Krepšinis - tai ne tik populiarus sportas, bet ir puikus būdas stiprinti kūną bei gerinti psichologinę būseną. Šis dinamiškas sportas reikalauja įvairių fizinių savybių, tokių kaip greitis, jėga, koordinacija, ištvermė ir lankstumas. Energijos poreikis krepšinyje apima tiek anaerobinį, tiek aerobinį pajėgumą. Trumpi, intensyvūs sprintai ir šuoliai reikalauja greitai išlaisvinti energiją, o ilgesnė žaidimo trukmė - ištvermės. Be fizinės naudos, krepšinis taip pat turi teigiamą poveikį psichikos sveikatai, padeda įveikti stresą ir gerina nuotaiką.
Krepšinio Poveikis Fizinei Sveikatai
Nuoseklios ir nuolatinės sportinės treniruotės teigiamai persitvarko - sustorėja miokardas, išsiplečia širdies kameros, sustiprėja širdies raumens susitraukimai, pagerėja miokardo aprūpinimas krauju, deguonimi, vyksta kiti fiziologiniai pokyčiai, vadinami kompensaciniais atleto širdies persitvarkymais.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Stiprinimas
Krepšinis, kaip intensyvus sportas, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Reguliarūs fiziniai pratimai mažina kraujospūdį, didina gerojo (DTL) cholesterolio kiekį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Tai reikšmingai sumažina širdies infarkto ir insulto riziką. Pagerėjusi kraujotaka taip pat užtikrina geresnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į audinius, o tai svarbu senstant.
Balansuojantiems ties šia riba būtina išlaikyti optimalias širdies funkcionavimo sąlygas, vengti nepalankių širdžiai faktorių tokių kaip: elektrolitų disbalansas, miokardo išemija (nepakankama kraujotaka), hipoksemija (deguonies trūkumas), laktatacidozė (pieno rūgšties susikaupimas) ir daugelis kitų.
Inozinas - tai endogeninis (natūraliai organizme sintetinamas) nukleozidas - inozino monofosfato pirmtakas. Šis junginys dažniausiai aptinkamas organizmo ląstelėse, transportinėje RNR atsakingoje už genetinės informacijos pernešimą ribosomose, kurios vykdo baltymų sintezę. Inozinas aktyviai dalyvauja ATF (adenosintrifosfato), svarbiausio organizmo energetinio substrato sintezėje. Inozinas taip pat stimuliuoja 2,3 difosfoglicerato sintezę, kuri yra būtina medžiaga deguonies pernešimui iš eritrocitų į raumenines ląsteles. Šių poveikių įtakoje pagerėja ląstelių metabolizmas įvairiuose organizmo audiniuose (širdies, skeleto raumenys, nervinis audinys ir kt.) ypač veikiamuose nepalankių faktorių, tokių kaip: išemija, hipoksija arba pieno rūgšties susikaupimas. Yra duomenų, kad inozinas gerina širdies vainikinių kraujagyslių aprūpinimą krauju, padidina širdies ir skeleto raumeninių ląstelių atsparumą deguonies trūkumui bei sustiprina širdies raumens susitraukimą. Inozinas skiriamas suaugusiems sergantiems širdies ligomis (išemine širdies liga, miokardo distrofija, miokardo infarktu, širdies ritmo sutrikimais sukeltai dėl širdies glikozidų vartojimo ir kt.).
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Raumenų Stiprinimas ir Ištvermės Didinimas
Krepšinis reikalauja įvairių judesių - nuo sprintų iki šuolių, todėl treniruoja įvairias raumenų grupes. Reguliarus žaidimas stiprina kojų, rankų, nugaros ir pilvo raumenis. Jėgos treniruotės kartu su tinkama mityba padeda palaikyti raumenų masę, mažina mirtingumą ir saugo kognityvines bei fizines funkcijas.
Sąnarių Lankstumo ir Judesių Koordinacijos Gerinimas
Krepšinis gerina sąnarių lankstumą ir judesių koordinaciją. Tai ypač svarbu norint išvengti traumų ir išlaikyti gerą fizinę formą. Tempimo pratimai, atliekami prieš ir po treniruotės, padeda išlaikyti raumenų elastingumą ir sąnarių lankstumą.
Svorio Kontrolė ir Medžiagų Apykaitos Gerinimas
Krepšinis yra puikus būdas deginti kalorijas ir kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, padeda kontroliuoti kūno svorį ir slopina lėtinius uždegimus - vieną pagrindinių lėtinių sveikatos sutrikimų priežasčių. Taip pat gerėja mitochondrijų veikla, mažėja oksidacinis stresas, o tai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Fizinis krūvis skatina naujų mitochondrijų formavimąsi (biogenezę), aktyvina autofagiją - pažeistų ląstelių valymosi procesą - ir stiprina atsparumą senėjimui. Tai mažina lėtinių susirgimų atsiradimo tikimybę.
