Futbolas - tai ne tik sportas, bet ir aistra, istorija, politiniai bei socialiniai kontekstai. Šiame straipsnyje panagrinėsime dviejų Europos futbolo galiūnių - Kroatijos ir Prancūzijos - rungtynių istoriją, atskleidžiančią ne tik pergales ir pralaimėjimus, bet ir gilius socialinius procesus, vykstančius Prancūzijoje.
Pasaulio čempionato finalas Rusijoje: Prancūzijos triumfas
2018 metais Rusijoje vykusiame pasaulio čempionato finale Prancūzija rezultatu 4:2 įveikė Kroatiją ir antrą kartą šalies istorijoje tapo planetos čempione. Šis triumfas įtvirtino Prancūzijos, kaip futbolo galiūnės, pozicijas ir parodė naujos kartos žaidėjų potencialą.
Prancūzija - futbolo imigrantų kalvė
Prancūzija pasauliniame futbolo kontekste yra neeilinė šalis. Net ne neeilinė, o vienintelė tokia. Prancūzai pastaruosius kelis dešimtmečius išaugina daugiausiai pasaulio čempionatų dalyvių, o skaičiai čia itin iškalbingi. 2018 metais Rusijoje vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo net 82 futbolininkai, gimę kitoje šalyje, nei ta, kuriai jie patys atstovauja. Daugiau nei trečdalis jų, 29, gimė Prancūzijoje. Viso prancūzai, skaičiuojant ir Prancūzijos nacionalinę rinktinę, tame pasaulio čempionate turėjo net 50 šalyje gimusių futbolininkų. Arčiausiai šių skaičių esanti Brazilija, palyginimui, tokių futbolininkų pasaulio taurėje turėjo 27.
Sistema nuo nulio
Kas tokio ypatingo kadaise nutiko Prancūzijoje, kad dabar žiūrėdami pasaulio čempionato rungtynes turime savęs nevalingai kartais paklausti: „Ar šis žaidėjas irgi iš Prancūzijos?“. Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzija buvo stipriai nuniokota. Šalis išgyveno labai sunkų atsistatymo laikotarpį. Valdžia nusprendė, kad į šalies vidų reikia susigrąžinti kuo daugiau kažkada anksčiau iš čia išvykusių žmonių ir taip pradėti savotišką naują erą. Iki 1965 metų Prancūzija buvo daugiausiai imigrantų sulaukusi šalis. Nuo karo pabaigos per maždaug dvidešimt metų į šalį grįžo ir atvyko 2,7 milijono žmonių. Grįžo jie iš visur: dalis iš Europos šalių, dalis iš prancūzų kolonijų Š. Afrikoje. Nuo to laikotarpio Prancūzijos ekonomika, politika ir kitos sferos ėmė tik dar labiau augti. Atvykstančių žmonių skaičius dar drastiškai išaugo. Pagrinde tai buvo žmonės iš Š. Afrikos ir Arabijos pusiasalio. Ir milžiniška taip į Prancūziją atvykusių imigrantų dalis apsigyveno aplink didžiuosius šalies miestus: Paryžių, Lioną, Marselį. Ne juose, bet aplink juos.
