| 2021 | Sezonas nevyko dėl COVID-19 plitimo grėsmės |
| 2022 | Sezonas nevyko |
| 2023 | KK „Bitės’98“ |
| 2024 | SK „Toreso“ |
„Vytauto“ ir „Lietuvos Ryto“ Dvikova: Aistros ir Kontroversijos
Nemažai krepšinio sirgalių mano, kad vilniečiai varžovams nusileido tyčia, nes nori išvengti akistatos su Klaipėdos „Neptūnu“ pusfinalyje. Aistras pakurstė ir tai, jog lažybų kontorose prieš „Vytauto“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovą favoritais laikyti Prienų krepšininkai. Apie šią situaciją tv3.lt kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ strategu Tomu Pačėsu, „Vytauto“ treneriu Virginijumi Šeškumi, taip pat Prienų klubo atstovu Aurimu Bartuška.
Tomo Pačėso Komentarai
Tai kodėl atidavėte pergalę „Vytautui“? - pusiau juokais paklausiau T. Pačėso.
Visos šios kalbos yra absoliuti nesąmonė. Mes tikrai stengėmės laimėti šias rungtynes. Jei aš ar kuris nors treneris pasakytų savo žaidėjams, kad reikia pralaimėti tyčia ar nesistengti, tokio stratego karjera iškart būtų baigta. „Neptūnas“ mums yra parankesnis varžovams nei „Vytautas“. Ne veltui mes klaipėdiečius šį sezoną nugalėjome keturis kartus iš penkių. O tą vieną mačą pralaimėjome paskutinėmis minutėmis po labai atkaklios kovos. Mes ketvirtojo kėlinio pabaigoje pirmavome prieš klaipėdiečius apie 10 taškų skirtumu, tai galima prifantazuoti, mes tyčia nusileidome varžovams. „Vytautas“ žaidžia nestandartinį krepšinį. Iš esmės visi žaidėjai gali mesti ir pataikyti iš toli, išskyrus Vaidą Čepukaitį. Be to, jie beveik visi gali keistis ginamaisiais. Taigi mes negalime prieš juos žaisti aukšta sudėtimi. O kai kurie mūsų antrosios linijos žaidėjai nedemonstruoja gero žaidimo. Mums rungtynės Prienuose buvo visiškai nesvarbios turnyro lentelės požiūriu - vis tiek reguliariajame sezone būsime antri. Dėl šios priežasties natūralu, kad leidau prieš svarbias kovas pailsėti veteranui Mindaugui Lukauskiui, o jo labai trūko Prienuose. Mindaugas juk buvo geriausias mūsų krepšininkas rungtynėse su „Neptūnu“. Prienuose leidau nemažai žaisti jaunajam Aisčiui Pliskauskui. Jis rungtyniavo tikrai gerai. Tokie mačai šiam gynėjui padeda sparčiai tobulėti. Jis ir ateityje žais tokiose rungtynėse, kurios mums bus nesvarbios dėl turnyro lentelės. Taip samprotaujant galima klausti, kodėl mes prieš tai sąmoningai nepralaimėjome Utenos „Juventus“ krepšininkams. Juk galėjome taip padaryti. Man tokios kalbos kelia juoką. Beje, mums „Juventus“ atkrintamosiose varžybose būtų daug parankesnis oponentas nei „Vytautas“.
Kodėl „Lietuvos ryto“ krepšininkai neprasižengė, kai likus 5,5 sek. iki ketvirtojo kėlinio pabaigos sumažinote skirtumą iki 3 taškų?
