Artėjant prie 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos, verta apžvelgti Lietuvos sportininkų pasiekimus ir įvertinti jų pasirodymą šiame svarbiame sporto renginyje. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, jų rezultatus ir perspektyvas ateities olimpiadoms.
Olimpiados istorijos pradžia Lietuvoje
Norint suprasti dabartinę Lietuvos padėtį olimpinėse žaidynėse, svarbu prisiminti šalies dalyvavimo olimpinio judėjimo istoriją. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius ir Karolis Dineika. 1919 m. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga. 1920 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors iš pradžių planuota siųsti 33 sportininkus, galiausiai išvyko tik 15, įskaitant 13 futbolininkų ir 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, tačiau pralaimėjo rezultatu 9-0. Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse tarpukariu
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo 12 sportininkų iš Lietuvos, įskaitant 2 boksininkus, 4 dviratininkus, 5 lengvaatlečius ir 1 sunkiaatletį. Boksininkas Juozas Vinča pasiekė geriausią rezultatą, užimdamas 5-7 vietą.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Lietuvos sportininkai sovietmečiu
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse atkūrus nepriklausomybę
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl pradėjo dalyvauti visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sportininkų pasiekimai Rio de Žaneire
2016 metų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės išsiskyrė dalyvaujančių šalių ir sporto šakų skaičiumi - jose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš 206 šalių. Lietuvos sportininkai taip pat aktyviai dalyvavo šiose žaidynėse, siekdami aukštų rezultatų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai taip pat prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo olimpinėse žaidynėse. KTU Sporto centro renginių ir pardavimų vadovas, lektorius Mindaugas Dubosas išreiškė viltį, kad 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvaus dar daugiau KTU studentų ir absolventų.
Vis dėlto, ne visi Lietuvos sportininkai Rio de Žaneire pasiekė norimų rezultatų. Visos Lietuvos simpatijas užsitarnavusi olimpinė, pasaulio ir Europos plaukimo čempionė Rūta Meilutytė šiemet liko be medalių.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Sportininkų psichologinis pasiruošimas
Svarbu paminėti ir sportininkų psichologinį pasiruošimą, kuris yra būtinas siekiant aukštų rezultatų. Mindaugas Dubosas pažymėjo, kad po truputį keičiasi visuomenės ir sportininkų požiūris į sporto psichologiją ir sporto psichologų darbą.
Ateities perspektyvos
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nuolat analizuoja pasirengimą olimpinėms žaidynėms ir ieško būdų, kaip užtikrinti geresnius rezultatus ateityje. LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo įvertinti lietuvių rezultatai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir aptartos išvados, kaip rengtis Tokijo olimpinėms žaidynėms.
LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus pristatė XXXII olimpiados žaidynėms 2020 metais Tokijuje rengiamų sportininkų - olimpinės rinktinės kandidatų 2016-2017 metų sezono sąrašo projektą, kuriame yra 138 sportininkai, tarp jų - visi Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių individualių sporto šakų dalyviai. Taip pat pristatytas ir Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės pamainos sportininkų sąrašo (2017 metams) projektas, kuriame yra 80 sportininkų.
LTOK prieš Tokijo olimpines žaidynes 2020-aisiais vienas pirmųjų pasaulyje sutarė bendradarbiauti su Japonijos miestu Hiracuka ir jame rengtis būsimosioms olimpinėms kovoms.
Igno Navakausko Rio de Žaneiro patirtis
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis, baidarininkas Ignas Navakauskas, apibūdino savo mėgstamą 200 m sprinto nuotolį kaip reikalaujantį beprotiškai daug darbo ir itin atsakingo irklavimo. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis laimėjo B finalą ir galutinėje įskaitoje užėmė devintą vietą. Jis teigė, kad vien galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse jam buvo didelis laimėjimas, o devintą vietą vertina teigiamai, nors svajojo patekti į aštuntuką.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje