Slidinėjimas - tai ne tik sportas, bet ir laisvalaikio praleidimo būdas, turintis daugiau nei tūkstantį metų istoriją. Šis straipsnis apžvelgia kalnų slidinėjimo varžybų istoriją, technologinę pažangą, įrangą ir populiarias slidinėjimo vietas.
Slidžių konstrukcija ir technologinė pažanga
Šiandien slidės gaminamos iš itin lengvų ir tvirtų medžiagų, tokių kaip anglies pluoštas ir titanas. Dėl to slidžių svoris ženkliai sumažėja, o tai leidžia slidininkams manevruoti kur kas lengviau ir ilgiau išlikti energingiems. Kalnų slidinėjimo batai taip pat kurti atsižvelgiant į pėdos anatomiją, todėl slidininkai gali jausti mažiau diskomforto. Dauguma šių batų turi reguliuojamus užsegimus, kurie leidžia greitai pritaikyti juos pagal individualius poreikius. Saugumo aspektas taip pat labai svarbus. Dabar slidinėjimo šalmų konstrukcijoje dažnai integruojami išmanieji sensoriai, stebintys sportininko judesius ir įspėjantys apie galimas rizikas. Išmaniosios technologijos leidžia slidininkams stebėti savo pasiekimus realiuoju laiku. Mobiliosios programėlės suteikia galimybę sekti nuvažiuotą atstumą, greitį ir net sniego sąlygų pokyčius. Dar viena svarbi naujovė - sniego rengimo technologijos. Dabar slidinėjimo trasos ruošiamos naudojant pažangias sniego gamybos sistemas, kurios veikia net ir šiltesniu oru.
Supratimas apie aerodinamiką ir medžiagų inžineriją leido sukurti lengvesnes ir tvirtesnes slides, pagerinant slidinėjimo efektyvumą. Šiuolaikinės kompozitinės medžiagos ir pažangios gamybos technologijos leido slidėms tapti greitesnėms ir manevringesnėms. Visos šios technologinės pažangos ne tik pagerina slidinėjimo patirtį, bet ir leidžia sportininkams saugiau ir efektyviau mėgautis šiuo nuotykių sportu.
Istorija ir Raida
Pirmieji slidinėjimo pėdsakai rasti Skandinavijoje, kur senovės gyventojai kūrė medines slides, kad galėtų lengviau judėti per sniegą. XIX amžiuje slidinėjimas Europoje, ypač Švedijoje ir Norvegijoje, pradėjo populiarėti. 1860-aisiais Norvegijoje surengtos pirmosios slidinėjimo varžybos, kurios tapo svarbiu sporto renginiu. 1924 m. pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Chamonix, Prancūzijoje, oficialiai pripažino slidinėjimą kaip sporto šaką tarptautiniu mastu.
Slidinėjimas taip pat prisidėjo prie naujų disciplinų, tokių kaip snieglenčių sportas ir laisvojo stiliaus slidinėjimas, atsiradimo.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Socialinis ir Ekonominis Poveikis
Istoriniai slidinėjimo laimėjimai turėjo ir socialinį poveikį. Slidinėjimas tapo populiaria veikla, skatinančia bendravimą ir bendradarbiavimą. Slidinėjimo kurortai išaugo į svarbius turizmo centrus, teikiančius naudos vietos ekonomikoms. Tačiau slidinėjimo sporto augimas neapsieina be iššūkių. Didėjantis žmonių srautas į kurortus kelia ekologinių problemų, tokių kaip natūralios aplinkos naikinimas ir sniego trūkumas dėl klimato kaitos.
Slidinėjimo Įranga
Slidinėjimo įranga yra esminė kiekvieno slidininko patirties dalis, tad svarbu rasti tinkamus įrankius, atitinkančius jūsų lygį ir poreikius. Visų pirma, reikia apsispręsti, ar slidinėjate tik pramogai, ar tai jūsų profesija. Laisvalaikio slidininkams patartina rinktis lengvesnes ir patogesnes slides, kurios leidžia laisviau judėti.
Slidės
Slides - tai viena svarbiausių slidinėjimo įrangos dalių. Pasirinkdami slides, atkreipkite dėmesį į jų ilgį, plotį ir radiuso formą. Ilgesnės slides paprastai suteikia stabilumą dideliu greičiu, tačiau gali būti sunkiau valdomos, kai judate lėčiau. Platesnės slides geriau tinka nelygiems paviršiams, o siauresnės skirta slidinėjimo trasoms.
