Kretinga, įsikūrusi Lietuvos pajūryje, išsiskiria dėmesiu jaunimui ir jų užimtumui. Miestas siūlo daugybę veiklų vaikams ir jaunimui, įskaitant sportą. Vienas iš tokių pavyzdžių - Kretingos sporto mokykla, kurioje ugdomi įvairių sporto šakų talentai. Šiame straipsnyje aptarsime Kretingos šachmatų sporto klubo istoriją, raidą ir pasiekimus, atsižvelgdami į šachmatų sporto tradicijas Kretingos krašte ir Lietuvoje.
Šachmatai Lietuvoje: Nuo Užgimimo Iki Organizacijos
Šachmatai - žaidimas, menas, mokslas ir sportas. Dar šeštame mūsų eros amžiuje atsiradęs Indijoje, per šimtmečius šachmatų žaidimas po truputėlį slinko į vakarus, po to kiek šiauriau, kol galop pasiekė Lietuvos teritoriją. Istoriniuose šaltiniuose šachmatų užuomazgos Lietuvoje pastebimos dar XIV amžiuje.
Tačiau tik XIX amžiaus viduryje atsiranda organizuotos struktūros, pradeda kurtis būreliai. Vienas stipriausių būrelių nuo 1866 metų veikė Klaipėdoje, po to Kaune, Vilniuje. Dar aktyviau šachmatininkai pradėjo reikštis nepriklausomybės laikais, po Vasario 16-tosios akto. Šachmatų struktūros kūrimasis Lietuvoje prasidėjo praktiškai iškart po Nepriklausomybės paskelbimo.
1920 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, Jono Murausko iniciatyva buvo įsteigta Šachmatų mėgėjų draugija - pirmoji šachmatų draugija Lietuvoje. Draugijos steigimo dokumentuose buvo suformuluoti ambicingi tikslai, pavyzdžiui, populiarinti šachmatus visuomenėje, reguliariai rengti vietinių ir kitų miestų žaidėjų turnyrus, tačiau įgyvendinti juos tikrovėje sekėsi sunkiai.
Po pusmečio, 1921 m. birželio 30 d. kuopelė Kauno šachmatininkų - karo mokyklos kapitonas Stasys Rekašius, oro laivyno leitenantas Antanas Gustaitis, prekybininkas Hercas Gladšteinas, fabriko darbuotojas Jakobas Japu, namų savininkas Chackelis Kaganas bei Švietimo ministerijos valdininkas ir studentas Zelikas Kolodnas - Kauno miesto ir apskrities viršininkui pateikė prašymą įregistruoti Kauno šachmatininkų draugiją (KŠD). Rugpjūčio 3 d. buvo užvesta registracijos byla, o rugpjūčio 7 d.
Taip pat skaitykite: Sveikatingumo klubo apžvalga
Iš pradžių KŠD organizavo turnyrus pagal žaidėjų meistriškumą (I, II, III kategorijos), vėliau, 1924 m. lapkritį surengė ir pirmąsias oficialias Kauno pirmenybes, kurių nugalėtoju tapo bankininkas Aleksandras Machtas. Kadangi draugijos veikla nebuvo griežtai apibrėžta, šalia turnyrų organizavimo ji užsiėmė ir novatoriškų iniciatyvų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, dar 1921 m. rugsėjo 27 d. surengė pirmąjį Lietuvoje simultano seansą.
KŠD užsiėmė ir žaidimo populiarinimu bei švietėjiška veikla. Pavyzdžiui, 1927 m. kovo 18 d. KŠD patalpose neoficialus Lietuvos čempionas Machtas skaitė paskaitą tema „Kaip neprivalu lošti šachmatais?“ Ja buvo siekiama lavinti ir tobulinti vietos šachmatininkų strateginį mąstymą, pabrėžiant draugijos įsipareigojimą tobulinti visų žaidėjų šachmatų įgūdžius ir supratimą apie žaidimą.
Kauno šachmatininkų draugija buvo esminis elementas Lietuvos šachmatų žemėlapyje, padėjęs pamatus tolesnei šachmatų kultūros plėtrai. Po aštuonerių metų sėkmingos veiklos ji išaugo į didesnį darinį - Lietuvos šachmatų sąjungą (LŠS), įsteigtą 1930 m. kovą.
