Įvadas
Šiame straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti krepšinio trenerio Stanislovo biografiją, jo indėlį į krepšinio sportą Lietuvoje ir už jos ribų. Straipsnis apims svarbiausius jo gyvenimo etapus, karjeros pasiekimus ir įtaką krepšinio kultūrai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Informacijos apie Stanislovo ankstyvąjį gyvenimą vartotojas nepateikė. Tačiau, remiantis bendra informacija apie sportininkų karjeros pradžią, galima teigti, kad jo susidomėjimas krepšiniu galėjo prasidėti vaikystėje, stebint krepšinio varžybas ar žaidžiant su draugais. Tikėtina, kad jis lankė sporto mokyklą ar treniruotes, kur ugdė savo įgūdžius ir talentą.
Žaidėjo Karjera
Remiantis pateikta informacija, Stanislovas žaidė Kauno Centrinės jaunalietuvių sporto organizacijos ir Vilniaus vyrų krepšinio komandose. Jis tapo 3 kartus Lietuvos krepšinio čempionu (1937, 1938, 1940) ir Europos krepšinio čempionu (1937).
Be krepšinio, Stanislovas taip pat pasižymėjo lengvosios atletikos srityje. Jis 19 kartų tapo Lietuvos lengvosios atletikos čempionu: 110 m barjerinio bėgimo (1933, 1937), estafečių 4 × 100 m (1935) ir 4 × 400 m (1934, 1935), šuolio su kartimi (1928, 1929), 8 kartus disko metimo (1927, 1929-1935), rutulio stūmimo (1933), penkiakovės (1927, 1932, 1934). Jis taip pat buvo I Lietuvos tautinės olimpiados 110 m barjerinio bėgimo laimėtojas (1938).
Trenerio Karjera
Deja, konkrečios informacijos apie Stanislovo, kaip krepšinio trenerio, karjerą vartotojas nepateikė. Tačiau, remiantis bendra informacija apie krepšinio trenerius, galima teigti, kad jis galėjo treniruoti įvairias komandas - nuo jaunių iki profesionalų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Mokslinė ir Pedagoginė Veikla
Stanislovas aktyviai dalyvavo mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Jis yra daugelio knygų ir vadovėlių autorius, tarp kurių:
- Krepšinis ir krepšininkai (su Vytautu Kazakevičiumi, 1966)
- Treniruokimės savarankiškai (1967, lietuvių, rusų, serbų kalbomis)
- Lietuvos krepšinis (su kitais, 1977)
- Žaidžiame krepšinį (1976 ²1982 ³1997, 1982 Talinas, estų kalba, 1984 Maskva, rusų kalba)
- Tarybų Lietuvos krepšinis (su kitais, 1985)
- Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų (1992)
- Olimpinis krepšinis (1996)
- Krepšinio testai (1998, 2002)
- Lithuania: A Success Story (su kitais, 2006)
- Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį (2 tomai 1991, 1992)
- Olimpinis 1992 metų krepšinis (1993)
- Neslūgstančios krepšinio vilnys (1999)
- Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904-1958 (2003)
- Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai (2007)
- Sporto terminų žodynas (1996 ²2002)
- Krepšinis (1985)
- Žaidimai. Teorija ir didaktika (su kitais, 1994 ²1998 ³2002)
- Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000)
- Olimpija (2002)
- Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika.
Šios knygos ir vadovėliai prisidėjo prie krepšinio teorijos ir metodikos plėtojimo, padėjo ugdyti naujas krepšininkų ir trenerių kartas.
Įtaka Krepšiniui ir Palikimas
Neturint konkrečių detalių apie Stanislovo karjerą, sudėtinga įvertinti jo įtaką krepšiniui ir palikimą. Tačiau, jo indėlis į krepšinio teorijos ir metodikos plėtojimą, jo knygos ir vadovėliai, jo darbas su jaunaisiais krepšininkais, be jokios abejonės, turėjo teigiamos įtakos krepšinio raidai Lietuvoje.
Palangos Miesto Savivaldybės Viešoji Biblioteka Kuria Personalijų Žinyną „Palangos Vardai“
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos.
ADIKLIENĖ EMILIJA (1906-1993) - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937-1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946-1951). XX a. 7-8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, aktualizuojamas Palangos viešosios bibliotekos leidžiamame etnokultūros metraštyje „Palangos langai“.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
E. ALEKSA JONAS PRANAS (1879-1955) - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920-1923), LR žemės ūkio ministras (1926-1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925-1940). Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse.