Batai
Kalbant apie batus, jie yra dar vienas esminis elementas. Gerai pritaikyti slidinėjimo batai užtikrina komfortą ir kontrolę. Jie turėtų būti tinkamo dydžio, su gera izoliacija ir pakankamai tvirti, kad palaikytų kojas.
Akiniai
Sniego akiniai taip pat yra būtini, nes jie apsaugo akis nuo saulės spindulių ir pagerina matomumą nelygiame sniege. Renkantis akinius, svarbu atsižvelgti į lęšių spalvą ir UV filtrus.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Šalmas ir Apsaugos
Saugos įranga, tokia kaip šalmai ir apsaugos, yra būtina, ypač pradedantiesiems. Šalmą reikia pasirinkti tinkamo dydžio, kad jis gerai priglustų ir užtikrintų maksimalų saugumą.
Drabužiai
Kita įranga, tokia kaip slidžių krepšiai, striukės ir pirštinės, taip pat yra svarbūs aspektai. Slidinėjimo drabužiai turėtų būti atsparūs vandeniui ir vėjui, bei gerai izoliuoti, kad išlaikytų šilumą ir sausumą. Prieš įsigydami įrangą, būtinai ją išbandykite.
Slidinėjimo Trasos Lietuvoje
Lietuva gal ir nėra kalnų šalis, tačiau čia taip pat galima rasti puikių vietų slidinėjimui.
Druskininkų Slidinėjimo Trasa
Pirmiausia verta paminėti „Druskininkų slidinėjimo trasą“. Ši vieta, įsikūrusi Druskininkų kurorte, siūlo įvairių sudėtingumo lygių trasas, taip pat naktinį slidinėjimą.
Aukštaitijos Slidinėjimo Centras
Kitas žinomas centras - „Aukštaitijos slidinėjimo centras“, esantis Ignalinos rajone. Čia galima ne tik slidinėti, bet ir užsiimti snieglenčių sportu, todėl šis centras pritraukia įvairaus amžiaus sportininkus.
Taip pat skaitykite: Kanados didmiestis Vankuveris
Žiemos Pramogų Parkas Anykščiuose
Anykščiuose rasite „Žiemos pramogų parką“ - puikią vietą slidinėjimo entuziastams.
Kalito Kalnas
Netoli Vilniaus, „Kalito kalnas“ yra populiari vieta miesto gyventojams, norintiems pabėgti į gamtą. Visi šie centrai ne tik suteikia puikias slidinėjimo sąlygas, bet ir džiugina gražiais gamtos peizažais, kurie praturtina kiekvieną slidinėjimo patirtį.
Slidinėjimo Technika
Slidinėjimo technika yra labai svarbi, jei norite pilnai mėgautis šiuo sportu ir saugiai įveikti kalnų trasas.
Pozicija ant Slidžių
Pradėkime nuo pozicijos ant slidžių. Svarbu, kad kojos būtų šiek tiek sulenktos. Tai padeda geriau išlaikyti balansą. Kūno svorį reikėtų laikyti ant slidžių vidurio, kad galėtumėte greičiau reaguoti į bet kokius nelygumus trasoje. Be to, kūnas turi būti nedideliu kampu pasuktas į priekį.
Slidimo Technika
Kitas aspektas - slidingo technika. Rekomenduojama išbandyti „karvėms forminančius posūkius“. Ši technika leidžia sklandžiai įveikti posūkius, pasukant kelius ir klubus, tuo pačiu kontroliuojant slidžių kampą.
Greitis
Kalbant apie greitį, geriau pradėti lėtai ir palaipsniui didinti tempą, kai jaučiatės patogiai. Svarbu valdyti greitį, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų.
Įranga ir Treniruotės
Tinkama įranga taip pat yra labai svarbi. Slidžių batai turi gerai priglusti, kad nesukeltų diskomforto. Renkantis slidžių ilgį ir formą, atsižvelkite į savo slidinėjimo stilių. Treniruotės ant lygių paviršių gali padėti įsisavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip stabdymas ir posūkių formavimas. Saugumas visada turėtų būti prioritetas. Naudokite šalmą ir kitą apsauginę įrangą, ypač jei esate pradedantysis. Ir galiausiai, bendraukite su kitais slidininkais. Pasidalinimas patirtimi su draugais ar šeimos nariais gali padėti atrasti naujų technikų ir būdų, kaip patobulinti savo įgūdžius.