Nuo 1927 iki 1932 m. Lietuvos šachmatų (ne)oficialus čempiono titulas priklausė Machtui, tačiau 1933 m. Lietuvos šachmatų lauką sudrebino titulą iškovojęs Vladas Mikėnas. Iš Estijos atvykęs lietuvių kilmės šachmatininkas pasirodė esąs grėsminga jėga, greitai įsitvirtinusi Lietuvos šachmatų landšafte.
Tik 1939 m. Lietuvos šachmatų sąjunga buvo reorganizuota į Lietuvos šachmatų sporto sąjungą prie Kūno kultūros rūmų, o tai reiškė, kad organizaciją globoti prisiėmė valstybė: šachmatai pradėti traktuoti kaip viena iš kultivuojamų sporto šakų - to per visą laikotarpį labiausiai ir siekė šachmatininkai.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Kretingoje: krepšinio tradicijos
Šachmatų Sportas Klaipėdos Rajone: Istoriniai Faktai ir Asmenybės
Kaip ir visoje Lietuvoje, Klaipėdos rajonas taip pat turi savo šachmatų istoriją. Dar 1961 m. vasario 16 d. Klaipėdos rajono laikraštis „Raudonasis švyturys” rašė, kad „Vasario 12 d. Gargždų gyvenvietės darbuotojai ir moksleiviai gausiai susirinko į pradinės mokyklos patalpas, kur vyko individualios šachmatų varžybos. Tarp šachmatininkų nugalėjo silikatinių gaminių kombinato darbininkas E.Gubysta". Sunku nustatyti, o tuo pačiu ir paneigti faktą, kad tai galėjo būti pirmasis rajono šachmatų pirmenybių nugalėtojas. Bet, kad apie gamyklą nuolat virė sportinis gyvenimas ir kad buvo propaguojami šachmatai, tai akivaizdu.
1961 metų pabaigoje vyko rajono moksleivių šachmatų spartakiada ir suaugusiųjų komandinės pirmenybės. Įtikinamai nugalėjo Gargždų moksleiviai, aplenkę Priekulės bei Veiviržėnų vidurinių mokyklų šachmatininkus. Net 23 suaugusiųjų kolektyvai kovojo dėl nugalėtojų vardo komandinėse varžybose. 1962 metų sausio 21 dieną Gargžduose svečiavosi vienas pajėgiausių to meto respublikos šachmatininkų sporto meistras Isakas Vistaneckis. Gausiai susirinkusius mėgėjus jis supažindino su šachmatų žaidimo istorija, papasakojo apie Lietuvos šachmatininkų pergales tarptautiniuose turnyruose. Po to žaidė simultaną prie 13 lentų.
Septintasis praeito amžiaus dešimtmetis daugiausiai sietinas su Gargždų Naftos Žvalgybos Ekspedicijos (NŽE) inžinieriaus Vytauto Kristučio dominavimu. Jisai, taip pat Stasys Lankutis, Steponas Jurgaitis, Algimantas Čeledinas, Juozas Jurkšaitis buvo tuometiniai rajono šachmatų lyderiai. Ypatingai reikia pažymėti Juozą Jurkšaitį, kuris 1968-1971 metais ne tik karaliavo rajone, bet ir skynė pergales respublikinėse varžybose.
1973 metai laikomi šachmatų žaidimo pakilimo rajone metais. Tada pirmą kartą rajono komandinių varžybų nugalėtojais tapo Gargždų pirmosios vidurinės mokyklos moksleiviai (A.Gincas, A.Voroneckas, G.Kisieliūtė). 1973 metų pabaigoje LSD „Nemunas" rajono taryboje įmonių vadovų pasitarime buvo išrinkta visuomeninė šachmatų-šaškių taryba, o jos pirmininku - pajėgiausias to meto rajono šachmatininkas Vytautas Kristutis (NŽE).
