Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir nacionalinė aistra, įaugusi į kraują kiekvienam piliečiui. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją, nuo pirmųjų žingsnių iki dabartinių dienų.
Krepšinio gimimas Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, atsirado 1891 m., kai Džeimsas Neismitas (James Naismith) Springfildo koledže (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė šį žaidimą studentų kūno kultūros pratyboms. Krepšinio aikštė yra stačiakampė (28 × 15 m) aikštė. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus. Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį.
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Darius ir Karolis Dineika. S. Darius ne tik populiarino krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį bei kitas sporto šakas. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Jis išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandos ir Kauno miesto rinktinės. LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje (1935-1939)
Iki 1935 m. Lietuvos krepšinis neturėjo nei specialistų, nei tinkamų sporto salių. Persilaužimas įvyko, kai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas. Jie ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Lietuvos krepšinio rinktinė į šį čempionatą vyko kaip autsaiderė, tačiau sensacingai laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Pranas Talzūnas buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju.
Ši pergalė suteikė Lietuvai teisę rengti kitą Europos čempionatą. Per dvejus metus buvo pastatyta legendinė Kauno sporto halė - pirmasis Europoje sporto statinys, skirtas krepšinio varžyboms. 1939 m. Kaune Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Prano Lubino, antrą kartą iš eilės tapo Europos čempione.
Okupacijos metai ir krepšinis (1940-1990)
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) varžybose. Tačiau Lietuvos krepšininkai toliau žaidė SSRS varžybose, o geriausi pateko į SSRS rinktinę ir dalyvavo tarptautiniuose turnyruose.
1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, o Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionu tapo 1951, 1985, 1986 ir 1987 m.
Lietuvos krepšininkai garsino šalies vardą SSRS rinktinės sudėtyje. Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius 1952 m. laimėjo olimpinius sidabro medalius, Modestas Paulauskas 1972 m. tapo olimpiniu čempionu, o Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis 1988 m. Seulo olimpiadoje iškovojo aukso medalius.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Nepriklausomybės atkūrimas ir naujas rinktinės etapas (1990-2000)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF). 1991 m. FIBA kongrese Lietuvai sugrąžintas visateisio nario statusas.
Lietuvos krepšinio sistema buvo iš esmės reformuota - pradėtos kurti krepšinio klubų lygos: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalius. Vladas Garastas treniravo 1992-1996 m. Lietuvos vyrų rinktines. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi Jugoslavijai. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
Europos čempionai ir tolesni rinktinės pasiekimai (2001-dabar)
2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė, treniruojama Antano Sireikos, po 64 metų pertraukos vėl tapo Europos čempione. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju (MVP).
2007 m. Europos čempionate Ispanijoje Lietuvos rinktinė, treniruojama Ramūno Butauto, iškovojo bronzos medalius. 2010 m. pasaulio čempionate Turkijoje Lietuva taip pat laimėjo bronzą.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Jonas Kazlauskas treniravo Lietuvos rinktinę 1997-2001 ir 2012-2016 m. Jo vadovaujama rinktinė 2013 ir 2015 m. Europos čempionatuose iškovojo sidabro medalius.
2021 m. vasarą Lietuvos rinktinę treniravo Darius Maskoliūnas. 2021 m. rinktinės treneriu tapo Kazys Maksvytis.
Per Europos pirmenybes Lietuvos rinktinėje iki šiol žaidė 80 krepšininkų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvai atstovavo 19 žaidėjų, atkūrus Nepriklausomybę - 61 žaidėjas.