Tačiau tuo metu, kai į Prancūziją plūdo imigrantai, šalį vis dar buvo ištikusi galinga sporto krizė. Tai, žinoma, smarkiai, gal net smarkiausiai, atsiliepė ir futbolo rinktinei. Laikotarpyje tarp 1960 ir 1974 metų Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė nesugebėjo patekti į tris Europos ir tris pasaulio čempionatus. Reiškia, kad per 14 metų prancūzai dalyvavo bendrai tik viename Europos ir viename pasaulio čempionate. Valdžia ėmė sukti galvas, kaip stagnuojantį sportą ir ypač futbolą paversti galingesne jėga pasaulyje. Ir netrukus prancūzai ėmėsi darbų. Jau 1972 metais buvo įkurta nacionalinė futbolo akademija „Institut National du Football“, turėjusi apjungti bene visus didžiuosius šalies klubus, jų jaunuosius talentus. Po ketverių metų, 1976-aisiais, nacionalinė futbolo akademija apjungė visus svarbiausius Prancūzijos futbolo taškus ir tapo vyraujančia futbolo sistema šalies viduje. 1988 metais didžioji nacionalinės akademijos būstinė įsikūrė Paryžiaus priemestyje. Paryžius čia vaidins taip pat labai svarbų vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pasaulio futbolo čempionatas
Sistemos rezultatai akivaizdūs
Sunku pamiršti tą įspūdingą Prancūzijos rinktinės pasirodymą 1998 metų pasaulio čempionate. Tada prancūzai finale 3:0 patiesė favoritę Braziliją ir pirmą kartą istorijoje tapo planetos čempionais. Tą finalą prieš dvidešimt metų stebėjo absoliučiai sausakimšos gatvės žmonių. Paryžius, Marselis, Lionas, kiti miestai tiesiog ėjo iš proto po šio istorinio pasiekimo futbole. Ir tai tik dar labiau įpratino prancūzus prie gero futbolo, o mus - prie gerų prancūzų pačiame futbole. Prie ko tas 1998 metų finalas dar stipriai įpratino prancūzus? Ne prie ko kito, kaip prie įvairiausios rasės, kūno spalvos ir netgi tikėjimo atstovų vienoje toje pačioje Prancūzijos rinktinėje. Čempionų rinktinėje buvo 7 futbolininkai, gimę ne Prancūzijoje. Tai jau tada buvo imigrantų, atvykusių maždaug 1965 metais, vaikai. Pasaulio čempionų rinktinė 1998 metais buvo vadinama „Black, Blanc, Beur“ (juodas, baltas, arabas, - liet.). Akivaizdu, kad rinktinės sudėtyje netrūko futbolininkų iš įvairiausių pasauio kampų. Politikai tuo metu ne kartą sakė, kad reiktų pratestuoti, ar Prancūzijos rinktinėje žaidžiantis futbolininkas išvis moka Prancūzijos himną, kurį komanda sugieda prieš rungtynes. Ir nors masinę euforiją kartkartėmis užtemdydavo garsių politikų vieši rasistiniai pasisakymai, patys futbolininkai iš Š. Afrikos ar Arabijos pusiasalio nenusisuko nuo prancūzų futbolo sistemų ir toliau nuosekliai dėjo žingsnius rinktinės sudėties, o vėliau pergalių link.
Paryžiaus efektas
Bėgant metams Prancūzijos rinktinėje atsirasdavo tik dar daugiau futbolininkų, gimusių ne šalies viduje. Nesunku prisiminti ir Lietuvoje prieš maždaug 12 metų viešėjusią prancūzų rinktinę, kurios startinėje sudėtyje tuo metu iš vienuolikos tik trys buvo baltieji. Ištikimiausi Lietuvos rinktinės sirgaliai iškėlė plakatą „Sveiki atvykę į Europą“, kuriame Afrikos žemynas buvo nudažytas Prancūzijos vėliavos spalvomis. Vis dėlto, šis rasistinis lietuvių sirgalių ėjimas užtraukė LFF maždaug 9 tūkst. eurų baudą, o Prancūzijos rinktinė kaip laimėdavo, taip laimėdavo toliau. Grįžkime prie Paryžiaus. Skaičiuojama, kad net 38 procentai imigrantų Prancūzijoje apsigyvena Paryžiaus priemestyje. Vėlgi, reikia nesumaišyti, tai nėra tikrasis Paryžius, tai milžiniško miesto aplinkiniai rajonai, kuriuose ir nusikalstama veikla yra keliskart didesnė nei pačiame mieste. Ir nors Paryžiaus priemesčiai dažnai tikrai neprimena iškarpų iš romantinio filmo, būtent čia dažnai užgimsta naujosios futbolo žvaigždės. 