Jeigu didžioji dalis pasaulio futbolo sporto šaką laiko karaliumi, Lietuva į tai gali atsakyti tik krepšinio tematika. Krepšinis šiuo metu yra labiausiai populiarėjanti sporto šaka pasaulyje, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų. Tačiau ar visi krepšinio entuziastai žino, kaip viskas prasidėjo? Kokia yra Lietuvos krepšinio istorija?
Krepšinio Atsiradimas Pasaulyje: Trumpa Apžvalga
Krepšinis laikomas palyginti jauna sporto šaka, kurią 1891 metais išrado kūno kultūros mokytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith). Įdomu tai, kad pirmuosius devynerius metus taisyklės neleido krepšininkams įdėti kamuolio į krepšį, o iki 1926 metų buvo naudojamas futbolo kamuolys. Iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm).
Ši sporto šaka dėl savo šalies krepšininkų pasiekimų visada buvo populiari gimtinėje - JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Iš tiesų, tik kelios šalys gali pasigirti krepšiniu kaip pačia populiariausia sporto šaka, nes net JAV amerikietiškas futbolas ar beisbolas yra populiaresni. Kadangi tai jauna sporto šaka, galima teigti, kad ji vis dar besiformuojanti, o krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi.
Lietuvos Krepšinio Pradžia: Svarbūs Faktai Ir Datos
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis įvyko 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Kauno Sporto Halės Statyba Ir Antrasis Europos Čempionato Titulas
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu - Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antrasis Pasaulinis Karas Ir Krepšinio Stagnacija
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą, o Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais, ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis. Buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Taip pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Kauno „Žalgiris“ Ir Tarybų Sąjungos Čempiono Titulas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais, iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio, jie iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Nepriklausomybės Atgavimas Ir Klubinio Krepšinio Nuosmukis
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė finansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Dalyvavimas Europos taurėse buvo simbolinis, be didelių ambicijų.
1992 Metai: Lietuvos Krepšinio Atgimimas Ir Olimpinė Bronza Barselonoje
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. Surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Linas Kunigėlis mano, kad 1992 pergalė Barselonoje Lietuvos krepšiniui ir visai šaliai buvo ypatinga. „Manau, kad ta rinktinė labai aiškiai visam pasauliui pasakė - Lietuva sugrįžo. Sugrįžo į civilizuotą pasaulį, nepaisant 50-ies okupacijos metų“, - sakė jis.
Vladas Janiūnas prisimena, jog emocijos tuo metu buvo itin stiprios. „Buvo juntama politinė įtampa, krepšininkai jautė didelę atsakomybę. Juk dėl trečios vietos Lietuva žaidė su Rusija - prieš šalį, kuri mus laikė priespaudoje daug metų. Tie iškovoti bronzos medaliai buvo lygiaverčiai amerikiečių „Svajonių komandos“ aukso medaliams“, - teigė V. Janiūnas. Ilgametis sporto komentatorius mano, jog mūsų komandai 1992 metais Barselonos olimpiadoje padėjo didžiulis noras laimėti ir patriotizmo, noro pasididžiuoti savo šalimi jausmas.
1993 Metai: Aukštai Šoksi - Žemai Krisi
1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo, kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė, nusileidus Baltarusijai, nepateko į Europos čempionatą, taip pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 Metai: Europos Čempionato Sidabras Atėnuose
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Jeigu Lietuvos krepšininkams prieš kelionę į 1995 metų žemyno pirmenybes kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius, jie šiuos apdovanojimus tikriausiai būtų iškart paėmę. Bent jau oficialus rinktinei keltas tikslas buvo truputį kuklesnis - patekti tarp keturių geriausių Europos komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
„Atėnuose bus tikrai sunku, bet prieš mūšį daugumos komandų galimybės apylygės. Mūsų gretose yra tokių žaidėjų kaip A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, todėl, sakyčiau, galime siekti trokštamo tikslo“, - samprotavo komandos kapitonas Valdemaras Chomičius. Lietuvos krepšininkai į pirmąją treniruočių stovyklą susirinko iki čempionato likus be vienos dienos mėnesiui. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.