Slidinėjimo Kelionės Planavimas
Slidinėjimo kelionės planavimas - tai ne tik smagus nuotykis, bet ir reikalaujantis atidumo procesas. Renkantis slidinėjimo kurortą, svarbu atsižvelgti į savo patirtį, pageidavimus ir biudžetą. Tinkama įranga - tai dar vienas žingsnis sėkmingam slidinėjimui. Jei neturite savo, nuoma gali būti puikus sprendimas. Rinkitės kokybiškas slides, batus ir šalmą - tai užtikrins ne tik komfortą, bet ir saugumą. O kaip dėl aprangos? Dėvėti sluoksniais yra būtina. Pirmasis sluoksnis turėtų būti drėgmę sugeriantis, antrasis - šiltesnis, o trečiasis - apsaugantis nuo vėjo ir drėgmės. Fizinė paruošimo būklė taip pat svarbi. Slidinėjimui reikalingi stiprūs raumenys ir ištvermė, todėl prieš kelionę pasportuokite. Nepamirškite ir kelionės dokumentų bei draudimo. Įsitikinkite, kad turite pasą, slidinėjimo liftų bilietus ir kelionės draudimą, kuris padengs galimas nelaimes ar sužalojimus. Prieš išvykstant, verta pasidomėti ir vietovės ypatumais - vietiniais papročiais, maisto kultūra ir svarbiausiais orientyrais. Tai padės geriau suprasti aplinką ir prisitaikyti prie naujos kultūros.
Europos Jaunimo Žiemos Olimpinis Festivalis
Pirmadienį Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Sakartvelo kalnų kurorte Bakurianyje prasidėjo vaikinų kalnų slidinėjimo varžybos. Didžiojo slalomo rungtyje 16-metis Rapolas Lapienis galutinėje įskaitoje po abiejų nusileidimų užėmė 30-ą vietą, o kitas lietuvis Nojus Užkuraitis buvo 62-as tarp 92 dalyvių.
Po pirmojo nusileidimo lietuvio veide matėsi nusivylimas. „Bet po pirmo prasto važiavimo galėjau atsikvėpti, susikaupti ir gerai nuvažiuoti antrąjį. Antrasis nusileidimas tikrai buvo geresnis. Viename posūkyje užvažiavau ant vidinės slidės, nukritau, bet iškart atsistojau. Praradau kažkiek laiko, bet ne per daug. Svarbu žvelgti į priekį ir pozityviai mąstyti“, - sakė 16-metis. Kalbėdamas apie varžybų sąlygas, jauniausias iš trijų festivalyje startuojančių Lietuvos kalnų slidininkų sakė: „Sąlygos puikios. Trasoje - ledas, bet pakankamai kibus. Puikios sąlygos ir startuojantiems vėliau. Na, trasos irgi adekvačios. Taip kad puikus olimpinis festivalis.“
Rapolą į Bakurianį kaip techninio personalo atstovas atlydėjo jo tėvas Vytautas Lapienis. Jis pritarė sūnui dėl varžybų sąlygų: „Trasa paruošta tikrai gerai, danga puiki, kieta, bet tai nėra tikras butelinis ledas. Čia tikrai ne Pasaulio taurė ar panašiai. Trasos pakankamai atviros, tinkamos tiems, kurie gal ir neturi aukščiausio lygio pasiruošimo. Pakankamai tiesu ir pakankamai lengva. Gal tai kažkiek ir išmušė mūsų sportininkus iš vėžių, nes nusiteikimas buvo ženkliai sudėtingesniam reikalui. Bet vertinam tikrai gerai. Nėra juo skųstis, oras kosminis. Reikia džiaugtis ir stengtis maksimaliai važiuoti.“
