Panevėžys, tarpukariu pelnytai vadintas garsių sportininkų kalve, didžiavosi lengvosios atletikos karaliene Ona Šepaitiene, tituluojama lietuviškuoju Džesiu Ovensu, turėjo ir savo bokso legendą Jakobą Leviną. Sportas mieste klestėjo, nepaisant to, kad valstybė dar tik kūrėsi ir visko trūko, o vyravo nuomonė, kad sunkiai dirbantys žmonės ir taip prisisportuoja. Tačiau entuziastai stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje.
Sporto organizacijų kūrimasis tarpukario Lietuvoje
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, netrukus atsirado sporto entuziastų. Jau 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Po metų ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, o 1922 m. pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija - Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje. Tų metų birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“ - jos būstinė buvo Respublikos gatvėje. Neilgai trukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje. 1933 m. gegužės 6 d. registruotas garsusis sporto klubas „Maistas“ (sutrumpintai „MSK“).
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko, net Lietuvos valdžios požiūris į sportą tarpukariu buvo gana prieštaringas. Tačiau būta ir kitokių nuomonių, ir jų šalininkai stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje. Pasak D. Pilkausko, 1922 metais įkūrus Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, netrukus vienas po kito ėmė steigtis ir jos skyriai. Naujieji skyriai ypač daug dėmesio skyrė kūno kultūros, lengvosios atletikos, žaidimų sporto šakų populiarinimui. Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus. Sportuoti aktyvūs panevėžiečiai rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijos sode.
Futbolas ir kitos sporto šakos Panevėžyje
„Vis dėlto Lietuvoje iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas“, - pasakoja D. Pilkauskas. Futbolas greitai populiarėjo ir Panevėžyje. Istorikų žiniomis, 1922-ųjų pavasarį mieste vyko nemažai rungtynių - pavyzdžiui, Panevėžio lenkų ir Panevėžio berniukų gimnazijų. Pajuostyje nuo 1923 metų dislokuotu 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku. Kariai žaidė ir tarpusavyje, rengdavo sporto dienas mieste.
Pasak D. Pilkausko, tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Jo manymu, Panevėžio šaulių sporto klubas miesto sporto istorijoje tuo laikotarpiu suvaidino turbūt svarbiausią vaidmenį. Istoriko teigimu, mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine. D. Pilkausko pasakojimu, buvo keturkovė: 100 ir 500 metrų bėgimas, šuoliai į aukštį ir šuoliai į tolį. O 1934 metais Panevėžyje susidomėta mažai dar kam Lietuvoje žinomu fechtavimu.
Taip pat skaitykite: Nuo Alytaus iki tarptautinių arenų
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Šios varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. Kiek žinoma, dviračių sporto pirmeiviui I. Anolikui galiausiai už paskutinius pinigus teko įsigyti naują dviratį, nes nebuvo senajam suremontuoti reikiamų detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo. I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose. Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1943-iaisiais dviratininkas, kuriam tada buvo 40 metų, sušaudytas Kauno IX forte. „Makabi“ sporto klubo atstovas Tadas Tarchumas Murnikas taip pat buvo Lietuvos dviratininkas, 1928 metų olimpietis. Individualioje plento rungtyje sportininkas nuo nugalėtojo atsiliko kiek mažiau nei valanda ir galutinėje įskaitoje užėmė 50-ą vietą iš 63.
„Maistas“ sporto klubo įkūrimas ir veikla
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti akcinės bendrovės „Lietuvos maistas“ fabrikas. 1931 m. balandį pradėjusi veikti įmonė buvo stambiausia mieste. Kitąmet jis jau veikė, o netrukus ši įmonė tapo ir viena sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. Jo užduotis buvo vienyti visus įmonės Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti sporto šakas. 1933 m. gegužės 6 d. registruotas garsusis sporto klubas „Maistas“ (sutrumpintai „MSK“). Klubas turėjo savo mėlyną vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku Erikas Landigas, sekretoriumi Jonas Stašys, ūkio dalies vedėju Jasutis Kazys. 1933 m. Lietuva suskirstyta į 7 sporto apygardas. 1933 m. gegužės 14 d. įsteigta Panevėžio sporto apygarda. Prie jos prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. 1935 m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas.