2018 metais pasaulio čempionate Rusijoje dalyvavo net 16 futbolininkų, gimusių ir augusių Paryžiaus teritorijoje. Aštuoni iš jų atstovavo Prancūzijos rinktinei. Imkime Kyliano Mbappe pavyzdį. Tai vienas geriausių futbolininkų pasaulyje, vienareiškmis rinktinės lyderis. K. Mbappe gimė alžyriečio tėvo ir kamerūnietės mamos šeimoje, bet gimė Paryžiaus priemestyje. Štai, nieko bendro su Prancūzija iš pradžių neturėję tėvai taip palaipsniui išaugino ryškiausią Prancūzijos futbolo žvaigždę. O kiti aštuoni, nors ir gimė ir augo aplink Paryžių, atstovavo kitoms šalims. Tarkime, keturi pagrindinės Senegalo sudėties žaidėjai yra taip pat gimę Paryžiaus rajone. Tokių atvejų turime ir Maroke, ir Tunise, kitose šalyse. Taigi, būtent masinis imigrantų atvykimas į Prancūziją, o ypač Paryžių, bėgant metams nutiesė tokį įspūdingą Prancūzijos futbolo rinktinės kelią pergalių link. Ir net nepaisydamas rimtų užgauliojimų, šis modelis, panašu, gyvuos dar kelis dešimtmečius.
Pasaulio čempionatų istorija: nuo Urugvajaus iki Kataro
Pasaulio futbolo čempionatas - svarbiausias ir prestižiškiausias futbolo turnyras pasaulyje, vykstantis kas ketveri metai. Šis turnyras, pradedant nuo pat pirmųjų pirmenybių Urugvajuje 1930 m. ir baigiant dabartiniais laikais, yra tapęs neatsiejama futbolo istorijos dalimi.
Pirmasis pasaulio čempionatas Urugvajuje (1930 m.)
Pasaulio čempionato istorija prasidėjo 1930 m., kai pirmasis oficialus FIFA čempionatas buvo surengtas Urugvajuje. Šios šalies pasirinkimas nebuvo atsitiktinis - Urugvajus tuo metu buvo dukart olimpinis čempionas (1924 ir 1928 m.) ir šventė savo nepriklausomybės šimtmetį. FIFA patikėjo Urugvajui rengti pirmąjį pasaulio čempionatą neatsitiktinai.
Šis čempionatas išsiskyrė tuo, kad neturėjo atrankos varžybų - rinktinės buvo tiesiog pakviestos dalyvauti. Dėl didelio atstumo ir kelionės išlaidų, daugelis Europos komandų nenorėjo dalyvauti. Tik FIFA prezidento Jules Rimet pastangomis pavyko įtikinti keturias Europos rinktines (Prancūziją, Belgiją, Rumuniją ir Jugoslaviją) keliauti į Pietų Ameriką. Išsigandusios ilgos bei varginančios kelionės per Atlantą, dalyvauti čempionate sutiko tik keletas Europos komandų. Iki čempionato likus 2 mėnesiams nei viena senojo žemyno komanda nebuvo įteikusi oficialaus sutikimo dalyvauti čempionate. Tačiau tada į šį reikalą įsikišo tuometinis FIFA prezidentas Jules Rimet, kuris ilgai tarėsi su Urugvajaus vyriausybe ir prižadėjo Europos rinktinėms apmokėti visas kelionės išlaidas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio akistatos: Lietuva prieš Kroatiją
Turnyre dalyvavo 13 rinktinių, suskirstytų į keturias grupes. Visos rungtynės vyko Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Pirmos dvi atidarymo rungtynės buvo ir pirmosios pasaulio čempionatų rungtynės istorijoje. Liepos 13 dieną Prancūzija rezultatu 4-1 sutriuškino Meksikos vienuolikę, o tuo pačiu metu kitame Montevidėjaus stadione JAV įveikė belgus rezultatu 3-0. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatų istorijoje įmušė Prancūzijos rinktinės žaidėjas Lucienas Laurentas. Amerikietis Bertas Patenaude pelnė pirmąjį "hat-tricką" pasaulio čempionatų istorijoje, o jo komande tose rungtynėse 3-0 nugalėjo Paragvajaus rinktinę.