Rapolas Lapienis startuoja jau antrasis savo šeimos atstovas, startuojantis tarptautiniame olimpiniame renginyje. Šiuo metu jau nebesportuojantis jo vyresnysis brolis Vakaris Jokūbas 2020 m. dalyvavo jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Šveicarijoje. Ten jis slalomo rungtyje užėmė 34 vietą, o didžiajame slalome finišavo 50-as. Paklaustas, ar įžvelgia privalumų tame, kad Rapolas - jau antras sūnus, kurį jis lydi tuo pačiu keliu kalnų slidinėjime, V. Lapienis pabrėžė, kad jis nėra treneris - R. Lapienį tarptautinėje Italijos komandoje „Ski Racing Camp“ treniruoja taip pat į Sakartvelą atvykęs Corrado Castoldi, prisidėjęs ir prie geriausio visų laikų Lietuvos kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo karjeros šuolio. „Aš daugiau padedu organizuoti, dirbu su slidėmis ir darau daug kitų dalykų. Bet vienareikšmiškai - iš pradžių yra daroma daug klaidų. Galvoji, kad daug moki, daug supranti. Bet gyvenimas įrodo, kad ir nemoki, ir nesupranti. Tik per patirtį ateina supratimas, kad reikia pasitikėti profesionalais, nuolat mokytis ir tobulėti. Todėl jaunesniam sūnui yra ženkliai lengviau, nes jis eina pramintu keliu. Mažiau yra tų tradicinių klaidų, kurias daro tėvai. Su neteisingais reikalavimais, neadekvačiais lūkesčiais. Per mažai įdedama darbo. Tam ir daromi gyvenimo būdo, gyvenimo vietos pakeitimai Alpių link, ir daug kitų dalykų, kurių nebūtų, jei tai būtų vykę iš karto“, - kalbėjo V.Lapienis, kurio jaunesnysis sūnus Rapolas jau šešerius metus gyvena tarp Lietuvos ir Italijos - jis kiekvieną sezoną daugiau nei pusmetį praleidžia Bormijaus miestelyje, kur įsikūrusi „Ski Racing Camp“ komanda.
Lietuva - ne kalnų šalis. Kodėl šeima pasirinko kalnų slidinėjimą? „Na, taip tiesiog gavosi. Aš pats vaikystėje esu slidinėjęs, todėl aistrą turėjau. Pradėjome nuo Jokūbo, paskui jie abu užsikabino. Ši sporto šaka Lietuvai išties unikali. Bet sutikome puikius trenerius - Audrių Santacką, Ievą Januškevičiūtę, Jurijų Švecovą Lietuvoje. Daugybė aplinkybių susidėjo. Kita vertus, mes mėgstame iššūkius“, - šyptelėjo V.Lapienis.
Kitas Lietuvos atstovas N. Užkuraitis pirmojo nusileidimo metu buvo 75-as, antrojo - 62-as. Bendroje įskaitoje jis užėmė 62-ą poziciją. „Ni labi“, - po finišo priėjusiam latvių kalnų slidininkui ištarė N.Užkuraitis. Lietuviškai tai reiškia nieko gero. O paprašytas papasakoti, kaip vertina varžybas, vyriausias Lietuvos rinktinės šiame festivalyje narys sakė: „Trasos gana sudėtingos, labai daug ledo. Varžovai labai stiprūs. Buvo šalta. Stengiausi viską daryti iš paskutiniųjų. Antras važiavimas geresnis. Bet, svarbiausia, buvo finišuoti. Prieš pirmą bandymą bijojau, atsargiai čiuožiau. O antrajame buvo šiek tiek drąsiau ir greičiau.“ Didysis slalomas - ne pagrindinė 18-mečio rungtis. Daug didesnes viltis jis sieja su slalomu, kuris vyks vasario 13 d. „Slalomui esu labiau nusiteikęs, nes jį daugiau treniruojuosi, geriau moku.“ Didelį įspūdį druskininkiečiui paliko sekmadienį vykusios festivalio atidarymo iškilmės: „Sutikau nemažai pažįstamų iš FIS stovyklos. Atidarymas buvo nuostabus, labai patiko. Tikrai faina.“
N.Užkuraitis - vienas aukščiausių Bakurianyje startuojančių kalnų slidininkų. 190 cm ūgio lietuvis mano, kad aukštas ūgis gali būti ir privalumas trasoje: „Kartais būna lengviau čiuožti, blokuoti vėliavėlę. Bet ir mažiems gerai, svorio centras žemiau, gali greičiau įveikti vartus.“ Tiesa, nors yra aukšto ūgio, kalnų slidininkas prisipažino, kad nelabai mėgsta žaisti krepšinį. Jis savo laisvalaikį skiria ekstremaliam bėgimui parkūrui.