Krepšinio Poveikis Psichologinei Sveikatai
„Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė.
Streso Mažinimas ir Nuotaikos Gerinimas
Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
„Aš bėgimą kaip džiaugsmo šaltinį atradau jau gimus vaikams. Vienas dalykas - tai labai prieinama: įsilipi į batus ir bėgi. Kitas dalykas - pajutau, kad (…) kai išbėgi tiesiog pravėdinti galvos ir tiesiogine prasme kartais pabėgi iš namų, grįžti visai kitos būsenos“, - LRT RADIJUI pasakoja bekelės entuziastė R. Matydama, kokį poveikį sportas turi jos pačios psichologinei būsenai, specialistė drąsiai jį rekomenduoja ir savo pacientams. „Yra tikrai labai daug [mokslinės] medžiagos, kad, taip, fizinis aktyvumas yra ne vienintelis, bet tikrai raktas į psichinę sveikatą.
Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti. Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau.
Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. „Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. (…) Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Kognityvinių Funkcijų Gerinimas
Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Fiziniai pratimai skatina kraujotaką smegenyse, stiprina neuronų ryšius ir mažina demencijos riziką. Reguliarus judėjimas taip pat gerina nuotaiką, mažina nerimą, depresijos simptomus ir gerina miegą - visi šie veiksniai svarbūs sveikam, ilgam gyvenimui.
Miego Kokybės Gerinimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Pasitikėjimo Savimi Didinimas
Reguliarus sportas, įskaitant krepšinį, didina pasitikėjimą savimi. Fizinės formos gerinimas, naujų įgūdžių įgijimas ir komandinė veikla stiprina savivertę ir teigiamą požiūrį į save.
Krepšinio Aspektai Profesionalams
Šiuolaikinis sportas reikalauja ypatingų atletų pastangų. Nuolatinės sunkios treniruotės, varžybos, intensyvios kelionės, psichologinis stresas - kasdieniai iššūkiai tenkantys atletui. Rezultatų siekiantys atletai nuolat ieško savo organizmo galimybių viršutinės ribos, šalia kurios pripažinimas, garbė, pasitenkinimas savimi. Tačiau čia pat, greta ir persitempimas, pervargimas, sužalota sveikata. Atletą galima palyginti su sportiniu automobiliu - kuris vienu atveju pergalingai pasieks finišą, o kitu - neįveikęs trasos riogsos šalikelėje su rūkstančiu perkaitusiu varikliu. Pagrindinis skirtumas tas, kad automobiliui suremontuoti naudojamos atsarginės detalės, o sportininkas už klaidas sumoka savo sveikata, kartais ir negrįžtamai. Dėl šios priežasties patys sportininkai, jų treneriai ir gydytojai siekia ir nuolat ieško būdų kaip užtikrinti optimalų organizmo sistemų atstatymą po krūvių. Ypatingas dėmesys šiame kontekste telkiamas atleto „varikliui” - širdžiai.
Krepšinis - vienas iš fiziškai reikliausių sportų, reikalaujantis ne tik aukščiausio lygio fizinio pasiruošimo, bet ir psichologinės ištvermės. Profesionalūs krepšininkai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti savo rezultatus, paspartinti atsigavimą po intensyvių treniruočių ir rungtynių, bei išvengti traumų. Būtent dėl šių unikalių krepšinio reikalavimų žaidėjai naudoja įvairius papildus, kurie padeda patenkinti specifinius poreikius ir išvengti perkrovimo ar traumų. Aukšto lygio krepšininkai atidžiai parenka papildų kompleksą, kuris padėtų jiems maksimaliai išnaudoti savo potencialą.
Angliavandenių Mišiniai ir Kreatinas
Angliavandenių mišiniai yra vienas svarbiausių energijos šaltinių krepšininkams. Kreatinas yra vienas geriausiai ištirtų ir efektyviausių papildų krepšininkams. Profesionalai dažniausiai vartoja kreatiną mono-hidratą, kuris yra efektyviausias ir geriausiai ištirtas.
Baltymai ir Glutaminas
Baltymai yra būtini raumenų atsistatymui ir augimui, o krepšininkai, kaip ir kiti sportininkai, turi užtikrinti pakankamą jų kiekį. Glutaminas taip pat populiarus tarp profesionalių krepšininkų dėl savo poveikio imuninei sistemai ir regeneracijai.