1976 metais tarp tarybinių ūkių Lietuvos čempionais tapo Vėžaičių TŪ komanda (B.Bieliauskas, J.Vyšniauskas, A.Lazauskaitė), o tais pačiais metais LSD "Nemunas" šachmatų pirmenybėse antrąją bei 1977 m. 1977 m. rajono komandinėse-asmeninėse pirmenybėse išryškėjo nauji šachmatų žaidimo lyderiai.
Taip pat skaitykite: Sporto mokyklos aerobikos raida Kretingoje
Aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje pajėgių šachmatininkų buvo tarp švietimo darbuotojų. Ypač išsiskyrė Endriejave mokytojavęs Algimantas Čeledinas ir kretingališkis Jonas Lapėginas.
1982 metais įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, į Gargždus gyventi sugrįžo Vilniuje kaip pajėgus šachmatininkas susiformavęs Arūnas Gincas, o po metų pagal paskyrimą į TSO dirbti atvyko šachmatų entuziastas iš Tauragės Zigmas Bitinas. Būtent šių dviejų žmonių pasirodymas Gargžduose lėmė tolimesnę rajono šachmatų vystymo raidą.
Devintame praeito amžiaus dešimtmetyje prie Pionierių (dabar moksleivių) namų šalia kitų būrelių veikė ir šachmatų skyrius. 1983-1985 metais jam vadovavo A.Gincas, o 1986-1987 - Z.Bitinas.
1987 metų rudenį LSD „Žalgiris" Klaipėdos rajono tarybai remiant ( pirmininkas tada buvo Petras Mickus ) suorganizuotos pirmosios Klaipėdos rajono klasikinių šachmatų pirmenybės su valandine laiko kontrole. Nugalėtojais tada tapo dviese - M.Slušnys ir Z.Bitinas.
Kretingos Rajono Šachmatų-Šaškių Sporto Klubas: Istorija ir Veikla
Permainų vėjai išbalansavo tada besiformuojančią šachmatų vystymo rajone sistemą keletui metų. Tik 1993 metais buvo grįžta prie rajono klasikinių šachmatų pirmenybių. Naujovė buvo tik ta, kad po atrankos turnyro tarp dviejų pajėgiausių žaidėjų buvo organizuojamas papildomas mačas iki trijų pergalių. Nugalėtoju tais metais tapo A.Gincas, finale įveikdamas Z.Bitiną rezultatu 3:1. Panašus scenarijus buvo ir 1994 metais.
1993 metų spalio mėnesį Gargždų merės Žibutės Gincienės ir sporto centro direktoriaus Stepono Norvilo pastangomis buvo suorganizuotas pirmasis respublikinis šachmatų turnyras, skirtas Gargždų miesto gimtadieniui pažymėti (tada „Gargždams-740"). Ši tradicija buvo tokia užkrečianti ir palaikoma įvairių rajono valdžios institucijų, kad tęsiasi jau dvidešimt trejus metus iš eilės.
1995 metų pavasarį Gargžduose buvo įkurtas šachmatų klubas „Mintis", tų pačių metų balandžio 2 d. klubas priimtas į Lietuvos šachmatų federacijos sudėtį. Klubas bemat išplėtė veiklą, užmegzdamas ryšus su aplinkiniais šachmatų klubais, su artimiausiais rajonais, vystančiais šachmatų sportą. Pradėta tampriai bendradarbiauti su Telšių, Tauragės, Raseinių, Šilutės, Jurbarko, Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Akmenės, Mažeikių, Plungės šachmatininkais.
Padidėjus šachmatų mėgėjų skaičiui, nuo 1996 metų rajono klasikinių šachmatų pirmenybės pradėtos vesti dviem, o nuo 2010 metų net trimis lygomis. Sukurta sezoninė varžybų sistema, kuri su patobulinimais ir papildymais gyvuoja bemaž dvidešimt metų.
1996 metais į klubo veiklą aktyviai įsijungė Paupių kaimo (vėliau Kalotės kaimo) gyventojas, verslininkas Arvydas Mickus. Rajono šachmatų pirmenybėse Arvydas Mickus nuolat kovoja dėl nugalėtojų titulo.
