Insbrukas - miestas, kuriame susipina ilga istorija, kultūros turtai ir modernus slidinėjimo kurortas. Tai unikali vieta, pritraukianti tiek istorijos ir kultūros entuziastus, tiek slidinėjimo fanatikus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Insbruko istoriją, jo slidinėjimo zonų ypatumus ir reikšmę žiemos sporto pasaulyje.
Insbrukas - Slidinėjimo Centras
Apie slidinėjimą Insbruke geriausiai byloja faktai ir skaičiai. Miestas yra apsuptas aštuonių slidinėjimo zonų, iš viso turinčių 57 trasas, aptarnaujamas 59 keltuvais, o bendras trasų ilgis siekia 130 km. Insbrukas dukart - 1964 ir 1976 metais - buvo pasirinktas Žiemos olimpinių žaidynių sostine.
Akzameris Lizumas
Jei paklaustumėte vietinių, kur geriausia slidinėti netoli Insbruko, dažnai išgirsite Akzamerio Lizumo (Axamer Lizum) pavadinimą. Ši slidinėjimo zona nuo Insbruko nutolusi vos 15 minučių kelio automobiliu ar autobusu. Čia patyrę slidininkai gali išbandyti juodą olimpinę slalomo trasą, o drąsiausiems vietiniai gidai mielai parodys geriausias vietas už trasų ribų.
Štubajaus Ledynas
Pietinėje Insbruko pusėje įsikūręs Štubajus (Stubai) yra didžiausias slidinėjimui paruoštas ledynas Austrijoje, turintis puikią reputaciją tarp viso pasaulio slidininkų. Moderni keltuvų ir kalnų įrangos sistema čia nepriekaištinga, o viršutinis keltuvas pakelia į 3200 m aukštį, kuriame sniegas visada natūralus ir tobulas. Slidinėjimo sezonas čia tęsiasi nuo vėlyvo rugsėjo iki vasaros pradžios. Iš viso čia yra 34 įvairaus sudėtingumo trasos (bendras ilgis - 59 km), aptarnaujamos 26 liftais (vienas jų net su šildomomis sėdynėmis). Ilgiausia trasa yra 10 km ilgio, ja galima leistis nuo aukščiausio kalno taško iki pat žemutinės stoties.
Šlick 2000
70 ha plotą Štubajaus slėnyje užimantis Schlick 2000 slidinėjimo centras garsėja savo universalumu. 16 šiame centre esančių trasų sudaro 19,1 km. Jos aiškiai suskirstytos pagal sudėtingumo lygius, o vienoje - Pistenflitzer - net matuojamas greitis. Mėgstamiausias slidininkų taškas yra į 2138 m aukštį pakilusi Kroicjocho (Kreuzjoch) stotis, kur sniegas dažniausiai natūralus, tačiau prireikus trūkumas greitai užpildomas dirbtiniu sniegu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Aprés Ski Insbruke
Alpėse įprasta aprés ski veiklą pradėti dar nenusivilkus slidinėjimo aprangos, dienai pradedant keistis vietomis su vakaru. Kiekviename slidinėjimo centre rasite bent po keletą barų ir užkandinių, kurios pasitiks su šiltu maistu ir šildančiais gėrimais. Daugelis Innsbruko lankytojų po dienos slidinėjimo patraukia į vietinius barus. Čia sau tinkamų pramogų tikrai gali rasti kiekvienas. Insbruko aprés ski pasiūla apima viską nuo rafinuotų miesto restoranų ir studentų barų iki tradicinių Alpių užeigų. Apie 300 maitinimo įstaigų talpinantis Insbrukas gali pasiūlyti variantų kiekvieno skonio, stiliaus ir biudžeto poreikiams. Čia įsikūrę tiek tarptautiniai maitinimo tinklai ir picerijos, tiek Azijos virtuvės atstovai ir individualūs modernūs bei tradiciniai austriški restoranai.
Insbruko Istorinis Palikimas
Daugelio imperatorių ambicijas kurstęs Insbrukas turi margą istoriją, kurios palikimas matomas kiekviename žingsnyje. Imperatoriaus rūmai, Ambras pilis, Otoburgas, Wilten bazilika - visi šie istoriniai pastatai liudija įvykių kupiną praeitį. Ji susijusi su tokiomis istorinėmis asmenybėmis, kaip Philippine Welser (slaptoji erchercogo Ferdinando I-ojo žmona), Andreas Hofer (kovotojas už Tirolio nepriklausomybę) bei imperatoriumi Maksimilianu I-uoju, kurio pastatyti monumentai, tokie kaip Auksinis stogas, išliko iki šių dienų.
