Prancūzija užima ypatingą vietą Lietuvos olimpinėje istorijoje. Tai šalis, kurioje Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai, o 2024 m. Paryžiuje bus švenčiamas olimpinis šimtmetis. Šiame straipsnyje apžvelgiama krepšinio istorija olimpinėse žaidynėse, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimams ir raidai. Straipsnyje pateikiamos nuotraukos, kurių autoriai yra Alfredo Pliadis, Valdas Malinauskas, Mindaugas Kulbis, Bronius Čekanauskas ir LTOK archyvas.
Lietuvos olimpinio judėjimo ištakos
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. LSL suvažiavime buvo nuspręsta organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje.
Būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties Lietuvos atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.
1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Vis buvo grįžtama prie svarstymų, ar olimpiniam sąjūdžiui kuruoti reikalinga atskira organizacija.
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Taip pat skaitykite: Atkrintamosios Krepšinio Varžybos Olimpiadoje
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, Lietuvos olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
LTOK atkūrimas ir sugrįžimas į olimpines žaidynes
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1991 m. rugsėjo 18 d. TOK pripažino Lietuvos nacionalinį olimpinį komitetą de facto ir grąžino Lietuvą į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1991 m. lapkričio 11 d. Lietuvos olimpinis komitetas pripažintas de jure.
Taip pat skaitykite: Krepšinio tvarkaraštis Olimpinėse žaidynėse
Sugrįžimas į olimpines žaidynes po nepriklausomybės atkūrimo
Po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes. 1992 m. gegužės 25 d. 15.30 val. - tai pirmojo Lietuvos olimpinio debiuto skaičiai, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai.
Prieš antrąjį olimpinį sugrįžimą teko susidurti su ne ką menkesniais iššūkiais. Pasirengti šioms žaidynėms teko per 90 dienų. Tik tiek laiko buvo likę, kai po beveik trejų izoliacijos metų antrąkart Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos jaunos šalies sportininkai ir sporto organizatoriai pagaliau sulaukė kvietimo į 1992 m. Albervilio žiemos olimpines žaidynes.
„Valstybė tik kūrėsi, pinigų nebuvo, lietuviški pasai irgi buvo tik pradėti spausdinti. Pirmuoju numeriu pažymėtas lietuviškas pasas buvo išduotas olimpinei čempionei Vidai Vencienei. Mes būtinai norėjome važiuoti su savo pasais, o valstybė padarė viską, kad į žaidynes išvyktume kaip nepriklausomos šalies atstovai“, - yra pasakojęs vienas pagrindinių LTOK atkūrimo vairininkų A.Poviliūnas.
Visos vėlesnės žaidynės pamažu tapo ketverių olimpinio ciklo metų darbo rutina, o štai pačios pirmosios - 1992 m. Albervilio žiemos ir tais pačiais metais Barselonoje vykusios vasaros buvo pažymėtos didžiulio entuziazmo ir patriotizmo ženklu.
„Pačios pirmosios Albervilyje - kaip iš laivo į balių“, - taip minėtą 90 dienų pasirengimo žaidynėms laikotarpį apibūdino A.Poviliūnas.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki Atėnų
Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados iki 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiados, Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės.
1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos sportininkų pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. Po sudėtingos 40 val. trukusios kelionės traukiniu mūsų rinktinė rimčiau pasipriešinti šveicarams nesugebėjo ir olimpines batalijas baigė jau po pirmojo mačo. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas. 1924 m. Paryžiaus žaidynėse startavo dviratininkai I.Anolikas ir J.Vilpišauskas
1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės
Pasaulinė ekonomikos krizė, Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija lėmė, kad tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių į žaidynes vėl vyko lietuvių. 1952 m. į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai ir trys iš jų grįžo pasipuošę sidabro medaliais. Vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo, todėl medalio negavo.
1988 m. Seulo olimpinės žaidynės
Pietų Korėjos sostinėje vykusiose varžybose triumfavę legendinio trenerio Aleksandro Gomelskio auklėtiniai amžiams pakeitė krepšinio istoriją. Būtent po šių žaidynių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio atstovai ėmėsi radikalių permainų.