Šiaurės Slidinėjimas: Istorija ir Varžybos
Sporto šakos ištakos: lygumų slidinėjimo (toliau slidinėjimas) istorija siekia 5000 metų. Šiuolaikinėje visuomenėje slidinėjimas buvo daug populiaresnis nei jo pasekėjas iš Alpių (Alpine skiing/Kalnų slidinėjimas) ir Norvegija yra laikoma slidinėjimo, kaip sporto šakos gimtine. Vienos svarbiausių šių dienų varžybų yra FIS (tarptautinės slidinėjimo federacijos) Pasaulio taurės varžybos, kurios susideda iš 12 - 16 individualių lenktynių ir 6-8 komandinių (estafetės) varžybų. Apie 90 moterų ir 100 vyrų paprastai rungiasi šiose aukščiausio lygio varžybose.
Ilgą laiką slidinėjimas buvo suprantamas kaip slydimas slidėmis klasikiniu būdu, kuomet slidininkas slysdavo išanksto parengta specialia trasa, kur abi slidės slysdavo vėžėmis. Slidininkai naudodavo tiek slydimą gerinačius parafinus, tiek sukibimą gerinančius tepalus, kurie buvo naudojami, ištepant slidės slystamąją dalį. 1982 Pasaulio taurės sezono metu - pirmas oficialus pasaulio taurės sezonas - kuriame Bill Koch, sportininkas iš Jungtinių Amerikos valstijų išpopuliarino čiuožėjo( „skaiting“) arba, kitaip vadinamą laisvuąjį stilių („freestyle“). FIS Pasaulio taurė, FIS Pasaulio čempionatas ir Žiemos Olimpinės Žaidynės - tai varžybos, kuriose sportininkai varžosi dvylikoje skirtingų rungčių. Moterys varžosi sprinto, komandinio sprinto, 10 km., 15 km. persekiojimo lenktynėse, 30 km. masinio starto ir 4x5km. estafečių lenktynėse. Vyrai varžosi sprinto, komandinio sprinto, 15km., 30 km. persekiojimo lenktynėse, 50 km. masinio starto ir 4x10km.
Sportininkai startuoja vienu metu, išsirikiavę eilėmis. Sportininkai startuoja intervalu vienas po kito kas 15 sek. arba 30 sek., priklausomai nuo varžybų. Komanda sudaroma iš keturių sportininkų, kiekvienas iš jų turi įveikti vieną varžybų etapą ir perduoti estafetę savo komandos draugui. Sprinto varžybos pradedamos atskiro staro lenktynėmis su 15 sek. Intervalais, pirmi 30 greičiausių sportininkų patenka į atkrentamasias varžybas, kuriose sportininkai suskirstomi į pogrupius. Pirmi du ketvirtfinalio sportininkai patenka į pusfinalio pogrupius, kuriuose vykdomi du slydimai (preliminariniai etapai) po 4 sportininkus kiekviename. Komadinio sprinto varžybos susideda iš pusfinalių ir finalinių etapų. Persekiojimas 15 km. (7,5 km. 30 km. Persekiojimas 30 km. (15km. 50 km. Vykdomas pakaitom, per FIS Pasaulio čempionatus ir Žiemos Olimpines Žaidynes.
Varžybose, kur sportininkai startuoja nuosekliai su laiko intervalais, starto tvarka nustatoma burtų keliu, paskirstant sportininkus į keturias starto grupes. Pajėgiausios grupės, kitaip vadinamos „raudonaja grupe“ grupės numeris, nusprendžiamas, komandos vadovų pasitarime, atsižvelgiant į aktualias orų prognozes. Taip užtikrinamos teisingos ir optimalios sąlygos varžytis geriausiems sportininkams, teisėjų kolegija turi teisę nuamtyti ir penktąją sportininkų grupę jei to reikia atsižvelgiant į dalyvių skaičių. Masinio starto lenktynėse, sportininkai startuoja vienu metu, sportininkai išrikiuojami į eiles atsižvelgiant į prieš tai buvusių startų rezultatus, geriausi statomi priekyje. Komandinio sprinto lenktynėse sportininaki startuoja dviem eilėmis atsižvelgiant į abiejų komados narių FIS taškų sumą. Estafetės starto pozicijos yra nustatomos atsižvelgiant į FIS pasaulio taurės nacijų taurės taškus, o Pasaulio čempionatų ir Olimpinių žaidynių metu ar kitų stambių renginių metu, estafečių komandų starto tvarka nustatoma, atsižvelgiant į prieš tai buvusių to rango varžybų rezultatus. Atskiro starto lenktynėse, lygus rezultatas tarp dviejų ir daugiau sportininkų laikomas galimu ir nurodomas finišo protokole, rezultatai fiksuojami šimtųjų sekundės dalių tikslumu. Masinio starto, sprintų ir estafečių varžybose, nugalėtojų nustatymui pasitelkiamas foto finišas, nugalėtojas nustatomas, pagal sportininko priekinės kojos pėdos priekio kertančio finišo liniją dalį. Sportininkas dikvalifikuojamas, jei klasikinio stiliaus varžybų metu - naudoja laisvą (čiuožėjo) slydimo stilių, arba kitaip tyčia trukdo kitiems varžybų dalyviams.