Hidratacija ir Elektrolitai
Krepšinis yra intensyvus sportas, kurio metu žaidėjai prakaituoja labai gausiai. NBA žaidėjai dažnai laikosi specialių hidratacijos protokolų: geria nustatytą kiekį skysčių prieš treniruotes, jų metu ir po jų.
Sąnarių Apsauga, Vitaminai ir Mineralai
Krepšinis kelia didžiulį krūvį sąnariams, todėl profesionalai ypatingą dėmesį skiria jų apsaugai. Vitaminų ir mineralų kompleksai taip pat neatsiejama profesionalių krepšininkų papildų dalis. Daugelis profesionalų konsultuojasi su sporto gydytojais ir atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų, kokių vitaminų ir mineralų jiems trūksta, ir vartoja papildus tikslingai.
Omega-3 Riebalų Rūgštys ir Prieštreniruotiniai Papildai
Omega-3 riebalų rūgštys yra vienos populiariausių papildų tarp profesionalų dėl savo poveikio uždegiminiams procesams ir smegenų funkcijai. Prieštreniruotiniai papildai taip pat populiarūs tarp žaidėjų, norinčių padidinti energiją ir koncentraciją treniruočių metu.
Saugus Papildų Vartojimas
Norint gauti maksimalią naudą iš maisto papildų, svarbu ne tik žinoti, ką vartoti, bet ir kada bei kaip juos vartoti. Saugus papildų vartojimas yra ypač svarbus profesionaliame sporte. Jauniems sportininkams (iki 18 metų) rekomenduojama būti ypač atsargiems su papildais ir visada konsultuotis su gydytoju bei treneriu.
Individualus Požiūris ir Kraujo Tyrimai
Profesionalūs krepšininkai žino, kad nėra vieno universalaus papildo, kuris tiktų visiems. Papildų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas individualiais poreikiais, treniruočių intensyvumu, tikslais ir sveikatos būkle. Rekomenduojama periodiškai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kokių maistinių medžiagų jums gali trūkti, ir atitinkamai koreguoti papildų vartojimą.
Mitybos Svarba Krepšininkams
Kiekvienam sportuojančiam yra svarbi subalansuota mityba. „Kiekvienas sportininkas stengiasi pasiekti aukščiausių rezultatų, tai maistas yra vienas iš būdų, kuris galėtų padėti, tą suprato net antikinės Graikijos olimpiečiai. Deja, tyrimai rodo, kad tiek įvairių sporto šakų žaidėjų, tiek trenerių žinios nėra pakankamos ir jas reikia gilinti. Pagal visapusišką sporto mitybos koncepciją, reikia ne tada rūpintis ja, kai susergam ar traumuojamės, o aktyviai - tinkamai apsirūpindami kūną energija, atsistatydami po krūvio, ruošiant užduočiai specifišką kūno kompoziciją, pasirengiant sudėtingai aplinkai, ar netgi proaktyviai - kad mityba stiprintų imuninę sistemą, saugotų nuo lėtinių ligų vystymosi. Sportuojančiajam reikia daugiau maistinių medžiagų, biologiškai vertingo maisto ir užtikrinti, kad netrūktų organizmui būtinų medžiagų. Maitinimasis priklauso nuo to, koks sportas, kaip intensyviai treniruojamasi, koks yra sportavimo periodas, kūno sudėjimas, tikslai. Kad būtų sveikas ir darbingas, žmogaus kūnui reikia 7 pagrindinių nutrientų: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų ir vandens.
Mityba turi būti pilnavertė, subalansuota, daugiau renkantis sveikus produktus, įvertinant, ar maisto medžiaga yra priduodanti energijos, ar ją atimanti, todėl buvo įvardintos maisto medžiagos ar jų ruošimo būdai, kurios sukelia daugiau žalos nei naudos, akcentuota greito maisto ir energetinių gėrimų žala. Angliavandeniai iš vaisių, daržovių, grūdų yra vertingas „kuras“ treniruotėms, o baltymai būtini auginti ir atkurti raumenis. Būtina papildyti įvairius, ypač su prakaitu netenkamus, mineralus, nepamiršti vitaminų B, C, E, D, omega 3. Yra naudingi geležis, fosforas, varis, chromas, selenas ir cinkas, įrodyta jodo, magnio, kalio, fosfatų, bikarbonatų papildymo sportuojančių mityboje nauda. Ypatingas dėmesys skirtas ir vandens funkcijoms, jo poreikio papildymui, nes nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
Neatsiejama sportininko dalis, mitybos plano sudarymas ir jo laikymasis. Mitybos planas sudaromas po mitybos specialisto konsultacijos, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius ir siektinus tikslus, nes mitybos planas kiekvienam asmeniui yra skirtingas.