Pusfinaliuose Argentina 6:1 nugalėjo JAV, o Urugvajus tokiu pačiu rezultatu įveikė Jugoslaviją. Finalas, vykusiame liepos 30 d. Montevidėjuje, buvo atkaklus - Urugvajus nugalėjo Argentiną rezultatu 4:2 ir tapo pirmaisiais pasaulio čempionais. Finalą po pralaimėto pirmojo kėlinio ir gan atkaklios kovos 4-2 laimėjo Urugvajaus rinktinė, kuri prie turėto Olimpinių žaidynių aukso pridėjo dar vieną prestižinį trofėjų.
Pasaulio čempionatai iki Antrojo pasaulinio karo
Antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje 1934 m. Čempionais tapo šeimininkai italai, finale įveikę Čekoslovakiją. Įdomu tai, kad titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo čempionate, protestuodami prieš tai, kad daugelis Europos komandų atsisakė vykti į pirmąjį čempionatą Urugvajuje.
1938 m. čempionatas vyko Prancūzijoje, o jį vėl laimėjo Italija, finale nugalėjusi Vengriją. Tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas prieš Antrąjį pasaulinį karą, dėl kurio turnyras buvo atšauktas iki 1950 m.
Pasaulio čempionatai po Antrojo pasaulinio karo
Po ilgos pertraukos, 1950 m. pasaulio čempionatas vėl sugrįžo, šį kartą į Braziliją. Šis čempionatas įsimintinas dėl to, kad jame triumfavo Urugvajus, finale sensacingai įveikęs Braziliją rezultatu 2:1. Šis pralaimėjimas Brazilijoje sukėlė didelį šoką ir nacionalinę tragediją.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti Lietuva-Kroatija rungtynes?
1954 m. čempionatas vyko Šveicarijoje, kur triumfavo Vakarų Vokietija, finale nugalėjusi Vengriją. Šis čempionatas pasižymėjo dideliu rezultatyvumu - vidutiniškai buvo įmušama daugiau nei 5 įvarčiai per rungtynes.
1958 m. pasaulio čempionatas Švedijoje išgarsėjo dėl jauno brazilų talento - Pelé. 1962 m. čempionatas vyko Čilėje, o Brazilija vėl triumfavo, finale nugalėjusi Čekoslovakiją.
1966 m. pasaulio čempionatas Anglijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale po pratęsimo nugalėjo Vakarų Vokietiją rezultatu 4:2. Šis čempionatas įsimintinas dėl ginčytino trečiojo Anglijos įvarčio finale, kuris iki šiol kelia diskusijas.
1970 m. pasaulio čempionatas Meksikoje laikomas vienu geriausių čempionatų istorijoje. Brazilija, su Pelé priešakyje, dominavo turnyre ir finale nugalėjo Italiją rezultatu 4:1.
1974 m. pasaulio čempionatas Vakarų Vokietijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale nugalėjo Nyderlandus rezultatu 2:1.
1978 m. pasaulio čempionatas Argentinoje buvo kontroversiškas dėl politinės situacijos šalyje. 1982 m. pasaulio čempionatas Ispanijoje buvo sėkmingas Italijai, kuri finale nugalėjo Vakarų Vokietiją rezultatu 3:1.
1986 m. pasaulio čempionatas Meksikoje išgarsėjo dėl Diego Maradonos pasirodymo. Argentina tapo čempione, finale nugalėjusi Vakarų Vokietiją rezultatu 3:2.
1990 m. pasaulio čempionatas Italijoje buvo mažiau įsimintinas dėl žemo rezultatyvumo. Vakarų Vokietija tapo čempione, finale nugalėjusi Argentiną rezultatu 1:0.
