Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į šalies kultūrą ir istoriją. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos krepšinio raidą nuo jo užuomazgų iki dabartinių dienų, apimdamas svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus.
Krepšinio atsiradimas ir plėtra pasaulyje
Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 m., kai kūno kultūros mokytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith) sugalvojo naują žaidimą studentų kūno kultūros pratyboms paįvairinti. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfildo koledžo salėje. Šis sportas greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Krepšinio taisyklių esmė:Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą, įmesti kamuolį į varžovų komandos krepšį, kabantį aikštės gale 3,05 m aukštyje, ir apginti savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 min) stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims). Už tikslius metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras. Už žaidimo metu iš dviejų taškų zonos įmestą į krepšį kamuolį komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos - 3 taškai, už baudos įmetimą (baudos metimai skiriami už varžovo pražangas) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Krepšinio kelionės pradžia Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. moterims, o 1924 m. - vyrams.
Pirmosios krepšinio asmenybės Lietuvoje: Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis
Krepšinio atgimimas ir pirmieji tarptautiniai laimėjimai
1927-1932 m. krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs, tačiau 1932 m. prasidėjo jo atgaiva. Svarbiu impulsu tapo 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai Kaune. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas.
1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nariu. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate Rygoje ir tapo čempione, laimėjusi visas 5 rungtynes. Šiai rinktinei didelę įtaką turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Juozas Žukas.
1939 m. Lietuva, būdama Europos čempione, surengė III Europos vyrų krepšinio čempionatą Kaune ir vėl tapo čempione, laimėjusi visas 7 rungtynes.
Krepšinis sovietmečiu
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose. Geriausi Lietuvos žaidėjai žaidė SSRS rinktinėse. Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionu tapo 1947, 1951, 1985, 1986, 1987 m.
Žymūs krepšininkai sovietmečiu: Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis.
Taip pat skaitykite: Istoriniai moterų krepšinio susitikimai
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas etapas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. atkurtas Lietuvos krepšinio federacija (LKF), o 1991 m. Lietuva vėl priimta į FIBA.
1992 m. Barselonos olimpiadoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, nugalėjusi buvusią Sovietų Sąjungą. Ši pergalė turėjo didelę simbolinę reikšmę.
Krepšinio lygos ir sistema
Nuo 1993 m. pradėta kurti krepšinio klubų susivienijimus-lygas: Lietuvos krepšinio lyga (LKL), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL).
Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po nepriklausomybės atkūrimo iškovojo šiuos medalius:
- Olimpinės žaidynės:
- Bronza: 1992, 1996, 2000
- Europos čempionatai:
- Sidabras: 1995, 2003, 2013, 2015
- Bronza: 2007
- Pasaulio čempionatas:
- Bronza: 2010
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė:
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio dvikova: Lietuva prieš Rusiją
- Europos čempionatas:
- Auksas: 1997
- Sidabras: 1938, 1995
Skandalai ir nesėkmės
Lietuvos krepšinio istorijoje būta ir skaudžių pralaimėjimų bei skandalų:
- 1993 m. - nepatekimas į Europos čempionatą.
- 1995 m. - skandalingas Europos čempionato finalas su Jugoslavija.
- 2001 m. - pralaimėjimas Latvijai Europos čempionate.
- 2009 m. - nesėkmingas Europos čempionatas Lenkijoje.
- 2011 m. - pralaimėjimas Makedonijai Europos čempionate Lietuvoje.
- 2017 m. - pralaimėjimas Graikijai Europos čempionate.
- 2021 m. - Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Šiuo metu krepšinis Lietuvoje išlieka populiariausia sporto šaka. Lietuvos krepšinio rinktinė siekia aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose, o šalies klubai dalyvauja Europos turnyruose.