Nors treneris Vladas Garastas neiškart sulaukė visų kviestų krepšininkų (iš NBA lygos truputį vėlavo Š.Marčiulionis, kojos traumą gydėsi V.Chomičius), dauguma ryškiausių žvaigždžių kartu su kitais plušėjo nuo pirmosios stovyklos dienos. Tarp jų - ir A.Sabonis.„Ką, ar aš ne rinktinės narys? O jeigu taip, tai privalau su ja ir dirbti“, - kodėl neprašė bent trumpų atostogų ir į rinktinę atvyko vos ne tiesiai iš Ispanijos lygos finalo, paaiškino geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.
Pagrindine čempionato favorite buvo laikoma po nedidelės pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Jugoslavijos rinktinė. 1992 metais dėl Balkanų karo Jugoslavijai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, prie kurių prisidėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas, todėl apibyrėjusios valstybės komandos kurį laiką negalėjo rungtyniauti oficialiose tarptautinėse varžybose. Nors nuo 1991 metų iš Jugoslavijos federacijos pasitraukė Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, tik iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų sudaryta rinktinė vis vien buvo labai galinga ir be didelių problemų laimėjo Sofijoje surengtą papildomą atrankos turnyrą.
Lietuvos komanda pirmąsias rungtynes Atėnuose žaidė su čempionės titulą gynusia Vokietijos rinktine ir nugalėjo be didelės įtampos. Lietuvos - Graikijos rungtynėse Š.Marčiulionis sakė: „Būtų gerai, kad mums šiek tiek padėtų antros sudėties žaidėjai, labai stinga jų tegu ir kelių taškų įnašo. Tikimės, kad jie vis dėlto įgis pasitikėjimo savo jėgomis ir galės daugiau talkinti komandai“.
Lietuva - Jugoslavija rungtynėse D. Ivkovičius sakė: „Vis dėlto mums nepavyko sustabdyti varžovų superlyderių Š.Marčiulionio ir A.Sabonio. Šiedu krepšininkai pelnė 40 taškų, tuo tarpu visi kiti - tik 21“. Po dviejų poilsio dienų ir nedidelės operacijos, kuri buvo atlikta A.Saboniui, Lietuvos rinktinė atrodė visai kitaip nei per rungtynes su Jugoslavijos komanda ir su Italijos ekipa žaidė kaip katė su pele. Italų treneriui Ettore Messinai beliko pripažinti, jog jo auklėtiniai pajėgtų įveikti lietuvius nebent sužaidę su jais dešimtį rungtynių.
5 iš 6 rungtynių laimėjusi Lietuvos ekipa A grupėje užėmė antrąją vietą. Grupės nugalėtojais tapo visus 6 mačus laimėję jugoslavai, o į ketvirtfinalį taip pat pateko Graikijos ir Italijos krepšininkai. Nuteikinėti Lietuvos krepšininkų dvikovai su Rusijos rinktine nereikėjo. Ir ne vien dėl to, kad nugalėtojų laukė olimpinis kelialapis. Lietuvos komandą nemažiau užvedė patys rusai, kurie siekdami išvengti ketvirtfinalio akistatos su čempionato šeimininkais graikais sąmoningai reikiamu skirtumu pralaimėjo Ispanijos ekipai ir praleido ją į antrąją vietą.
Pusfinalyje Lietuva nugalėjo Kroatiją. Prieš pusfinalį Javieras Imbroda svarstė: „Tarp kroatų yra daug garsenybių, bet tie lyderiai daugiau žaidžia po vieną, nesijaučia vieningo kolektyvo. Lietuvių rinktinėje pasakiškai žaidžia A.Sabonis ir Š.Marčiulionis, be to, komanda atrodo kur kas darnesnė, nepaprastai valinga. Visi čia finale laukia Jugoslavijos ir Kroatijos susidūrimo, bet tuoj pamatysime, ar kroatai pajėgs įveikti lietuvišką barjerą“.
Lietuvių finalo varžovais tapo jugoslavai, kitame pusfinalyje pranokę graikus 60:52. Deja, Lietuvos rinktinės treneris V.Garastas iš pirmųjų rungtynių nepasimokė. Finale, kaip ir grupės varžybose, lietuviams duobę iškasė tas pat varžovų ekipos krepšininkas - net 9 iš 12 tritaškių pataikęs ir 41 tašką surinkęs Aleksandaras Džordževičius. Lietuviams labiausiai apkartino A.Džordževičius, o abiem komandoms - dar ir amerikietis teisėjas George‘as Toliveris.
