Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) istorija Lietuvoje, pradedant ištakomis senovės baltų kultūroje ir baigiant šiuolaikinėmis tendencijomis. Aptariami svarbiausi etapai, organizacijos, asmenybės ir įvykiai, formavę Lietuvos sporto raidą.
Sporto ištakos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo dalimi.
Sporto organizavimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940)
Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas „Neptūnas“.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas).
Taip pat skaitykite: Viskas apie Kauno Kultūros ir Sporto Departamentą
1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“ (redaktorė E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė).
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Kontaktinė informacija
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 m. pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 m. moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 m. Kaune.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Taip pat skaitykite: Sporto rėmimo fondo veikla
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 m. Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius.
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas.
Sportas sovietų okupacijos metais (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 m. ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940-41 ir 1944-46), Jonas Uloza (1946-53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954-61), Vytautas Ostrauskas (1961-72), Algirdas Balčiūnas (1972-76), Z. Motiekaitis (1976-90).
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus „Statyba“, „Šviesa“, „Mokslas“, „Kibirkštis“, Kauno „Pluoštas“, „Banga“, „Atletas“, „Pilėnai“, „Politechnika“, Jonavos „Azotas“, Elektrėnų „Energija“ ir kiti.
Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus, Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
1963 m. T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus „Žalgirio“ aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 m. „Žalgiris“ laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 m. Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai.
Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ (moksleivių), „Odinio kamuolio“ (futbolo), „Auksinio ritulio“ (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Kūno kultūros ir sporto departamentas atkūrus nepriklausomybę (nuo 1990 m.)
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija „Makabi“, lenkų - „Polonia“. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019).
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko „Golden State Warriors“ komandoje).
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 m. gruodžio 20 d.), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 m. gegužės 10 d. pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta „Laisvė“ rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 m. spalio mėn. - 1995 m. sausio 10 d. apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 m. pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996 m.), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989 m.), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990 m., nuo 1996 m. - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992 m.), „Sportas visiems“ (1991 m.) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 m. - olimpinis festivalis, konkursai „Sportiškiausia mokykla“, „Sportas ir aplinka“ ir kiti.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis).
Pirmoji Respublikinė bendrojo lavinimo Vilniaus sporto mokykla-internatas atvėrė duris 1986 m. rugsėjo 1 dieną. Naujajai mokyklai buvo iškeltas tikslas: rengti olimpinių šalies rinktinių pamainą, t. y. aukščiausio lygio sportininkus - kandidatus į olimpines rinktines, taip pat - organizuoti moksleivių mokymą, auklėjimą, lavinimą, užtikrinant normalias gyvenimo ir buities sąlygas. 1997-aisiais pastarasis pavadintas KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS LIETUVOS OLIMPINIU SPORTO CENTRU (LOSC). Kaip tik 1997-aisiais prasidėjo naujasis olimpinis, pasirengimo 2000-ųjų metų Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms, ciklas. Šiame procese LOSC pavestas vienas svarbiausių vaidmenų: pagal programą „Sidnėjus 2000“ organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti visų grandžių metodinę, mokslinę, medicininę veiklą, materialinio techninio aprūpinimo lygį.
Kaip visada, pasibaigus olimpinėms žaidynėms, iš naujo peržvelgiamas ir įvertinamas visas praėjusio olimpinio ciklo darbas, įvertinamos teigiamos ir neigiamos pusės, padaromos išvados ir numatomi pasikeitimai kitam ciklui. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rengimo programa. Šios programos vykdytojai buvo atsakingi už sportinio rengimo organizavimą iki 2008 m. Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo programa. Su kitomis suinteresuotomis organizacijomis LOSC sudarė nuolatinį (baigtinį) olimpinės pamainos sportininkų, besirengiančių 2012 m. Perspektyvinės pamainos sportininkų rengimo programa. LOSC užtikrino optimalias gyvenimo, mokymosi, maitinimosi, treniravimosi sąlygas talentingiems ir gabiems sportininkams, kurie po dviejų olimpinių keturmečių 2016-aisiais metais galės dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tam tikslui, kartu su mokslininkais, medikais, treneriais praktikais kūrė talentingų ir perspektyvių sportininkų įvertinimo kriterijus, atrankos sistemą, racionaliai planavo ir vykdė sportinio rengimo, planavimo, kontrolės ir kitus procesus. Taikant analogišką modelį LOSC rengė sportininkus ir 2012 m. Londono, 2016 Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms bei 2010 m. Vankuverio ir 2014 m. Per laikotarpį nuo 1997 m. LOSC sportininkai laimėjo 21 medalį olimpinėse žaidynėse, t.y. 4 Sidnėjuje 2000 m., 3 Atėnuose 2004 m., 5 Pekine 2008 m., 5 Londone 2012 m.
Nuo 2016 m. vidurio Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siaurino LOSC funkcijas. 2016 m. uždaryta Perspektyvinės pamainos sportininkų rengimo programa, nuo 2017 m. pradžios - Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo programa, nuo 2018 m.
Nuo 2021 m. LSC priklauso: Ozo sporto bazė (Ozo g. 39B, Vilniuje), Lengvosios atletikos maniežas (Žemaitės g. 6, Vilniuje), stadionas „Vingis“ (M. K. Čiurlionio g. 112, Vilniuje), Šaudykla (St. Batoro g. 90A, Vilniuje), Trakų sporto bazė (Karaimų g. 73, Trakuose), Teniso kortai (M. K. Čiurlionio g. 112, Vilniuje), Stadionas (J. I. Kraševskio g. 2, LT-08117, Vilnius), Sporto kompleksas „Druskininkai“ (M. K. Čiurlionio g. 115A, Druskininkai), „Nemuno žiedo“ sporto bazė (Nemuno g. 20, Gaižėnėlių k., Kauno raj.).
tags: #kuno #k #ir #sporto #departamentas