Klasikiniai slydimo technikai, lazdos paprastai turėtų būti iki pažastų, o lazdų kaušeliai turėtų užtikrinti tinkamą atsipyrimą nuo trasos. Slidės naudojamos slidinėjimo lenktynėse yra gerokai lengvesnės ir siauresnės nei kalnų slidinėjime, ir turi ilgas, riestas viršūnes, minimalus slidžių ilgis klasikinio stiliaus lenktynėms turi būti ne trumpesnis kaip 10 cm už sportininkų ūgį, tuo tarpu laisvojo stiliaus (čiuožėjo) slidžių ilgis yra tarp 170 cm iki 200 cm. Parafinai/tepalai kuriuos pasirenka sportininkai paprastai ir yra esminis skirtumas tarp laimėjimo ir pralaimėjimo, tinkamas parafinų/tepalų parinkimas priklauso nuo sniego ir oro sąlygų. Paprastai naudojama tampri medžiaga apgaubianti sportininko kūną, tam kad sumažinti sportininko kūno pasipriešinimą vėjui. Tepalai - tai medžiagos skirtos padidinti slidės slystamojo paviršiaus ir sniego trinčiai, ir tepalai parastai dedami tik vidurinėje slidės (skirtos klasikiniam slydimo būdui) dalyje, kaladėlėje. Atskiras startas - tai sportininkų starto tvarka, startuojant nuosekliais tam tikrais laiko intervalais (kas 15 sek. Ir 30 sek.).
Legendos ir Įsimintinos Akimirkos
Kai kurių slidinėjimo legendų vardai negali būti paneigti įrašyti į sporto istoriją dėl pastebimų laimėjimų ir drąsių pasirodymų. Viena tokių ikonų yra Lindsey Vonn, žinoma dėl greičio ir judrumo kalnuose. Vonn keturių bendrųjų Pasaulio taurės čempionatų ir trijų olimpinių medalių tvirtina ją kaip vieną didžiausių alpinių slidininkų per visą laiką. Kitas legendinis asmuo yra Ingemar Stenmark, slalomo ir giganto slalomo specialistas iš Švedijos. Stenmarko 86 Pasaulio taurės pergalės, rekordas, kuris iki šiol stovi, parodo jo dominavimą 1970-ųjų ir 1980-ųjų metais. Vieni iš įdomiausių akimirkų slidinėjimo istorijoje yra neįkainojamos aukso medalių pasirodymai, kurie užbūrė visą pasaulį.
Įsivaizduokite save 2018 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse, liudijant kaip Mikaela Shiffrin atlieka fenomenalų slalomo lenktynių bėgimą, užtikrindama savo pirmąjį aukso medalį Pjongčange. Dabar įsivaizduokite stebėdami Lindsey Vonn aukso medalį laimėjusį nuožiūrų pasirodymą 2010 metų Vankūverio olimpinėse žaidynėse. Vizualizuokite save 1998 metų Naganos olimpinėse žaidynėse, kur Hermann Maier dominavo super-G rungtimi spindinčiu galių ir technikos pasirodymu, laimėdamas aukso medalį. 2015 m. vasario mėn., Norvegijoje, Vikersundo slidinėjimo skrydžių kalne, Stefan Kraft nustatė pasaulio rekordą, įveikdamas įspūdingą 253,5 metrų atstumą. Netikėti nugalėtojai ir ginčytini sprendimai prideda dramatiškumo, žavinti visą pasaulį.
