Jėgos aitvarų sporto istorija: nuo ištakų iki šių dienų

Įvadas

Jėgos aitvarų sportas, dar žinomas kaip kaitavimas, yra jauna, bet sparčiai populiarėjanti sporto šaka Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tai ekstremalus vandens sportas, kuriame sportininkas, naudodamas jėgos aitvarą, traukiamas vėjo vandens paviršiumi ant banglentės arba specialios lentos. Lietuva yra ideali vieta šiam sportui dėl tinkamo klimato ir puikių vandens telkinių.

Jėgos aitvarų sporto ištakos

Nors jėgos aitvarų istorija prasidėjo dar XIII a. Kinijoje, didžioji dalis visuomenės apie šią sporto šaką sužinojo tik 1996-aisiais, kai du sportininkai, Lairdas Hamiltonas ir Manu Bertinas, Havajuose pasikinkę aitvarus ėmė skrosti bangas. Vėliau, 1997-aisiais, broliai Legaignoux įkūrė įmonę „Wipika“ ir pasinėrė į naujas lentų ir aitvarų koncepcijas. Lietuvoje aitvaravimas (patys sportininkai jį vadina kaitavimu) atkeliavo 2000-aisiais. Tuo metu aitvaravo nedaug žmonių, juos buvo galima suskaičiuoti lenkiant abiejų rankų pirštus. Šiandien Lietuvoje yra apie 7000 vėjo gerbėjų, kurie automobilių bagažinėse nuolat vežiojasi sportinį inventorių ir vos sulaukę tinkamo oro lekia prie vandens.

Kas yra jėgos aitvarai?

Jėgos aitvarai (kaitai) - tai įrenginiai, naudojami traukti sportininką vandens paviršiumi. Jie būna įvairių tipų:

  • Pripučiami jėgos aitvarai: Bow, C, Hibridai ir Delta.
  • Nepripučiami jėgos aitvarai: Opened cell, closed cell.

Aitvarų dydžiai svyruoja nuo 0.7 kv. m iki 21 kv. m. Didesnis aitvaras reikalingas esant silpnesniam vėjui, o mažesnis - esant stipresniam. Dažniausiai naudojami 7-12 kv. m dydžio aitvarai.

Kodėl jėgos aitvarai tokie populiarūs?

Jėgos aitvarų sportas populiarėja dėl kelių priežasčių:

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinis sportas

  • Laisvės pojūtis: Kaitavimas suteikia absoliutų laisvės pojūtį. Galima tiesiog keliauti jūros pakrante, raižyti bangas, atlikti aukštus šuolius ar triukus. Asmeniškai man, lyginant su kitomis vandens lentų sporto šakomis, jėgos aitvarai yra romantika. Tai labai individualus sportas, bet ta gamtos romantika, kai tavęs netraukia kabelis ir elektra, labai žavi.
  • Universalumas: Jėgos aitvarą galima naudoti ne tik vandenyje, bet ir sausumoje su kite-bagiais ar kite-riedlentėmis. Svencelė tam ideali vieta, dėl itin lygios pievos. Čia galite, šia pramoga užsiimti ne tik vasarą, bet ir žiemą.
  • Fizinė nauda: Kaitavimas gerina fizinę formą, koordinaciją, stiprina kūno raumenis ir lavina pusiausvyrą. Kalbėdamas apie teigiamą kaitavimo poveikį sveikatai, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tai yra viena sporto šakų, kai kokias 5-6 valandas gali praleisti intensyviai prakaituojant vandenyje ir kartu deginti kalorijas. Kai prisideda šuoliai, labai intensyviai dirba nugaros raumenys, pilvo presas. Taigi kaitavimas gerina bendrą raumenų tonusą, padeda lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, reakciją, vestibuliarinį aparatą, ugdyti jėgą.
  • Prieinamumas: Šis sportas nereikalauja išskirtinio fizinio pasiruošimo ar ištvermės. Nereikia jokio fizinio pasiruošimo, žmogus gali eiti drąsiai ir tikėti, jog išmoks. Jeigu kalbame apie konkrečius triukus, tada taip, turi būti fiziškai pasiruošęs vien dėl to, jog reikia raumenų jėgos. Tačiau išmokti paties aitvaravimo principų tikrai gali visi. Įranga yra pritaikyta įvairaus sudėjimo žmonėms. Tikrai joks treneris nerekomenduos ir neleis naudoti per didelio jėgos aitvaro, jog jis žmogų išskraidintų į orą. Kartais net geriau, kai žmogus supranta, kad jis nėra toks stiprus ir ne taip lengva pažaboti aitvarą. Man patinka sakyti, jog kuo tu būsi švelnesnis ir moteriškesnis, kuo mažiau jėgos naudosi valdydamas vairalazdę, tuo draugiškesnis jėgos aitvaras bus su tavimi.

Kaip pradėti kaitavimą?

Prieš pirmą kartą išbandant šią pramogą, siūloma išklausyti specialius kursus, kurie tikrai pravers. Juos siūlo kelios specialios mokyklos pajūryje, tad pasirinkimas išties nemažas. Norint plaukti esant įvairaus stiprumo vėjui, reikia turėti ne vieną aitvarą. Pradėti aitvaruoti be išankstinio pasirengimo yra tas pats, kaip operuoti ligonį neturint gydytojo licencijos. Pirmiausia siūloma kreiptis į profesionalus. Lietuvoje dirba krūva puikių instruktorių, kurie supažindins su aitvarų valdymo pagrindais krante ir, jei žinios bus greitai perimtos, pakvies jų įtvirtinti į vandenį.

  • Išklausyti specialius kursus: Pajūryje yra kelios mokyklos, siūlančios kursus pradedantiesiems. Kursų metu sužinosite apie saugos taisykles, įrangos tipus, važiavimo techniką ir oro sąlygas. Jei norite pradėti plaukti su jėgos aitvarais, bet turite klausimų nuo ko pradėti, kokią įrangą įsigyti, galite kreiptis į jėgos aitvarų instruktorius. Labai svarbu yra suprasti kaip vėjas pučia kranto atžvilgiu. Tikrinant vėjo prognozę, tam tikroje kaitavimo vietoje, reikia nepamiršti, kad svarbus yra ne tik stiprumas, bet ir kryptis.
  • Susipažinti su teorija: Išmanykite pagrindinius jėgos aitvarų plaukiojimo ženklus ir rankų signalus, kad galėtumėte susikalbėti su kitais ant vandens.
  • Pasirinkti tinkamą vietą ir laiką: Svarbu rasti vietą, kurioje būtų palankios oro ir vandens sąlygos. Kaitavimas yra galimas tik esant vėjui, kuris turi būti tam tikros krypties ir stiprumo. Mokiniai mokomi prie 5-10 m/s stiprumo vėjo, kai nėra didelių gūsių. Vėjo stiprumo pasimatavimui galima naudoti nešiojamą vėjo greičio matuoklį. Apytikslį vėjo stiprumą galima nustatyti ir pagal aplinką (bangas, plevėsuojančias vėliavas, linkstančius medžius ir t.t.).
  • Įsigyti tinkamą įrangą: Jums reikės jėgos aitvaro, lentos, trapecijos, belay liemenės, neopreninių batų, neperšlampamų drabužių ir akinių nuo saulės. Naują įrangą galima įsigyti už 2000-3000 Eur, tik yra vienas bet. Norint plaukti esant įvairaus stiprumo vėjui, reikia turėti ne vieną aitvarą. Manau, iki 1000 eurų galima susipirkti visą kaitavimo įrangą. Mano nuomone, tai susipažinimui su vėju nėra daug.

Kiek kainuoja šis malonumas?

Interneto svetainėje „Kaitavimas.lt“ skelbiama, kad valandos trukmės pamoka kainuoja 45 Eur. Norintys gali rinktis vienos dienos pradedančiojo kaituotojo kursą, jo metu mokoma valdyti mokyklinį jėgos aitvarą. Tai kainuoja 110 Eur. Panašios kainos ir „Surfhouse“ aitvaravimo mokykloje. Kiek brangiau aitvaruoti moko „X pro“ instruktoriai. Valanda - 50 Eur. Kreiptis į juos rekomenduojama jau mokantiems plaukti, bet norintiems patobulinti šuolį, plaukimą bangose ar kitus niuansus, kurie neleidžia mėgautis nepriekaištingais potyriais vandenyje. Tokios pat kainos nustatytos ir „Windigo“ jėgos aitvarų mokykloje. Kita vertus, už ilgesnes pamokas, t. y. Kintų kaitų klube už 2 valandų trukmės pradžiamokslį krante prašoma 60 Eur.

Didelis jėgos aitvaras, kuris traukia žmogų vandens paviršiumi, kainuoja 700-1500 Eur, juosmeninė trapecija, prie kurios prisegamas aitvaras, atsieina 130-300 Eur, po kojomis esanti vandenlentė kainuoja 200-600 Eur. Pati jėgos aitvaro sistema 300-400 Eur, o vandens kostiumą galima nusipirkti už 150-600 Eur.

Saugumas

Saugumas yra prioritetas jėgos aitvarų sporte. Laikykitės šių saugos taisyklių:

  • Visada patikrinkite oro sąlygas prieš išplaukdami į vandenį.
  • Pasirinkite tinkamą vietą jėgos aitvarų sportui.
  • Naudokite tinkamą įrangą, atitinkančią jūsų įgūdžius ir sąlygas.
  • Visada dėvėkite šalmą.
  • Žiūrėkite ta kryptimi, kuria juda aitvaras.
  • Saugokitės kitų jėgos aitvarų mėgėjų, banglentininkų, plaukikų ir valčių.
  • Atsisakykite plaukti, jei sąlygos netinkamos.