1994 m. pasaulio čempionatas JAV buvo pirmasis čempionatas, vykęs Šiaurės Amerikoje nuo 1970 m. Brazilija tapo čempione, finale po baudinių serijos nugalėjusi Italiją.
1998 m. pasaulio čempionatas Prancūzijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale nugalėjo Braziliją rezultatu 3:0.
2002 m. pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje ir Japonijoje buvo pirmasis čempionatas, vykęs Azijoje. Brazilija tapo čempione, finale nugalėjusi Vokietiją rezultatu 2:0.
2006 m. pasaulio čempionatas Vokietijoje buvo sėkmingas Italijai, kuri finale po baudinių serijos nugalėjo Prancūziją.
2010 m. pasaulio čempionatas Pietų Afrikoje buvo pirmasis čempionatas, vykęs Afrikoje. Ispanija tapo čempione, finale po pratęsimo nugalėjusi Nyderlandus rezultatu 1:0.
2014 m. pasaulio čempionatas Brazilijoje buvo sėkmingas Vokietijai, kuri finale po pratęsimo nugalėjo Argentiną rezultatu 1:0.
XXI amžiaus čempionatai ir ateitis
2018 m. pasaulio čempionatas Rusijoje įsiminė dėl netikėtumų ir dramatiškų rungtynių. Prancūzija tapo čempione, finale nugalėjusi Kroatiją rezultatu 4:2.
2022 m. pasaulio čempionatas Katare vyko neįprastu metu - žiemą. Argentina, vedama Lionelio Messi, triumfavo finale po baudinių serijos nugalėjusi Prancūziją.
Artimiausi pasaulio čempionatai vyks:
- 2026 m. - JAV, Kanada ir Meksika
- 2030 m. - kol kas nenuspręsta, bet Urugvajus pretenduoja surengti šį čempionatą, minint 100-ąsias pirmojo pasaulio čempionato metines.
Kroatijos kelias 2018 m. pasaulio čempionate:
Kroatijos rinktinė 2018 m. pasaulio čempionate pasirodė itin sėkmingai. Pirmosiose grupės rungtynėse Kroatija savo pranašumą įrodė prieš Nigerijos rinktinę 2:0, antrosiose europiečiai 3:0 palaužė Argentiną, o paskutiniajame susitikime nepasigailėjo naujokų islandų 2:1. Aštuntfinalyje kroatai po baudinių serijos įveikė Daniją. Ketvirtfinalyje po baudinių serijos įveikė šeimininkę Rusiją. Pusfinalyje po pratęsimo įveikė Angliją. Finale susitiko su Prancūzija, kur rezultatu 4:2 pralaimėjo.
Kroatijos ir Danijos aštuntfinalio rungtynės:
Kroatai ir danai prieš šį mačą jau buvo susitikę penkis kartus, pasidalino po dvi pergales, o kartą sužaidė lygiosiomis. Statistika Danijos rinktinei nepalanki - kroatai laimėjo penkis iš šešių susitikimų čempionate prieš Europos komandas. Patys skandinavai taip pat nepėsti - jie nepralaimėjo jau 18 rungtynių iš eilės. Paskutinį pralaimėjimą jie patyrė 2016 m. Tuo metu Danijos sudėtyje - netikėtumas. Jau pirmą minutę po realizuotos standartinės situacijos ir suirutės kroatų baudos aikštelėje kamuolį į vartus pasiuntė Mathias Joergensenas. Tačiau persvara danai džiaugėsi neilgai. Labai nepatikimai sužaidę danai patys sukūrė progą kroatų įvarčiui. 11-ą minutę kroatai turėjo dar vieną neblogą progą, kai prie baudos aikštės prasižengė Mathias Joergensenas. Sužaidus 20 minučių M. Mandžiukičius krito baudos aikštelėje, tačiau teisėjo švilpukas tylėjo. Sužaidus beveik pusvalandį - itin pavojingas Kroatijos rinktinės išpuolis. 