Įsimintini Sportininkai
- Eddie Edwards (Didžioji Britanija): ‘Erelis’ - Drąsus autsaideris 1988 m. Kalgario olimpinėse žaidynėse.
- Lindsey Van (JAV): Pirmoji moterų pasaulio čempionė slidinėjimo skrituliais (2009).
- Simon Ammann (Šveicarija): Dvigubas aukso medalis 2002 m.
Slidinėjimo Kurortai: Insbrukas ir Italija
Tikrai nedažnai sutiksime reiškinį, kai ta pati vieta yra ir ilgą istoriją menantis didmiestis, ir modernus slidinėjimo kurortas. Tai unikali vieta, į kurią visus metus plaukia tiek slidinėjimo, tiek istorijos bei kultūros fanatikai. Apie slidinėjimą Insbruke faktai ir skaičiai kalba patys už save. Šis miestas yra net aštuonių slidinėjimo zonų kaimynystėje: iš viso 57 trasos, į kurias kelia 59 keltuvai, o bendras trasų ilgis - 130 km. Čia net dukart - 1964 ir 1976 metais - vyko Žiemos Olimpinės žaidynės, 2012 m. Jei paklaustumėt vietinių, kur aplink geriausia slidinėti, dažniausiai išgirsite Axamer Lizum pavadinimą. Šią slidinėjimo zoną nuo Insbruko skiria tik 15 min. kelio automobiliu arba autobusu. Vis dėlto, Axamer Lizum tikrai neaplenkia ir patyrę slidininkai, norintys išbandyti juodą olimpinę slalomo trasą, o patiems drąsiausiems vietiniai gidai mielai nurodys, kur geriausios užtrasės. Pietinėje Insbruko pusėje įsikūręs Stubai yra didžiausias slidinėjimui paruoštas ledynas visoje Austrijoje, kuris turi ypatingai gerą reputaciją tarp viso pasaulio slidininkų. Moderni keltuvų ir kalnų įrangos sistema čia nepriekaištinga, o viršutinis kelia į svaiginantį 3200 m aukštį, kuriame sniegas visada natūralus ir tobulas, o sezonas tęsiasi nuo vėlyvo rugsėjo iki vasaros pradžios. Iš viso čia yra 34 įvairaus sudėtingumo trasos (bendras ilgis - 59 km), į kurias kelia 26 liftai (vienas jų turi net šildomas sėdynes). Ilgiausia trasa yra 10 km ilgio, kuria galima leistis nuo aukščiausio kalno taško iki pat žemutinės stoties. 70 ha plotą nepaprastai gražiame Stubai slėnyje užimantis Schlick 2000 slidinėjimo centras garsėja savo universalumu. 16 šiame centre esančių trasų sudaro 19,1 km. Jos aiškiai suskirstytos pagal sudėtingumo lygius, o vienoje - Pistenflitzer - net matuojamas greitis, tad slidinėjant keliese galima nesunkiai išspręsti visus ginčus, kuris leidžiasi greičiausiai. Mėgstamiausias slidininkų taškas yra į 2138 m aukštį pakilusi Kreuzjoch stotis, kur sniegas yra dažniausiai natūralus (kaip ir didžiojoje dalyje Schlick trasų), bet prireikus, trūkumas greit užpildomas dirbtiniu sniegu.
Daugelio imperatorių ambicijas kurstęs Insbrukas turi margą istoriją, kurios palikimas matomas kiekviename žingsnyje. Imperatoriaus rūmai, Ambras pilis, Otoburgas, Wilten bazilika - visi šie istoriniai pastatai liudija įvykių kupiną praeitį.
Slidinėjimas - vienas iš populiariausių žiemos sportų, kuriuo galima mėgautis įvairiose Europos vietose. Viena iš mylimiausių šalių, kurią renkasi šio sporto entuziastai yra Italija, kuri tikrai turi ką pasiūlyti tiek pažengusiems slidinėtojams, tiek norintiems išbandyti šį sportą pirmą kartą. Slidinėti Italijoje yra verta, nes čia dažnai vyrauja žemesnės kainos, nei aplinkinėse šalyse. Italijoje yra apie 288 slidinėjimo kurortų ir virš 5 500 kilometrų ilgio trasų, tad išsirinkti geriausią kurortą nėra lengva.
#
tags: #kur #vyko #pasaulines #kalnu #slidinejimo #varzybos