Jie turėjo suvokti, kad būtina bauduoti. Mes per treniruotes ne kartą esame aptarę tokias situacijas. Artūras Jomantas nespėjo prasižengti, nes turbūt jau buvo pavargęs ir nespėjo pažeisti taisyklių. Be to, jis neseniai įsiliejo į komandą, todėl laiku nesusivokė, ką reikia daryti. Pliskauskas dar neturi patirties, todėl gal nesusiorientavo. Dar vienas keistas momentas. Per praėjusią dvikovą su „Neptūnu“ naudingai žaidę Gediminas Orelikas ir Kšyštofas Lavrinovičius šįkart beveik nežiūrėjo į krepšį. G. Orelikas per 21 min. atakavo tik 4 kartus, nepelnė nė taško, neišprovokavo nė vienos pražangos, surinko minus šešis naudingumo balus. Brolis per 18,5 min. metė 3 sykius, uždirbo vieną pražangą, sukrapštė vos 3 taškus. Aš irgi buvau nustebęs, kad taip prastai žaidė Orelikas, nors prieš „Neptūną“ rungtyniavo tikrai gerai. Pavyzdžiui, jis atkovojo tik vieną kamuolį.
Galbūt jums nežinant kai kas pasikalbėjo su Oreliku ir Lavrinovičiumi prieš šias rungtynes ir patarė per daug nesiplėšyti…
Aš taip nemanau. Nenoriu tuo tikėti.
Jūs beveik tris kėlinius labai energingai ir emocingai vadovavote mačui, o paskui sėdėjote visiškai ramus, kas jums nebūdinga. Tai sukėlė įtarimų kai kuriems aistruoliams.
Aš ne pirmą kartą taip elgiuosi šį sezoną. Tai nereiškia, kad aš neišgyvenu, kad man nesvarbi rungtynių baigtis. Ir man reikia tausoti energiją, nervus. Artimiausiu metu laukia daug labai svarbių rungtynių. Padarėte net 22 klaidas, jūsų žaidėjai pataikė tik 5 iš 13 baudų. Artūras Gudaitis įmetė tik 2 baudas iš 7.
Tiesiog vyrai vaikiškai klydo. Nesuprantu, kas pasidarė. Denisas Lukašovas kol kas neranda sau vietos. Beveik visi klydo dažnai. Pasitaiko taip visoms komandoms. Aš juk neliepiau savo krepšininkams, kad jie atiduotų kamuolius savo varžovams. Negi jūs manote, kad liepiau Gudaičiui tyčia pramesti baudas. Apskritai juk „Vytautas“ yra pajėgi komanda. Prieniškiai neseniai sutriuškino „Neptūną“. Pagal sudėtį Prienų ir Klaipėdos klubai stovi aukščiau už kitas komandas. Aišku, išskyrus „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, bet šį sezoną ir favoritai neretai pralaimi. Noriu atsiprašyti komandos sirgalių dėl prasto žaidimo rungtynėse su "Vytautu".
Virginijaus Šeškaus Komentarai
V. Šeškus nemano, kad vilniečiai jo auklėtiniams pralaimėjo tyčia ar nekovojo visa jėga.
„Mes puikiai sužaidėme trečiąjį kėlinį, kai laimėjome atkarpą 19:0. „Lietuvos rytas“ paskutiniame ketvirtyje mus beveik pasivijo. Jei jie nebūtų norėję laimėti, nebūtų kilę į lemiamą šturmą. Prieš Oreliką taikėmė agresyvią gynybą „trap“ - jį dengusiam mūsų gynėjui padėdavo Čepukaitis ir jie dviese bandydavo uždaryti Gediminą. Gal dėl to Orelikas nesužaidė gerai“, - samprotavo „Vytauto“ vairininkas.
Aurimo Bartuškos Nuomonė
V. Šeškui pritarė A. Bartuška. Jam pasirodė truputį keista, kad vilniečiai nebaudavo paskutinėmis sekundėmis, kai dar galėjo pabandyti išgelbėti mačą.
„Man pikta, kad kai kas nuvertina mūsų pergalę. Jei ir vilniečiai būtų žaidę ne visa jėga, mūsų krepšininkams vis tiek reikia įmesti. O juk pelnėme 80 taškų. Beje, jei patektume į pusfinalį, „Žalgiris“ mums būtų daug parankesnis varžovas nei „Lietuos rytas“, - sakė Prienų-Birštono klubo garbės prezidentas.