ALMINAS LEANDRAS (1927-1990) - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jo darbų atminimas įamžintas knygoje „Leandras Alminas: Žemaitijos krašto šviesuolis“ (aut. J.
ALONDERIS ROBERTAS (1910-1942) - kariuomenės kavalerijos karininkas, dragūnas leitenantas.
AMBRAZAITYTĖ FELICIJA (1904-1994) - fotografė, fotografavo poilsiautojus prie jūros, darydavo kalėdinius atvirukus. 1946-1949 m.
ANDRÉ EDOUARD FRANÇOIS (1840-1911) - prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
ANDRIEKUTĖ REGINA (1933-2012) - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964-2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Palanga - R. Andriekutės gimtinė.
ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS - architektas. Palanga - jo gimtinė. Svarbiausi jo sukurti projektai - Klaipėdoje. Palangoje suprojektavo keletą gyvenamųjų namų.
ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868-1947) - dailininkas, 1906-1910 m. gyveno Palangoje tėvo name J. Basanavičiaus gatvėje. Dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus parko sodininku, laisvalaikiu tapydavo. Po 1910 m.
ANDRIUŠKA BENEDIKTAS (1884-1951) - jėzuitas, kunigas, rašytojas, vertėjas, profesorius. 1901 m.
ANDRULIS DOMAS (1896-1973) - pedagogas, chorvedys, kompozitorius. 1926-1928 m.
ANTINIS ROBERTAS (1898-1981) - skulptorius.
ANUSAS IGNAS (1901-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris. 1919 m. rugsėjo 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. birželio 16 d. Po tarnybos gyveno Palangos valsčiuje.
ATKOČIŪNAS EDMUNDAS - kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas, Pasaulio lietuvių žurnalistų asociacijos narys (nuo 2001 m.), Lietuvos kongreso valdybos narys (nuo 2010 m.). Baigė vidurinę mokyklą Palangoje (1976). Išleido kelias poezijos knygas.
AUGAITYTĖ ELENA (1928-2021) - skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gintaro dirbinius eksponavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1955 m.
AUGUSTAUSKAS VYTAUTAS (1884-1944) - Lietuvos karininkas, pulkininkas, pirmasis Kulautuvos kurorto direktorius, žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ redaktorius (1935-1940), vienas iš 1941 m. birželio sukilimo partizanų būrio vadų.
AVIŽONIS PETRAS (1875-1939) - gydytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius (drauge su kitais).
BADEN-POWELL OLAVE (1889-1977) - rašytoja, pasaulio mergaičių skaučių vadė, dalyvavusi Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Ant akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir LR Prezidento, Lietuvos skautų vado A. Smetonos inicialai.
BADEN-POWELL ROBERT (1857-1941) - anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Pasaulio skautų vadui pagerbti Miško gatvė pervadinta jo vardu, ant akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir LR Prezidento, Lietuvos skautų vado A. Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje. Palangos miesto savivaldybės taryba sugrąžino Roberto Baden-Povelio alėjos vardą S. Dariaus ir S.
BAGDANAVIČIENĖ (RENNER) KATERINA (1908-1985) - žydų gelbėtoja, tremtinė. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus.
BAGDANAVIČIUS BENEDIKTAS (1892-1961) - muitininkas, žydų gelbėtojas, tremtinys. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m.
BAGDONAVIČIUS GERARDAS (1901-1986) - lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas. Gyveno Šiauliuose. Lietuvos miesteliuose mėgo piešti iš natūros.
BALČIKONIS KĘSTUTIS - dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.
BALČIUS MIKAS KOSTAS - kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019), Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. K. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, Lietuvos kuršių draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. K. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. K. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 m. jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d.
BALSYS EDUARDAS (1919-1984) - kompozitorius, profesorius. Kartu su tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti. Sukūrė baletą „Eglė - žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo g. 4, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (skulptorius R.
BALSYS LEOPOLDAS (1918-1987) - laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E.
BALSYS VLADAS (1924-1987) - pedagogas, chorvedys. Gimė Palangoje. 1949-1954 m. studijavo dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954-1987 m. - Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, 1961-1964 m.