39-ą minutę kroatai turėjo dar vieną progą. Jau už poros minučių į vartus smūgiavo I. Rakitičius, tačiau K. Teisėjas paskelbė kėlinio pabaigą, o Kroatijos rinktinės gerbėjai galėjo lengviau atsikvėpti, nes buvo panašu, kad į aikštę buvo pasirengęs grįžti medikų pagalbos sulaukęs M. Pirmoje rungtynių pusėje kiek daugiau - 55 proc. laiko - kamuolį kontroliavo kroatai. Jie atliko ir daugiau smūgių - 9 (danai - 5), iš kurių 3 skriejo prie vartų (danų - 2) ir 3 - į vartų plotą (danų - 2). Danai blokavo 3 priešininkų smūgius, o kroatai - 1. Nieko nelaukę kroatai pasileido link varžovų vartų ir prabėgus vos minutei sėkmę pamėgino I. Sužaidus valandą danas M. 66-ą minutę Aage Hareideas atliko savo antrąjį keitimą - Andreasą Cornelius vietą aikštėje užleido Nicolajui Joergensenui. Likus žaisti 20 minučių pirmąjį keitimą atliko ir Zlatko Daličius. Čia pat N. Joergensenas pamėgino laimę, tačiau vartininkas buvo savo vietoje. Kitoje aikštės pusėje vartų sargui taip pat nebuvo šalta - K. Per likusį laiką komandos apsikeitė pavojingomis progomis, o arčiau tikslo buvo I. Jau per teisėjo pridėtą laiką neblogą progą išvesti savo komandą į ketvirtfinalį turėjo M. Braithwaiteas, kuris po nepatikimo D. Subasičiaus žaidimo smūgiavo pernelyg plačiai. Per 90 minučių kroatai penkis kartus smūgiavo į vartų plotą, o danai - 3. Pratęsimą kur kas aktyviau pradėjo danai, tačiau tiek Thomo Delaney, tiek Lasse Schoene smūgiai buvo blokuoti, o M. Braithwaite`ui pasiųsti kamuolį į vartus sutrukdė kroatų vartų sargas D. Švieslentei beveik jau rodant 100-ąją minutę buvo atlikti du keitimai - pirma I. Perišičius vietą aikštėje užleido Andrejui Kramaričiui, o į tai sureagavęs A. Hareide iš žaidimo „išėmė“ Thomą Delaney. Antrasis pratęsimo kėlinys prasidėjo keitimais. Pirma Danijos gretose M. Kroatijos rinktinėje M. Šios situacijos herojumi tapo K. Schmeichelis, kuris atrėmė L. Jau baigiantis pratęsimui L. Per rungtynes kroatai kamuolį kontroliavo 54 proc. 1. 1. 2. 2. 3. 3. 4. 4. 5. 5. Ši baudinių serija buvo puiki galimybė parodyti savo meistriškumą abiejų komandų vartininkams. D. Subasičius atrėmė net tris varžovų smūgius, o K.
2018 m. Pasaulio čempionato finalas: Prancūzija prieš Kroatiją
Ketverių metų laukimas baigėsi - sekmadienį įvyko 2018 metų pasaulio futbolo čempionato finalas. Maskvos „Lužnikų“ stadione dėl svarbiausio futbolo trofėjaus susigrūmė dvi Europos komandos - Prancūzija su Kroatija.
Po atkaklios ir itin rezultatyvios kovos stipriausia planetos komanda tapo Prancūzijos rinktinė, čempionate triumfavusi antrą kartą per savo istoriją. Rungtynes kur kas aktyviau pradėjo Kroatija - Zlatko Daličiaus auklėtiniai dominavo su kamuoliu ir kėlė problemas varžovams jų aikštės pusėje, tačiau pavojingų smūgių per pirmas dešimt minučių nebuvo atlikta.