1997 metų rudenį į Maciuičius gyventi sugrįžo ir į klubo veiklą bemat įsijungė dar vienas pajėgus šachmatininkas, tai Rimvydas Lukošius. Per visą rajono šachmatų istoriją Rimvydui penkis kartus pavyko tapti rajono pirmenybių nugalėtoju, o prizininku - dar dukart tiek.
2005-2010 ir 2014 metais Gargždų šachmatų klubas „Mintis" dalyvavo Lietuvos šachmatų lygoje: 2005, 2006 ir 2014 metais - aukščiausioje, 2007-2010 metais - pirmoje lygoje.
Kai kurie klubo nariai populiarina ir neakivaizdinius šachmatus. 2002-2004 metais vykusiose 16-tose komandinėse neakivaizdinių šachmatų Lietuvos pirmenybėse nugalėtojais tapo Gargždų „Mintis" komanda (Algirdas Misiūnas, Liudas Petkevičius, Vasilijus Čiornas, Tadas Misiūnas ir Zigmas Bitinas).
Nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykloje (nuo 2014 metų - Gargždų sporto mokykloje) veikia šachmatų ugdymo grupė. Treneriu tada dirbti pradėjo Rimvydas Lukošius. Metus padirbėjęs, jis pareigas perleido Zigmui Bitinui, kuris su mažaisiais šachmatininkais darbuojasi pastaruosius aštuonerius metus. Per tą laikotarpį rajono šachmatininkų gretas papildė keletas pajėgių moksleivių - Laurynas Alekna, Simonas Lučinskas, Paulius Gelžinis, Marius Maksvytis, Laurynas Liutvinas. Visi jie aktyviai įsijungė į kovą dėl pajėgiausio rajono šachmatininko vardo, iškopdami į rajono pirmenybių pirmąją lygą. Negana to, Laurynas Alekna 2014 metų rajono pirmenybėse net sugebėjo iškovoti sidabro medalį.
Klubo veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, įvairių politinių įsitikinimų žmonės. Gražu matyti, kai šalia Gargždų sporto mokyklos ugdytinių prie lentų varžybose sėdi aštuntąją dešimtį skaičiuojantys veteranai Petras Mitkevičius, Eugenijus Slušnys arba į devintą dešimtį įpusėję vėžaitiškiai Arūnas Žemaitis ar Steponas Jurgaitis. Tai gyva rajono šachmatų istorija.
Juridinis asmuo Kretingos rajono šachmatų - šaškių sporto klubas (registracijos adresas Kretinga, Rotušės a. 17) išregistruotas 2023 m. balandžio mėn. 25 d., antradienį. Pakeistas registracijos adresas iš Kretingos r. sav. Kretingos m. Rotušės a. 17 į Kretinga, Rotušės a.
Šachmatai Kretingos Sporto Mokykloje
Kretingos sporto mokykla buvo įkurta 1965 m. Pirmieji treneriai Jonas Pauliukonis, Stasys Ruzgaila ir Algirdas Mykolas Andriuškevičius dirbo su futbolo, krepšinio, stalo teniso ir tinklinio grupėmis. Vėliau mokykloje atsirado ir kitų sporto šakų: 1979 m. - rankinio, 1986 m. - šachmatų ir lengvosios atletikos, 1991 m. - bokso, o 1999 m. - sportinių šokių grupės.
Per savo gyvavimo istoriją mokyklą valdė įvairūs direktoriai: Mečislovas Vaitkevičius (1965-1972 m.), Gerardas Trumpis (1972-1975 m.), Pranas Žiubrys (1975-1984 m.), Rimantas Žiubrys (1984-1987 m.), Gediminas Petrauskas (1987-1993 m.), Regimantas Juška (1994-1996 m. ir 2001-2005 m.), Milda Žiubrienė (1996-2001 m.) ir Audra Podienė (2005-2007 m.).
Kretinga - Jaunimo Miestas
Kretinga ne veltui vadinama jaunimo miestu. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, skirti jaunimui, o miestas stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas jaunoms šeimoms kurtis ir gyventi. Kretingos sporto mokykla, su savo įvairiomis sporto šakomis, yra svarbi miesto jaunimo užimtumo dalis.