Įžanga
Arvydas Juozaitis - iškili asmenybė Lietuvoje, pasižyminti įvairiapusiškumu ir aktyvia veikla. Sportininkas, filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas - tai tik dalis jo talentų. Šis straipsnis apžvelgia A. Juozaičio biografiją, pradedant sporto pasiekimais Monrealio olimpinėse žaidynėse ir baigiant jo indėliu į Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą.
Biografijos pradžia ir studijos
Arvydas Juozaitis gimė 1956 m. Vilniuje. 1980 m. jis baigė Vilniaus universitetą, įgydamas ekonomisto specialybę. Vėliau, 1986 m., apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją, o 1993 m. jam buvo nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Sportiniai pasiekimai: Monrealio olimpinės žaidynės
Didelę vaikystės ir jaunystės dalį A. Juozaitis pašventė sportui. Jis buvo daugkartinis Lietuvos ir TSRS plaukimo čempionas bei rekordininkas. Jo karjeros viršūnė - 1976 m. Monrealio XXI olimpinės žaidynės, kuriose jis iškovojo bronzos medalį. Tais pačiais metais jis tapo Europos taurės laimėtoju.
Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis ne tik iškovojo bronzos medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje, bet ir pasiekė olimpinį rekordą atrankos plaukime. Be to, jis užėmė 6 vietą 200 m plaukimo krūtine rungtyje ir 5 vietą 4x100 kombinuotoje estafetėje.
Akademinė ir pedagoginė veikla
Nuo 1985 m. A. Juozaitis dėstė filosofiją Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1987-2001 m. jis dirbo mokslinį darbą Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1998-2004 m. dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje (dabar VU Verslo mokykla). Nuo 2013 m. dėsto Klaipėdos universitete.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuva
Politinė ir visuomeninė veikla
A. Juozaitis aktyviai įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą. 1988 m. jis perskaitė viešą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“, kuris tapo viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ideologijos ištakų. Jis buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio programos, Roko maršų, kitų Sąjūdžio akcijų rengėjas, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys.
1988 m. A. Juozaitis buvo vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo iniciatorių. 1990 m. jis tapo vienu iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 1994-1998 m. buvo Lietuvos Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas. 1998 m. vadovavo kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Artūro Paulausko rinkimų štabui, o 2019 m. pats kandidatavo į prezidentus.
A. Juozaitis taip pat aktyviai reiškėsi kaip publicistas, dirbo spaudos redakcijose. 1988 m. jis buvo leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, 1990 m. - savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, 1995-2000 m. - žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius, 2007-2009 m. - Kaliningrado žurnalų „Baltika“ ir „Paralelės“ redakcinių kolegijų narys.
2001-2003 m. A. Juozaitis dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje Ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėju švietimo ir kultūros klausimais. 2004-2009 m. buvo Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009-2012 m. gyveno ir dirbo Rygoje.
Kūrybinė veikla: literatūra ir teatras
Nuo 2003 m. A. Juozaitis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jis yra išleidęs daugiau kaip 30 įvairaus žanro knygų. Jo pirmoji grožinės literatūros knyga - dešimties apsakymų rinkinys „Šanchajaus istorijos“ - pasirodė 1995 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuvos teatruose buvo pastatytos aštuonios A. Juozaičio sukurtos pjesės, viena naujausių - 2015 m. Klaipėdos dramos teatre G. Padegimo režisuota „Karalienė Luizė“. Jis taip pat parašė libretą roko operai „Kalanta“ (muziką sukūrė Kęstutis Antanėlis, nepastatyta), scenarijus dokumentiniams filmams „Stotis tyloje“ (apie Tėvą Stanislovą, rež. A. Bugvilionienė, 1997) ir „Kaip galima tapyba“ (apie tapytoją Liną Jankų, rež. P. Savickis, 2016).
A. Juozaitis sukūrė istorinę-literatūrinę „Baltijos trilogiją“, kurią sudaro knygos apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, - „Karalių miestas be karalių“ (2006; I. Simonaitytės premija), „Ryga - niekieno civilizacija“ (2011; Baltijos asamblėjos premija) ir „Klaipėda - Mėmelio paslaptis“ (2016); taip pat Kauno Lietuvos epą „Kauno saulė. Pirma knyga“ (2020) ir „Kauno saulė. A.
Apdovanojimai ir įvertinimas
A. Juozaitis yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu (1997), Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu (2013). Jis taip pat yra daugelio literatūrinių premijų laureatas.
Tėvo laiškas: prisiminimai ir pamąstymai
Žurnale „Santara“ buvo išspausdintas A. Juozaičio laiškas tėvui Jonui Algimantui Juozaičiui, kuriame jis dalijasi prisiminimais apie svarbiausius jų gyvenimo reikalus. Laiške A. Juozaitis prisimena Monrealio olimpines žaidynes, kurias vadina jų bendro gyvenimo viršūne. Jis taip pat kalba apie tėvo pastangas ir viltį, kurią jis įgyvendino.
A. Juozaitis aprašo tėvo gyvenimo kelią, pradedant studijomis Kūno kultūros institute ir baigiant darbu Pedagoginiame institute. Jis pabrėžia tėvo atsidavimą darbui, pagarbą paskaitoms ir studentams, reiklumą ir skleidžiamą šviesą.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Laiške A. Juozaitis prisimena tėvo tinklinio karjerą, jo žaidimą KKI, „Dinamo“ ir „Kuro aparatūros“ komandose. Jis taip pat aprašo tėvo meilę mamai Vytautei, kuri užsimezgė tinklinio aikštelėje.
A. Juozaitis pasakoja apie tai, kaip tėvas tapo jo plaukimo treneriu. Jis aprašo tėvo intuiciją ir protą, kurie padėjo jam suprasti, kaip reikia dirbti su augančiu paauglio organizmu. Jis pabrėžia, kad tėvas dirbo ne „su krūviais“, bet su augančiu organizmu, stebėdamas jį ir prisitaikydamas prie jo.
Sąjūdis ir dabartis
A. Juozaitis aktyviai dalyvavo Sąjūdyje, redagavo ir leido laikraštį „Sąjūdžio žinios“. Jis taip pat buvo vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų. Šiuo metu jis eina LTOK viceprezidento pareigas.
A. Juozaitis yra iškėlęs 12 gairių, vertų prezidentinės programos. Jis teigia, kad reikia atšaukti globalios Lietuvos ideologiją ir įvesti Lietuvio pasą. Jis taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti šeimų palaikymą ir gimstamumą.