Kaip Pradėti Sportuoti Krepšinį?
Jei pratimai, kuriuos atlieki tau visiškai nepatinka, o vos tik apie juos pagalvojus nupurto, toks sportas yra nieko vertas. Plušėjimas sporto salėje neturėtų tapti nemalonia prievole. Ką daryti? Patariama į sudėtingus pratimus žiūrėti kaip į tam tikrą iššūkį. Vidutiniškai treniruotė sporto klube užima vos 30-60 minučių tavo dienos. Tad išnaudok šį laiką kuo efektyviau ir sporto salėje atiduok visą save. Atmink, jog kartais privalai pats sau “įspirti į užpakalį”. Įtrauk jėgos bei ištvermės pratimus į savo treniruotę bent 3 kartus per savaitę, ir koncentruokis į visas pagrindines kūno sritis. Gali išmėginti kūno svorio treniruotes, o jei nori, jog raumenys augtų sparčiau - įtrauk papildomų svorių. Aritmetika paprasta: daugiau raumenų lygu daugiau sudegintų kalorijų. Nors visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kad treniruotės su svoriais reikalingos tik kultūrizmu užsiimantiems sportininkams, neabejotina, jog tokio pobūdžio treniruočių privalumų yra begalė. Puiki sveikata, įvairių ligų rizikos mažinimas, tvirtas kūnas, kaulų mineralinis tankis, metabolizmas, džiuginantys sportinės veiklos rezultatai, geras širdies ir kraujagyslių darbas - galima vardinti labai ilgai. Atsibosta bėgioti kiekvieną dieną? Tavo raumenims taip pat atsibosta tos pačios treniruotės. Stenkis derinti skirtingas treniruotes bei pratimus ir nepamiršk išbandyti kažko visiškai naujo bent kartą per mėnesį. Tavo kūnui reikia proteinų, angliavandenių ir sveikųjų riebalų. Tad pasikrauk iš jų energijos prieš kiekvieną treniruotę ir po jos. Ką įtraukti į savo valgiaraštį? Tai gali būti vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesi baltyminiai produktai, riešutai, sėklos. Žinoma, nepamiršk vandens! Tinkama mityba yra nepamainoma norint auginti raumenis, atsikratyti nereikalingų riebalų ir jaustis energingai.
Pradedantiesiems
- Pasikonsultuokite su gydytoju: Prieš pradedant bet kokią naują sporto programą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite sveikatos problemų.
- Pradėkite nuo mažo: Pradėkite nuo trumpų ir lengvų treniruočių, palaipsniui didindami intensyvumą ir trukmę.
- Apšilkite: Prieš kiekvieną treniruotę atlikite apšilimo pratimus, kad paruoštumėte raumenis ir sąnarius.
- Atsivėsinkite: Po treniruotės atlikite atvėsimo pratimus, kad sumažintumėte raumenų skausmą ir pagerintumėte atsistatymą.
- Mėgaukitės: Pasirinkite tokius krepšinio pratimus ir žaidimus, kurie jums patinka, kad sportas būtų malonus ir motyvuojantis.
Tempimo Pratimai
- Kaklo tempimas: Atsisėskite ant kamuolio, nugarą laikykite tiesiai. Per alkūnę sulenktą ranką delnu dėkite ant pakaušio - lengvai lenkite galvą į vieną pusę pratempdami kaklą. Tą patį pakartokite ir su kita ranka.
- Nugaros tempimas: Kojos pečių plotyje. Rankomis laikydamiesi už lazdos lenkitės į priekį, dubenį spausdami atgal. Nugara turi būti tiesi, pilnai ištempta.
- Klubų tempimas: Atsisėskite ant kilimėlio. Viena koja priekyje sulenkta 90 laipsnių kampu, kita už jūsų, taip pat sulenkta 90 laipsnių kampu. Vienos rankos delną padėkite ant priekyje esančios kojos kelio, o kitą ant pėdos - lėtai spauskite žemyn, o po to lenkitės į priekį krūtinę padėdami ant kelio.
- Šlaunies tempimas: Įtūpstas ant kilimėlio - galinės kojos pėdą padėkite kuo aukščiau ant kamuolio, kitą koją sulenktą per kelį pilnai pastatykite priešais save. Stenkitės, kad kelis neišsikištų į priekį.
- Pečių tempimas: Atsiklaupkite ant kilimėlio, kojos klubų plotyje, keliai po klubais. Vienos rankos delną pilnai atremkite į grindis - ranka vos vos sulenkta per alkūnę. Kitą ranką, sulenktą 45 laipsnių kampu uždėkite ant kamuolio. Ranka uždėta ant kamuolio spauskite kamuolį.
