Kauno „Žalgiris“ - seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvoje, įkurtas 1944 metais. Šis klubas ne tik tapo šalies krepšinio simboliu, bet ir reikšminga Kauno miesto kultūros dalimi. „Žalgirio“ istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, kovą ir triumfą, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Komandos įkūrimas ir pirmieji žingsniai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Komandoje tada žaidė tokie krepšininkai kaip J. Čižinauskas, R. Daugirdas, A. Dunikas, V. Krištopaitis, V. Kulvietis, S. Velička ir M. Ziminskas. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.
Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m. Per šį laikotarpį „Žalgiris“ 25 kartus tapo Lietuvos čempionu (1946, 1950, 1952-1955, 1957, 1958, 1991-1999, 2001, 2003-2005, 2007, 2008, 2011, 2012) ir 7 kartus - vicečempionu (1945, 1947, 2000, 2002, 2006, 2009, 2010). Pirmą kartą čempionais žalgiriečiai tapo 1946 m., o komandą tada sudarė R. Bajorinas, A. Butkevičius, H. Janavičius, V. Kulvietis, A. Pranckonis, L. Ruzgys, A. Tamulis, S. Velička ir M. Ziminskas, kuris tuo metu buvo ir treneris.
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m. (žaidė R. Bajorinas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, M. Ziminskas ir kiti; treneris V. Kulakauskas), 1947 m. ir 1951-1990 m. Klubas 4 kartus tapo SSRS čempionu (1951, 1985-1987 m.), 6 kartus iškovojo sidabro (1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) ir 6 kartus bronzos medalius (1953-1955, 1971, 1973, 1978 m.).
Pirmą kartą SSRS čempionu „Žalgiris“ tapo 1951 m., laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Tą istorinę pergalę pasiekė J. Balakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Nemcevičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis, V. Sercevičius, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir V. Timleris, treniruojami V. Sercevičiaus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. (A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Maleras, A. Sabonis, R. Valikonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75 (po pratęsimo; žaidė M. Arlauskas, A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Masalskis, A. Sabonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83 (žaidė A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, G. Einikis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, G. Markevičius, R. Ragauskas, A. Sabonis, A. Venslovas, A. Visockas; treneriai V. Garastas ir H. Giedraitis).
Dalyvavimas SSRS taurės varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. Tą pergalę iškovojo A. Dapkus, A. Kudzys, A. Matačiūnas, V. Mateika, A. Nemcevičius, Z. Sabulis, R. Sargūnas, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir J. Žičkus, treniruojami V. Sercevičiaus. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Debitas Europoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę (žaidė D. Adomaitis, F. Arapovičius, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, V. Praškevičius, D. Sirtautas, T. Stumbrys, K. Šeštokas, S. Štombergas, E. Whatleyʼis, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys). 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą (žaidė D. Adomaitis, A. Bowieʼis, T. Edneyʼis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, K. Šeštokas, S. Štombergas, J. Zidekas, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys).
Tarpžemyninė taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje (žaidė A. Brazys, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, V. Chomičius, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, A. Sabonis, A. Visockas; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą (treneris J. Kazlauskas).
Žymūs „Žalgirio“ žaidėjai ir treneriai
„Žalgirio“ komandoje, be jau minėtų, dar žaidė kelių kartų Lietuvos krepšinio meistrai: R. Brazdauskis, G. Budnikas, A. Čaplikas, A. Čupkovas, A. Čižauskas, D. Dimavičius, G. Einikis, V. Ginevičius, G. Gustas, P. Jankūnas, J. Jurkšaitis, M. Kalnietis, D. Laskys, A. Lauritėnas, D. Lavrinovičius, A. Linkevičius, D. Lukminas, J. Mačiulis, K. Marčiulionis, S. Patkauskas, M. Paulauskas, J. Radykas, R. Rimkus, V. Sarpalius, S. Serapinas, D. Slanina, D. Šalenga, A. Šidlauskas, D. Šilinskis, M. Timinskas, E. Vasiliauskas, R. Venzbergas, L. Žukaitis, A. Žukauskas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos per TV
Komandą dar treniravo: V. Bimba, S. Butautas, M. Dėdelis, V. Griešnovas, R. Grigas, K. Kosauskas, G. Krapikas, J. Lagunavičius, D. Maskoliūnas, M. Paulauskas, K. Petkevičius, A. Rakauskas, R. Sargūnas, A. Sireika, V. Garastas ir kiti.
Statistika ir pasiekimai
1944-2012 m. „Žalgiris“ iš viso žaidė 3809 rungtynes, iš jų 2625 (69 %) laimėjo ir 8 sužaidė lygiomis. SSRS čempionatuose žaidė 1017 rungtynių, laimėjo 608 (60 %).
Auksinė Arvydo Sabonio era
Nuo paskutinio SSRS titulo kauniečiams teko laukti tris dešimtmečius, kol šalyje užgimė Arvydo Sabonio fenomenas. Vidurio puolėjas su bendražygiais ėmė dominuoti SSRS čempionate, iškovojęs tris titulus iš eilės, o pergalingą laikotarpį papuošė ir Tarpkontinentiniu W.Joneso titulu Argentinoje.
Kelias į Eurolygos viršūnę
Praėjus daugiau nei 10 metų - dar viena titulų banga Kaune. Jono Kazlausko diriguojamas „Žalgiris“ 1998-aisiais triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno Saportos turnyre, o po metų - auksinis debiutas Eurolygoje.
„Žalgirio“ indėlis į Kauno krepšinio kultūrą
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, neabejotinai yra krepšinio kultūros širdis. Kauno krepšinis - tai daugiau nei sportas; tai socialinė veikla, įtraukusi įvairių amžiaus grupių žmones. „Žalgiris“ tapo bendruomenės simboliu, kuriuo didžiuojasi tiek jaunimas, tiek vyresni krepšinio fanai. „Žalgirio“ sėkmė Europos krepšinio turnyruose, ypač Eurolygoje, padidino Kauno matomumą tarptautinėje arenoje.
Taip pat skaitykite: Legendinis „Žalgiris“
Žalgirio arena - krepšinio šventovė
Žalgirio arena, esanti Kaune, yra vienas iš pagrindinių sporto objektų Lietuvoje ir modernios miesto kultūros simbolis. Joje vyksta ne tik nacionalinės krepšinio lygos rungtynės, bet ir tarptautiniai turnyrai, pritraukiantys žiūrovus iš įvairių šalių. Arena gali priimti apie 15 tūkstančių lankytojų.
Simbolinė „Žalgirio“ komanda
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Simbolinėje komandoje atsidūrė:
- Valdemaras Chomičius
- Tyusas Edney
- Anthony Bowie
- Rimas Kurtinaitis
- Saulius Štombergas
- Stepas Butautas
- Modestas Paulauskas
- Sergejus Jovaiša
- Paulius Jankūnas
- Gintaras Einikis
- Arvydas Sabonis
- Tanoka Beardas
- Brandonas Daviesas
Treneriu išrinktas Jonas Kazlauskas.
„Žalgiris“ šiandien
„Žalgiris“ jau dešimt metų neturi sau lygių šalies pirmenybėse, o kartą nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto (2018 m.). Pastarąjį pasiekimą inspiravo komandos veidu tapęs treneris Šarūnas Jasikevičius.