Puikų žaidimą rodę kroatai buvo nubausti 18-ąją minutę - pirmąją rimtą progą po standartinės situacijos susikūrė prancūzai įsiveržė į priekį. Antoine‘as Griezmannas atliko aštrų perdavimą į baudos aikštelę, o ten bandydamas išmušti kamuolį į savus vartus įsimušė puolėjas Mario Mandžukičius.
Po praleisto įvarčio kroatai nesutriko - jie ir toliau dominavo aikštės viduryje. Prancūzai laikėsi savo žaidimo taktikos - atsitraukė link savo aikštės ir laukė varžovų klaidų. 28-ąją minutę Kroatija grįžo - standartinės situacijos metu originaliai kamuolį įžaidę kroatai pasiekė išlyginamąjį įvartį. Mario Mandžukičius petimi numetė kamuolį erdvės baudos aikštelėje suradusiam Ivanui Perišičiui ir šis galingu smūgiu atstatė pusiausvyrą šioje dvikovoje. 34-ąją minutę Kroatijos rinktinė ir vėl buvo nubausta - iš niekur kampinį susikūrę prancūzai uždirbo 11 metrų baudinį, kai I. Perišičius kovodamas dėl kamuolio sužaidė ranka. Po gana ilgos VAR peržiūros realizuoti baudinio prie 11 metrų žymos stojo Antoine‘as Griezmannas - puolėjo koja nesudrebėjo ir Prancūzija vėl įgijo pranašumą.
Per likusį pirmojo kėlinio laiką atstatyti lygaus rezultato kroatams nepavyko - komandos į rūbinę nužygiavo rezultatui esant 2:1, o visa kova persikėlė į kitas 45 minutes. Jau 47-ąją minutę Kroatija privertė rimtai padirbėti Hugo Llorisą - po puikaus Ivano Rakitičiaus perdavimo į baudos aikštelę įkirtęs Ante Rebičius atliko galingą smūgį į prancūzų vartus, tačiau savo klasę parodė H. Llorisas. Netrukus į pavojingą ataką pasileido prancūzai - Kylianas Mbappe spurtavo dešiniuoju kraštu ir liko vienas prieš vartininką, tačiau puolėjui iš aštraus kampo nepavyko nuginkluoti Danijelio Subasičiaus. 59-ąją minutę Kroatijos rinktinei buvo suduotas skaudus smūgis - greitą ataką surezgę prancūzai padidino pranašumą iki dviejų įvarčių. Pauliui Pogba prie baudos aikštelės patogiai atšoko kamuolys ir šis galingu bei tiksliu smūgiu priartino Prancūziją prie triumfo pasaulio čempionate. 65-ąją minutę Kroatijai buvo suduotas lemiamas smūgis - Kylianas Mbappe paleido smūgį maždaug iš 25 metrų ir Prancūzija įgijo pranašumą iki trijų įvarčių. Progą jaunajai futbolo žvaigždei sukūrė puikiai krašte sužaidęs Lucas Hernandezas.
Kroatija nebūtų Kroatija - Z. Daličiaus komanda nekėlė baltos vėliavos ir 69-ąją minutę švelnino atsilikimą. Neįtikėtinai grubiai prie savo vartų suklydęs H. Llorisas bandė persimesti kamuolį, tačiau jis atsitrenkė į M. Mandžukičiaus koja ir rezultatas tapo 4:2. Per likusį laiką Kroatija bandė spausti varžovus, tačiau jokių greitų progų sukurti nepavyko. Per pridėtą laiką kroatai stebuklo nesukūrė - rezultatas liko 4:2 ir prancūzai pasinėrė į triumfą.
Rungtynių rezultatas:
Prancūzija 4 - 2 Kroatija
- 18‘ [1 - 0] M. Mandžukič (į savus vartus)
- 28‘ [1 - 1] I. Perišič
- 38‘ [2 - 1] A. Griezmann (11 m. baudinys)
- 59‘ [3 - 1] P. Pogba
- 65‘ [4 - 1] K. Mbappe
- 69‘ [4 - 2] M. Mandžukič
tags: #kroatija #prancuzija #futbolas #ru