Čia gausu ir bažnyčių, tarp kurių XII a. šv. Jokūbo, gotikos ir renesanso stiliaus Rūmų bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos, šv. Dar čia galima aplankyti unikalų Europoje Audioversum - klausos muziejų, kuris suteiks nepamirštamų įspūdžių, o gilintis į Austrijos ir Tirolio istoriją visi norintys gali Panoramos, Provincijos ar Liaudies meno muziejuose.
Lietuva Žiemos Olimpinėse Žaidynėse: Istorinis Žvilgsnis
Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristato visus, iki šiol žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusius Lietuvos atletus. Nuo pat pirmųjų startų 1928 m. iki šių dienų, Lietuvos sportininkai siekė aukštumų įvairiose žiemos sporto šakose.
Pirmieji Žingsniai: 1928 m. Sankt Moricas
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, dalyvavęs 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse. Paskelbus nepriklausomybę, jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu susidomėjo mokydamasis Berlyne. K. Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse, užimdamas 28 vietą 500 m nuotolyje ir dukart likdamas 25-tas 1500 m ir 5000 m varžybose.
Taip pat skaitykite: Kinijos krepšinio lygos miestai
SSRS Sudėtyje: 1984 m. Sarajevas ir 1988 m. Kalgaris
Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. 1984 m. Sarajevo žaidynėse jis iškovojo estafetės aukso medalį. 1988 m. Kalgario žaidynėse slidininkė Vida Vencienė iškovojo du olimpinius medalius: aukso 10 km klasikiniu stiliumi ir bronzos 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi.
Sugrįžimas į Olimpinę Šeimą: 1992 m. Albervilis
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėse. Komandą sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G. Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą.
Nuo Lilehamerio iki Nagano: 1994-1998 m.
1994 m. Lilehamerio žaidynėse dalyvavo tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus Albervilyje. 1998 m. Nagano žaidynėse Lietuvos delegacijai atstovavo septyni sportininkai. Geriausią rezultatą pasiekė M. Drobiazko ir P. Vanagas, užėmę aštuntą vietą dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose.
XXI Amžius: Nuo Solt Leik Sičio iki Pjongčango
2002 m. Solt Leik Sityje Lietuvos žiemos sporto lyderiai M. Drobiazko ir P. Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - penktą vietą. 2006 m. Turino žaidynėse Lietuvos ledo šokėjų pora užėmė septintą vietą. 2010 m. Vankuverio žaidynėse iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. 2014 m. Sočyje Agnė Sereikaitė užėmė 16 vietą greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose, pasiekdama geriausią lietuvių rezultatą šiose žaidynėse. 2018 m. Pjongčango žaidynėse T. Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos Pasiekimai: Medaliai ir Pilietybės Klausimai
Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje su Jungtine komanda jis iškovojo olimpinį aukso medalį, 1998 m. Nagane su Rusijos rinktine pasipuošė sidabru, o 2002 m. Solt Leik Sityje savo kolekciją papildė ir olimpine bronza.
Taip pat skaitykite: Aikido Treniruotės Ogmios Mieste
Lietuvos sportininkams dažnai tekdavo susidurti su pilietybės klausimais. Pavyzdžiui, 1992 m. reikėjo skubiai išspręsti maskvietės M. Drobiazko pilietybės klausimą, o 2010 m. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė nesuteikė Lietuvos pilietybės amerikietei K. Copely. Prieš 2014 m. Sočio žaidynes ledo šokėjui D. Stagniūnui teko nueiti kančių kelius, kol jo partnerei Isabella Tobias buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Dalyvavimas Žiemos Žaidynėse Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva dalyvavo šiose žiemos olimpinėse žaidynėse:
- 1992 m. Albervilis
- 1994 m. Lilehameris
- 1998 m. Naganas
- 2002 m. Solt Leik Sitis
- 2006 m. Turinas
- 2010 m. Vankuveris
- 2014 m. Sočis
- 2018 m. Pjongčangas
Per šias žaidynes Lietuvai atstovavo sportininkai šiose sporto šakose: slidinėjimas, biatlonas, kalnų slidinėjimas, dailusis čiuožimas ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku.