Lietuvos futbolo istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Futbolo Pradžia ir Tarpukario Laikotarpis
Futbolo žaidimas toks pat senas, kaip ir mūsų pasaulis. Futbolas yra įvardintas kaip viena iš seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje ir šiandien pelnytai turi sporto karaliaus vardą. Autorius jau monografijos pradžioje supažindina su futbolo, kaip žaidimo, pradmenimis prieš tūkstančius metų įvairiuose pasaulio kontinentuose. Štai dar 5-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų žaidimas su kamuoliu, panašus į futbolą, buvo Kinijos armijos karinių pratybų sudėtine dalimi. Europoje - senovės Graikijoje, spartiečiai žaidė žaidimą, kuriame buvo dvi komandos, o kamuolys buvo smūgiuojamas kojomis.
FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. 1924 m. Šiauliuose vykusiame Pavasarininkų kongrese buvo surengta pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) sporto olimpiada. Jos programoje buvo žaidimai - kojasvydis (futbolas), kumščiasvydis, krepšiasvydis (krepšinis), ripka (ritinis), bendra gimnastika.
1925 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos.
Taip pat skaitykite: Futbolas Lietuvoje po karo
1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Futbolo Šaknys Žeimelyje
Apie futbolo ištakas pasakoja vienas garsiausių pokario Lietuvos kraštotyrininkų, mokytojas Juozas Šliavas: „Žeimelyje futbolas pradėtas žaisti apie 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo. Spardydavo vaikinai tuo metu futbolą miestelio aikštėje - turgavietėje (…). Bene karščiausi šio žaidimo propaguotojai buvo broliai Vilimavičiai, su tėvais į Žeimelį atsikėlę iš Rygos, kur futbolas žaisti buvo pradėtas jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant to, kad per žaidimą švenčių dienomis neretai išbyrėdavo aplink miestelio aikštę buvusių žydams priklausiusių krautuvėlių langai, susidomėjimas ir parama šiam sportui nuolat augo ir vis daugiau ir daugiau į jį kaskart įsijungdavo vaikinų ne tik iš paties miestelio, bet ir iš gretimų ir net tolimesnių kaimų. Žaidėjai buvo garbinte garbinami, laikomi didvyriais. 1926 m. Klaipėdoje įsikūrus Klaipėdos krašto lietuvių ir vietinės įgulos sporto sąjungai (KSS), joje atsidūrė ir broliai Vilimavičiai. Neturime kito panašaus šalies futbolo istorijoje atvejo, kad trys broliai žaistų vienoje komandoje - KSS, ir tapę daugkartiniais šalies čempionais: Antanas - penkis kartus (1928, 1929, 1930, 1931 ir 1936-1937 m.), Stasys ir Steponas - po keturis (1928-1931). Antanas ir Steponas atstovavo Lietuvos futbolo rinktinei - pirmasis 1931-1934 ir 1936-1938 m., antrasis 1927-1928. Kiek vėliau Žeimelyje futbolą žaidė A. Pagirskas. Jis atstovavo Kauno LGSF. 1924 m. Žeimelis į futbolo istoriją įėjo kaip Šiaurės Lietuvos futbolo organizacinis vienetas. Per Šv. Roko atlaidus Žeimelio valsčiaus Lietuvos jaunimo sąjungos Sporto sekcija (įsteigta 1922 m.) surengė sporto šventę ir gegužinę, kurioje dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir kitų apylinkių sporto entuziastai. Į kaimo olimpiados futbolo turnyrą buvo suvažiavusios Diržių, Bardiškių (dvi), Butniūnų, Ūdekų, Noriūnų ir šeimininkų - Žeimelio - komandos. Žeimelio komandoje žaidė pokario sporto darbuotojo (dirbo ir Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI), žinomo krepšinio teisėjo Jokūbo Šulio brolis Teodoras, sovietų ištremtas ir miręs Sibire, o pats Jokūbas - Joniškio latvių mokyklos komandoje. Apie vienas rungtynes išlikusios tokios eilutės: „Žaidimas buvo gyvas ir įdomus, nes kaip vienoj, taip ir kitoj pusėj buvo gerai išmanančių žaidimą. Žeimelio komandos žaidėjai buvo per visą laiką mandagūs ir laikėsi tvarkingiau nei kitos komandos. Visa lėmė teisėjas, nes buvo teisingas ir neutralus Rygos universiteto studentas lietuvis.
Kauno Entuziastai ir Pirmieji Žingsniai
Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą Kaunas tapo pirmuoju futbolo plėtros centru mūsų šalyje. O futbolo žaidimo pradininku tapo carinės Rusijos armijos karininkas Vincas Petrauskas. 1906 m. demobilizavęsis iš kariuomenės ir grįžęs į Kauną, jis pasišovė įkurti savo sporto klubą. Futbolo entuziastų atsirado nemažai, V.Petrauskas sudarė dvi komandas, tarp kurių ir įvyko pirmosios futbolo rungtynės dar 1911 m. O jau 1912 m. į Kauną buvo pakviesta Vilniaus futbolo rinktinė. Pagal V.Petrausko aprašymą, jas laimėjo vilniečiai rezultatu 10:5. Jo iniciatyva buvo surengtos ir pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės Kaunas-Sitkūnai (Vokietijos pasienio miestas). Svečiai laimėjo 3:0, revanšą Eitkūnuose 1913 m. kauniečiai vėl pralaimėjo 1:2.
Spaudoje 1911 m. pasirodė Mato Grigonio Seinuose išleista knyga „200 žaidimų“, kurioje aprašytas „Anglų sviedinių žaidimas“, su piešiniais. Knyga turėjo didelį pasisekimą, todėl 1914 m. buvo išleista antra laida. Šiam mūsų šalies autoriui į pagalbą atėjo 1911-1912 m. anglų specialisto P. Faberio rusų kalba išleistas vadovėlis „Futbolas“. 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas futbolo plitimą Lietuvoje gerokai pristabdė. Tikrasis futbolo atgimimas prasidėjo 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Pagrindiniai, su futbolu susiję įvykiai ir toliau plėtojasi Kaune. Sportinio judėjimo pradininku tapo Steponas Garbačiauskas. Jis - pirmųjų pokario futbolo rungtynių tarp LSS (Lietuvos sporto sąjunga) ir Aviacijos mokyklos komandų iniciatorius ir dalyvis (1919 m).
Pokario Laikotarpis ir Sovietinė Okupacija
Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.
Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Dabartis
Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Valdo Ivanausko "Hat-Trick'as"
Atrankoje į 2000 m., 1998 m. prasidėjusi atranka lietuviams nebuvo itin sėkminga, mat per pirmąsias dvejas rungtynes namuose su Škotija ir Farerų salomis nepavyko įmušti nė vieno įvarčio. Trečiasis mačas 1998 metų spalio 14 dieną irgi vyko Lietuvoje, Vilniaus „Žalgirio“ stadione, o į svečius atvyko Bosnijos futbolininkai. Tuo metu Zalcburgo „Austria“ klube jau žaidęs ir prie karjeros pabaigos po truputį artėjęs Valdas Ivanauskas bosnių vartininką Ibrahimą Dedičių nubaudė net trimis įvarčiais. Mačo Vilniuje pradžia lietuviams nežadėjo nieko gero - jau 4-ąją minutę po kampinio galva lengvą įvartį pelnė Muhamedas Konjičius. Vis dėlto po 6 minučių maždaug 17 metrų atstumu nuo vartų pargriovus Edgarą Jankauską skirtas baudos smūgis. Raimondas Žutautas prabėgo pro kamuolį, o V. Ivanauskas smūgiavo į vartus. Antrojo teko laukti beveik valandą. Po nesėkmingai pasibaigusio bosnių baudos smūgio lietuviai surengė greitą ataką, kurioje ties aikštės viduriu kamuolį gavęs Aidas Preikšaitis jį precizišku perdavimu pirmyn „iškišo“ V. Ivanauskui. Lietuviams pakako 5 minučių, kad atstatytų persvarą. 75-ąją minutę po perdavimas į baudos aikštelę kamuolys išmuštas lauk, tačiau jį priėmė D. Šemberas ir puikiu perdavimu į gerą poziciją išvedė Saulių Mikalajūną. Jo tikslus perdavimas skersai vartų „uždaromas“ būtent V. Jau paskutinę mačo minutę po keitimo į aikštę žengęs dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius gauna kamuolį baudos aikštelėje ir labai gražiu perdavimu kulnu išveda Virginijų Baltušniką visiškai laisvą prieš vartus. V. Ivanauskui tai buvo trečiasis ir paskutinis „hat-trickas“ futbolo karjeroje. Du kartus jis tai buvo padaręs Vienos „Austria“ klube 1991 ir 1992 metais.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
tags: #pokario #lietuvos #futbolo #istorija #atsiradimas