- Riešo tempimas: Atsisėskite ant kulnų, nugara tiesi. Ištieskite ranką priešais save ir užlenkite jos delną taip, kad pirštų galai žiūrėtų į viršų. Kitos rankos pirštais apkabinkite pakeltus pirštus ir tempkite į save.
- Dilbio tempimas: Atsisėskite ant kulnų, nugara tiesi. Vieną ranką ištieskite prieš save, o kitą sulenkite per alkūnę, tegul rankų pirštai žiūri į viršų. Sulenktos rankos dilbiu spauskite ištiestą ranką. Ranka, kurią tempiate turi būti pilnai ištiesta.
- Nugaros tempimas su voleliu: Atsigulkite ant volelio nugara, rankas ištieskite į šalis. Galva ir nugara turi būti prispaustos prie volelio, o kojos pakeltos ir sulenktos per kelius. Spauskite nugarą žemyn ir palaikykite 45 - 60 s.
- Šlaunies tempimas su voleliu: Atsigulkite ant pilvo, galvą padėkite ant sulenktų rankų, kaktą atremkite į dilbius. Vieną koją sulenkta per kelį padėkite ant volelio ties šlaunies viduriu. Blauzdą kelkite į viršų, kulną laikykite nuleistą žemyn, užlaikykite 2 - 4 s ir lėtai nuleiskite žemyn.
Pagrindiniai Pratimai
- Pritūpimai: Stiprina kojų ir sėdmenų raumenis.
- Atsispaudimai: Stiprina viršutinius kūno raumenis.
- Prisitraukimai: Stiprina viršutinės kūno dalies raumenis.
- Pratimas giliesiems raumenims: Treniruoja pilvo ir nugaros raumenis, rankas ir kojas, giliuosius kūno raumenis.
Treniruotės su Svoriais
Atsižvelgus į savo fizines galimybes uždedami tam tikro dydžio svoriai ant štangų, hantelių ar treniruoklių.
Sportas ir Mityba Jauniesiems Krepšininkams
Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ komandos jaunieji krepšininkai turėjo paskaitą „Sportas ir mityba“, kurią vedė Klaipėdos universiteto doc. dr. To pasekoje, gimė idėja, kad būtų gerai jaunimą supažindinti ir apšviesti apie tai, kaip svarbu atitinkamai maitintis ir ilsėtis, todėl paprašėme savo srities žinovės, kad perteiktų žinias jiems“, - kodėl buvo pravesta tokio pobūdžio paskaita pasisakė vyr.
Sporto Klubai: Erdvė Siekti Tikslų
Sporto klubai - svajonių išsipildymo oazė. Šioje vietoje žmogus pasineria į visišką savęs tobulėjimo procesą, o tai padaryti šiuo metu yra dar paprasčiau, nes daugelis Lietuvoje veikiančių sporto klubų dirba visą parą. Sporto klube visi turi asmeninių tikslų: vieni mažesnių, kiti didesnių. Bet visi jie turi vieną bendrą bruožą: čia tikslai siekiami atkakliai, ir galiausiai pergalingai pasiekiami!
Dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią daro naujokai - per didelis entuziazmas. Atliekama daug pratimų įvairiais treniruokliais, kad tik niekas nebūtų praleista. Tačiau tai veda prie nuovargio ir kitų treniruočių atsisakymo. Geriau neskubėti. Idealu būtų kreiptis į profesionalą - sertifikuotą trenerį, kuris sudarys individualią treniruočių programą ir padės sudėlioti mitybos planą.
Svarbūs Aspektai
- Sportas padeda stiprinti imuninę sistemą: Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą.
- Sportas padeda pagerinti miego kokybę: Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis.
- Sportas padeda pagerinti nuotaiką: Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme.
- Sportas padeda suaktyvinti protinius procesus: Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą.
- Sportas didina laimingumo jausmą: Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata.
Sėslumo Žala
Sėsli gyvensena lemia raumenų nykimą (sarkopeniją), lėtina medžiagų apykaitą ir stiprina uždegimines reakcijas organizme. Dėl to padidėja širdies ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų ir depresijos rizika, o senėjimo procesai vyksta greičiau. Be to, žemas fizinio aktyvumo lygis didina silpnumą ir kritimų riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Tai dažnai reiškia savarankiškumo praradimą bei ilgesnį reabilitacijos laikotarpį po ligų ar traumų.
tags: #krepsinis #kaip #sutvirtinti #kuna