Anksčiau šios šalies garbę tarptautinėje arenoje visada gynė krepšininkai, kurie nežaidžia NBA lygoje, tačiau po Seulo olimpinių žaidynių situacija apsivertė aukštyn kojomis. Amerikiečiai suprato, jog be savo stipriausių žaidėjų nėra pajėgūs laimėti visų varžybų, todėl nuo 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių kasmet į aukščiausio lygio turnyrus pradėjo siųsti iš NBA žaidėjų sudarytas ekipas, kurioms greitai buvo priklijuotas „Svajonių komandos“ pavadinimas.
1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse SSRS komandos garbę gynė keturi legendiniai Lietuvos krepšininkai - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, ir Valdemaras Chomičius. Visi jie ženkliai prisidėjo prie auksinio Sovietų Sąjungos pasirodymo krepšinio aikštelėje. Per finalines rungtynes daugiausiai taškų SSRS rinktinei pelnė Š. Marčiulionis (21) ir A. Sabonis (20).
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Tai buvo pirmoji olimpiada atgavus nepriklausomybę. Lietuvos delegacija aplamai olimpiadoje dalyvavo po savo vėliava po 64 metų pertraukos. Lietuvos krepšinio rinktinei tai taip pat buvo pirmasis debiutas žaidynių istorijoje ir iš karto įsimintinas ir sėkmingas nes buvo iškovoti bronzos medaliai. Toje olimpiadoje dalyvavo ir pirmoji JAV svajonių komanda su legendiniais Michael Jordan, Larry Bird, ar Magic Johnson. Mūšyje dėl bronzos medalius mes būtent ir kovėmės su NVS ir juos įveikėme, kas tarsi simbolizuoja savotišką kerštą už ilgus okupacijos metus.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Kinija 112:75
- Lietuva-Venesuela 87:79
- Lietuva-Puerto Rikas 104:91
- Lietuva-NVS 80:92
- Lietuva-Australija 98:87
- Lietuva-Brazilija 114:96
- Lietuva-JAV 76:127
- Lietuva-NVS 82:78
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Antrosios iš eilės olimpinės žaidynės atgavus nepriklausomybę į kurias pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir antrasis iš eilės kartas, kuomet krepšininkai iškovoja olimpinius medalius. Šį kartą vėl gi iškovoti bronzos medaliai. Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos šį kartą buvo įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje NBA. Tai ir Andrew Gaze (Bullets; Spurs), Shane Heall (Timberwolves; Spurs), Mark Bradtke (76-ers). Dar galima paminėti faktą, kad prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko ne su 12 žaidėjų, o su 11. Ir laimėjus medalius tuo 12 medaliu per apdovanojimų ceremoniją pasidabino treneris Vladas Garastas.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Kroatija 83:81
- Lietuva-Argentina 61:65
- Lietuva-JAV 82:104
- Lietuva-Angola 85:49
- Lietuva-Kinija 116:55
- Lietuva-Graikija 99:66
- Lietuva-Jugoslavija 58:66
- Lietuva-Australija 80:74
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo ir trečiose iš eilės laimėti bronzos medaliai. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių ir vėl nugalėta Australijos rinktinė.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Italija 48:50
- Lietuva-Prancūzija 81:63
- Lietuva - JAV 76:85
- Lietuva-Kinija 82:66
- Lietuva-Naujoji Zelandija 85:75
- Lietuva-Jugoslavija 76:63
- Lietuva - JAV 83:85
- Lietuva-Australija 89:71
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Po triumfo 2003 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė praktiškai nepasikeitė. Todėl visi tikėjosi gerų rezultatų nes rinktinė demonstravo tikrai akiai gražų ir efektingą žaidimą. Jau grupės etape Lietuva perrašė savo krepšinio istoriją nugalėdama JAV rinktinę. Ketvirtfinalio etape sutriuškinta Kinija ir jau visi tarsi užuodė ne tik medalių kvapą, bet slapta tikėjosi ir aukso. deja viskas pabiro į šipulius pusfinalyje. Netikėtai pralaimėta Italijos rinktinei, vėliau mūšis dėl bronzos JAV rinktinei ir pirmą kartą po trijų iš eilės prizinių olimpiadų likome be apdovanojimų. Užimta 4 vieta. Šios olimpinės žaidynės paskutiniu oficialiu turnyru atstovaujant Lietuvai tapo seniesiems mochikanams Sauliui Štombergui ir Eurelijui Žukauskui.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Angola 78:73
- Lietuva-Puerto Rikas 98:90
- Lietuva - Graikija 98:76
- Lietuva-JAV 94:90
- Lietuva-Australija 100:85
- Lietuva-Kinija 95:75
- Lietuva - Italija 91:100
- Lietuva-JAV 96:104