Nepaisant saugumo taisyklių šis užsiėmimas gali būti ir rizikingas, nes galima patirti kaulų lūžius, sutrenkimus, taip pat galima netekti sąmonės (atsitrenkus į kokį nors objektą, įsirėžus staigiai į vandenį, taip pat staigiai kritus ant smėlio), išsinarinti sąnarius, nutraukti sausgysles ir raiščius.

Taip pat skaitykite: Tinklinio sporto šaka Lietuvoje

Jėgos aitvarų sportas Lietuvoje

Lietuvoje populiariausia kaitavimo vieta yra Svencelė. Tai ideali vieta dėl itin lygios pievos ir tinkamų sąlygų. Taip pat populiarios vietos yra Dreverna ir Kuršių marios. Kaituotojų bendromenė yra tikrai nemaža, o per paskutinius kelerius metus susikūrė ir gan didelė banglentininkų bendruomenė, kuri gaudo bangas mūsų Baltijos jūroje. Dabar visi mitai, kad Lietuvoje nėra bangų ir negali “surfinti” yra paneigti, nes vyksta stovyklos ir net Lietuvos čempionatai, kur geriausi banglentininkai iš viso Pabaltijo suvažiuoja į Lietuvą išbandyti savo jėgų.

Jėgos aitvarų sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Tai rodo gausybė jėgos aitvarų, kuriuos galima išvysti Kuršių mariose ir Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų vasarą. Anot L.Juodeškos, mitas yra tai, kad užsiimti kaitavimu reikia didelės ištvermės. „Šią sporto šaką gali išbandyti kiekvienas. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet jie atvyksta vis jaunesni. Didžioji dalis yra septynerių aštuonerių metų amžiaus mergaitės, - pasakojo egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą. - Man teko ir cerebriniu paralyžiumi sergantį, ir vienos rankos nevaldantį žmogų mokyti. Ir jiems abiem labai gerai sekėsi. Tie, kurie dega noru išmokti kaituoti, gali tą daryti, tikrai nėra jokių apribojimų. Kaitavimas nėra sudėtingas sportas. Pasirinkus lengvą krūvį tai net, galima sakyti, yra tinginių užsiėmimas.

Svencelė - Lietuvos kaitavimo meka

Svencelė - ko gero žinomiausia kaitavimo vieta Lietuvoje. Svencelėje visada galima sutikti pamišusių dėl vėjo žmonių. Dėl marių pakrantės ypatumų Gspot yra labai svetingas naujokams, tad nepriklausomai nuo įgūdžių čia visi turi idealias sąlygas mėgautis kaitavimu. Svencelė tam ideali vieta, dėl itin lygios pievos. Čia galite, šia pramoga užsiimti ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Jėgos aitvarų stilius

Pagrindinė taisyklė - laisvi marškinėliai, laisvos, nevaržančios kelnės. Kiekvienas pats kuria savo stilių, svarbu yra originalumas, kad būtum išskirtinis drabužiu, plaukimo stiliumi ir net bendravimu ant kranto.

Jėgos aitvarų įtaka aplinkai

Svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos padarinius aplinkai. Teršti gamtą - vienas didžiausių nusikaltimų. Nuolat būnant gamtoje, skaudžiai išgyvenama matant krūvas plastiko atliekų, didžiules naftos produktų dėmes, nutrūkusius, pamestus žvejų tinklus, ypač žuvusius gyvūnus ir nykstančias rūšis.

Taip pat skaitykite: Žolės riedulio sportas Lietuvoje

Moterys jėgos aitvarų sporte

Kai aš pradėjau sportuoti, tuo metu aitvarų sporte nepastebėdavau daug merginų jėgos, ypač jaunų. Kalbant apie mano discipliną - laisvąjį stilių - tikrai norėčiau išvysti daugiau merginų. Moterys yra emocionalesnės ir šiek tiek kitaip žiūri į patį mokymosi procesą, todėl būtų smagu turėti daugiau bendraminčių, besidalinančių būtent šiuo tobulėjimo procesu: tiek psichologiniais, tiek fiziniais iššūkiais.

Jėgos aitvarai - gyvenimo būdas

Kaitavimas - tai absoliučios laisvės pojūtis. Jėgos aitvaru gali tiesiog keliauti jūros pakrante iš taško A į tašką B, raižyti bangas, atlikti aukštus šuolius ar išdarinėti sunkiai suvokiamus triukus.

Vienas tarptautinės korporacijos „Google“ įkūrėjų Larry Page’as ir britų milijardierius, verslo grupės „Virgin Group“ vadovas Richardas Bransonas BBC žurnalistams pasakojo, kad negalėtų gyventi be bangų ir vėjo. Tokių aistruolių, kurių venomis teka vanduo, yra ir Lietuvoje. Kasmet vis daugiau žmonių atsiduoda stichijai ir mokosi aitvaruoti.

tags: #kur #atsirado #si #sporto #saka #kaitavimas