BALŠAITIS ANTANAS (1897-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris. Gimė Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje. 1919 m. birželio 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. spalio 21 d. Po tarnybos gyveno Paronžės kaime, Palangos valsčiuje.
BALTIEJUS JUOZAS (1955-2022) - fotografas.
BALTUŠKA FELIKSAS (1865-1944) - kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas. Baigė Palangos progimnaziją.
BANIULAITYTĖ ZITA - etnokultūros žinovė, audėja, tautinio paveldo tekstilės srityje puoselėtoja, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė (nuo 1988 m.), Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė (nuo 2002 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro konsultantė (nuo 2006 m.), Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė (nuo 2008 m.). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1967-1975). Gyvena ir dirba Palangoje. Ansamblis „Mėguva“ rengia folkloro programas, dalyvauja respublikiuose ir užsienio folkloro festivaliuose. Jurginių tradicija Palangoje įrašyta į Nematerealaus kultūros paveldo sąvadą (2021). „Mėguva“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta metų nominacija „Aukso paukštė“, skirta geriausiems mėgėjų meno kolektyvams Lietuvoje ir jų vadovams (1999). Kartu su L. Sungailiene 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“. Z. Baniulaitytės sukurtų tautinių kostiumų pristatymas įtrauktas į Žemės ūkio ministerijos išleisto leidinio „Lietuvos tautinis paveldas: tautinis kostiumas“.
BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912-2005) - pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje.
BARAUSKAS BRONISLOVAS (1908-1985) - dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975-1985). Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983-1984).
BARONAS PETRAS - dailininkas, skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Šventosios herbo (2008), istorinės tematikos medalių kūrėjas. P. Baronas sukūrė medalių, skirtų iškilioms Palangos asmenybėms, įamžino Šventosios aktualijas, atkūrė Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios relikvijas: baltai mėlyną simbolinį laivą (2000), du medinius angelus, puošiančius centrinį altorių (2014). Bažnyčios istoriją įamžino ąžuoline paminkline skulptūra „Būtingės istorija I“ (2012). P. Barono dailės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai. Su A. Baroniene dailininkas vienuolika metų Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų. Respublikiniuose konkursuose P. Baronas yra pelnęs apdovanojimų už darbus medalių srityje.
BARONIENĖ AUDRONĖ žr.
BASANAVIČIUS JONAS (1851-1927) - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. Dr. J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. Tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą. Lankėsi Palangoje, Tiškevičių bulvaras pervadintas jo vardu (1924). Kurorte pastatytas J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V.
BASEVIČIUS JONAS (1900-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris, jaun. leitenantas. 1919 m. birželio 20 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. gruodžio 31 d. 1921 m. baigė Lietuvos karo mokyklą. Nuo 1927 m. gyveno Palangoje.
BEBRIS JURIS (1859-1951) - pedagogas, redaktorius ir žurnalistas. 1888-1903 m. dirbo pedagogu Palangos progimnazijoje.
BEBRIS RAIMONDAS (1891-1940) - Latvijos kariuomenės karininkas, Lačplėsio karo ordino kavalierius (latv. Lāčplēša Kara ordenis), žurnalistas, poetas. Gimė Palangoje. Palangoje gyveno iki 1903 m. Vėliau mėgo vasaroti Palangoje.
BEINORAS JURGIS (1888-?) - karininkas, vyr. leitenantas. Paleistas į atsargą, tarnavo pasienio policijoje. Nuo 1939 m. 15 šaulių rinktinės Aisėnų būrio vadas.
BEINORIS JONAS (1908-1985) - kunigas, kanauninkas. 1928 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1933 m. gavo kunigystės šventinimus. 1965 m. kunigui J. Beinoriui suteiktas Telšių katedros kapitulinio kanauninko vardas. 1970 m. balandžio 30 d. paskirtas Palangos klebonu ir dekanu. Jis rūpinosi kapitaliniu bažnyčios remontu - stogo, bokšto, šventoriaus, vidaus tvarkymu. Palangoje dirbo iki 1975 m. spalio 20 d., nes paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. Mirė 1985 m. kovo 7 d.
BENEDIKTAVIČIUS LIUDAS (?-?) - pedagogas. 1951-1960 m. vadovavo Palangos vidurinei mokyklai.
tags: #krepsinio #treneris #stanislovas