Lietuvos rinktinės komentaras po finalo: „Mes teisingai nusprendėme išeiti. Dabar gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę, - iškart po rungtynių per spaudos konferenciją kalbėjo V.Garastas. - Iš JAV pakviestas vienas silpniausių teisėjų, ir jis vadovauja finalinėms rungtynėms. Kur tai matyta? Kažkam labai reikėjo įrodyti, kad Jugoslavija stipriausia. Mes nepykstam ant jugoslavų krepšininkų - jie puikūs vyrai, bet piktos jėgos valdo juos. Nereikėjo grįžti į aikštę. Jeigu FIBA reikia tų 50 tūkstančių Vokietijos markių, būtume sumokėję“. Nors Lietuvos krepšininkai, treneriai ir sirgaliai atpirkimo ožiu pavertė G.Toliverį, Romualdas Brazauskas teisėjavimą įvertino visai kitaip: „Mano nuomone, taip gerai teisėjauta kaip Atėnuose iki šiol dar nebuvo nė viename čempionate ir nežinau, kada bus. Tai, sakyčiau, buvo labai gero, aukščiausio lygio teisėjavimas.
Per čempionato uždarymo ceremoniją ant garbės pakylos liko tik dviejų šalių krepšininkai. Bronzos medalius iškovoję kroatai, vos atsiėmę apdovanojimus bei pasveikinę vicečempionus lietuvius, patraukė į rūbinę ir neklausė Balkanų karo kaltininke laikytos Jugoslavijos valstybės himno. Tai buvo jų protestas prieš Jugoslavijos sugrąžinimą į tarptautines varžybas. Lietuvos rinktinės gynėjas Š.Marčiulionis iš Atėnų parsivežė ne vien sidabro medalį, bet ir geriausio čempionato krepšininko prizą.
1996 Metai: Atlantos Olimpiados Bronza Ir „Karnio Prakeiksmas“
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados, rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 Metai: Sugrįžimas Į Krepšinio Elitą Ir Olimpinė Bronza Sidnėjuje
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalimą JAV rinktinę - pralaimėta vos dvejais taškais.
2001 Metai: Amerikietiški Kalneliai Ir Pralaimėjimas Latvijai
2001 metais Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 Metai: Europos Aukso Medaliai Po 64 Metų Pertraukos
2003 metais amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tais pačiais metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
2004 Metai: Atėnų Olimpiada Ir Garbinga Ketvirtoji Vieta
2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai, užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis - grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutrūko pusfinalyje, pralaimėjus Italijos komandai.
2005 Metai: Europos Čempionatas Be Pagrindinių Žaidėjų
2005 metų Europos čempionate komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 Metai: Pasaulio Čempionatas Japonijoje Ir Septinta Vieta
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr. trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Metai: Europos Čempionato Bronza
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 Metai: Pekino Olimpiada Ir Ketvirtoji Vieta
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 Metai: Europos Čempionato Katastrofa Lenkijoje
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
2011 Metai: Europos Vyrų Krepšinio Čempionatas Lietuvoje Ir Penktoji Vieta
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas, vykęs namuose, sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje, sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate, vykusiame Lietuvoje, užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita - rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 Metai: Londono Olimpiada Ir Aštunta Vieta
2012 metų olimpiadoje užimta 8 vieta.
2013 Ir 2015 Metai: Europos Čempionato Sidabras
Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose, užėmus antrąsias vietas.
2014 Metai: Pasaulio Čempionato Ketvirtoji Vieta
2014 metų pasaulio čempionate užimta 4 vieta.
2016 Metai: Rio De Žaneiro Olimpiada Ir Septinta Vieta
2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių, užimta 7 vieta.
2017 Ir 2018 Metai: Vidutiniai Pasirodymai Su Dainiumi Adomaičiu
Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai, vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 Metai: Pandemija Ir Pertrauka Krepšinyje
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl COVID-19 pandemijos.
2020 Metai: Nepatekimas Į Tokijo Olimpiadą
2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 Metai: Žemiausia Vieta Europos Čempionatų Istorijoje
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta - taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Moterų Krepšinis Lietuvoje: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Šių Dienų
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendenciją: jei nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais.
Žvelgiant į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia prisimename 1937 metus (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės, 1995 m., moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais - Europos čempionato auksą! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai - 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Kurčiųjų Krepšinio Rinktinės: Pasiekimai Tarptautinėje Arenoje
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdama Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos Jaunimo Rinktinės: Ateities Viltys
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
tags: #krepsinis #kartojimas #lietuva #rusija