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Į šias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip Europos čempionato prizininkė ir beveik nepakitusios sudėties. Ryškiausias praradimas buvo pasiruošimo metu dėl traumos iškritusio Dariaus Songailos netektis. Kita vertus jį pakeitė tvirtas vyrukas ir talentingas Marijonas Petravičius. Rinktinė demonstravo gražų ir pergalingą žaidimą. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos ketverios. Ketvirtfinalio barjeras lengvai perkoptas nepajutus Kinijos pasipriešinimo. Deja pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. O tikrai vėl buvo šansų iškopti į finalą… Na, o kovoje dėl bronzos ar nuovargis pakišo koją, ar psichologiškai neatsigavo, tačiau mūsų vyrai Argentinos rinktinei rimtesnės kovos nedavė ir liko 4 oje vietoje be apdovanojimų.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:75
- Lietuva-Iranas 99:67
- Lietuva - Rusija 86:79
- Lietuva-Kroatija 86:73
- Lietuva-Australija 75:106
- Lietuva-Kinija 94:68
- Lietuva - Ispanija 86:91
- Lietuva-Argentina 75:87
2012 m. Londono olimpinės žaidynės
Iki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį. Deja šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Aplamai grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras kuriame Lietuvai atstovavo jos seni „mohikanai“ Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Rinktinėje debiutavo Antanas Kavaliauskas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:102
- Lietuva-Nigerija 72:53
- Lietuva-Prancūzija 74:82
- Lietuva-JAV 94:99
- Lietuva-Tunisas 76:63
- Lietuva-Rusija 74:83
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės
Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7 . Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties.. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Taip pat ši olimpiada debiutu Lietuvos rinktinėje tapo Mariui Grigoniu ir Vaidui Kariniauskui.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Brazilija 82:76
- Lietuva-Nigerija 89:80
- Lietuva-Argentina 81:73
- Lietuva-Ispanija 59:109
- Lietuva-Kroatija 81:90
- Lietuva-Australija 64:90
Svarbiausi skaičiai
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
- Daugiausiai rungtynių sužaidė: Šarūnas Jasikevičius (30)
- Daugiausiai turnyrų atstovavo: Šarūnas Jasikevičius (4)
- Daugiausiai taškų pelnė: Šarūnas Jasikevičius (370)
- Rezultatyvumas per vienerias rungtynes: Arvydas Sabonis (32)
Olimpinės programos pokyčiai
Olimpinių žaidynių programą nuolat papildo naujos sporto šakos ir rungtys. Dažniausiai jos įtraukiamos kartu didinant žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių. Vis dėlto per ilgą šiuolaikinio olimpinio judėjimo istoriją yra nutikę ir priešingai - kelios sporto šakos neteko olimpinio pripažinimo.
Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos. Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m.
Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos. Kai 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos.
Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m.
Per ankstyvąsias olimpines žaidynes buvo surengtos kelių variklinių sporto šakų varžybos. 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes.
Iš olimpinės programos dingo nemažai savitų rungčių. Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau, tik 1904 m. Kelios rungtys gyvavo ilgiau, bet taip pat nesulaukė šių dienų. Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.), nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos. Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. Tarp išbrauktų rungčių pateko ir virvės traukimas. Nors dabar virvės traukimas yra atskira sporto šaka, XX amžiaus pradžioje jis buvo laikomas lengvosios atletikos rungtimi. Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m., bet prieš 1924 m.
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais.
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje.
Lietuvos krepšinis
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) Europos ir 1967 pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 - V. Beselienė. 1982 pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Kauno Žalgiris 1986 laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius.
tags: #krepsinis #olimpinese #zaidynese