Fabriko teritorijoje netgi įrengtos lauko teniso aikštelės. Koks panevėžiečiams tapo svarbus sportas, rodo ir miesto stadiono tarp Agronomijos gatvės (dabartinė Marijonų gatvė) ir A. 1934 m. tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto įrengtas „MSK“ stadionas. Vien jo tvora kainavo 2 tūkst. litų. Stadione koncertuodavo „Maisto“ dūdų orkestras. 1934 m. naujame stadione vyko Panevėžio šaulių sportininkų lengvosios atletikos varžybos: 100 m bėgimą laimėjo Sobieskis, nubėgęs per 12 sekundžių, 400 m - Rimvydas - 56 sekundės, šuolių į tolį rungtyje geriausias buvo Sobieskis, nušokęs 5,55 m, šuolių į aukštį - Kasiulevičius, įveikęs 1,48 m. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės. „Maisto“ sporto klube susikūrė futbolo klubas, netrukus pradėjęs žaisti draugiškas rungtynes tiek savo mieste, tiek išvykose. 1935 m. gegužės 5 d. žaidė Panevėžio „MSK ir Klaipėdos „MSK“. Laimėjo Panevėžio komanda 5:3. 1935 m. Panevėžio „MSK“ futbolo komanda įveikė Tauragės „MSK“ 3:1. 1936 m. 1937 m. birželio 1 d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda sužaidė lygiosiomis 2:2 pirmas tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“, tuo metu viešėjusia Kaune. 1937 m. rugsėjo 12 d. „Maisto“ futbolo komanda pralaimėjo Lietuvos fizinio lavinimosi komandai iš Kauno 0:3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1938 m. sporto klubo pirmininku tapo Vincas Ambraziūnas, akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko direktorius. Jo pavaduotojas Erikas Landigas dirbo fabrike buhalteriu. Ūkio dalies vedėjas buvo Vladas Raudonikis. 1939 m. sausio 1 d. klubui priklausė 52 nariai. 1939 m. „Maisto“ sporto klube antra pagal populiarumą sporto šaka buvo lengvoji atletika. 1939 m. iš šaulių sporto klubo į Panevėžio „Maisto“ sporto klubą perėjo garsiausia Panevėžio lengvaatletė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė Ona Kurulytė-Šepaitienė. Tautinėje olimpiadoje 1938 m. ji pasiekė 4 Lietuvos rekordus: 200 m bėgimo (26,8 s), 100 m bėgimo (13,1 s), moterų šuolių į tolį (5,31 m), taip pat tapo Lietuvos rekordininke estafetėje 4×100 m ir 400 m bėgime. Iš viso O. Kurulytė-Šepaitienė iškovojo 5 aukso medalius.
O „M.S.K.“ labiausiai išpopuliarino futbolas. 1936 metais klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju, o 1937-aisiais „Maisto“ komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estais. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2. 1939 metais „Maisto“ futbolo komanda varžėsi srities Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Vienintelė iš tuomečių Panevėžio futbolo komandų, dalyvavusi tokio lygio varžybose. Turėjo jis ir krepšinio komandą, propagavo stalo bei lauko tenisą. Netrūko klube ir šachmatų entuziastų. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. Pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Svainikų skyriuose.
„Makabi“ sporto draugijos veikla
„Makabi“ sporto draugijos nariai 1930 metais. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Tad netrukus, pasakoja D. Neilgai trukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje. Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. Be to, 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžy. „Tai rodė, kad Panevėžio „Makabi“ sporto draugija kartu su Kauno buvo vienos aktyviausių“, - neabejoja D. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Taip pat skaitykite: Modernios teniso technologijos
Pasak D. Pilkausko, Panevėžio žydų jaunimas mėgo ir boksą. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną. J. Levinas garsėjo ir kaip geras irkluotojas. Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. O 1932 metais įvyko pirmos miesto stalo teniso pirmenybės. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio „Makabi“ atstovas Goldbergas, trečiąją - Zilbermanas. Pastarasis kartu su broliu laimėjo ir pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose. Lietuvos sporto draugija „Makabi“ aktyviai veikė ne tik Lietuvoje. Kaip pasakoja D. 1932 metais į Palestiną dalyvauti pirmojoje makabiadoje vyko 80 Lietuvos žydų. Varžėsi „Makabi“ futbolo komanda, Libermanas dalyvavo 200 ir 400 metrų bėgimo rungtyse, O. Gurvičaitė-Šusterienė - stalo teniso, J. Jolkas - bokso. Visgi panevėžiečių atletų nebuvo.
Pasak D. Žinoma, kad 1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Pastaroji prieš tai veikė keletą metų. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai. „Ji nespėjo plačiau išvystyti savo veiklos. Tuo metu dar labai trūko ir sporto inventoriaus, ir sporto aikštynų. Sportine veikla faktiškai užsiėmė tik tikri entuziastai“, - pasakoja muziejininkas.
Sportinis gyvenimas po Antrojo pasaulinio karo
1940 m. birželį prasidėjus vienai okupacijai, po metų kitai, nacių okupacijai, sportinis gyvenimas aprimo, bet ir karo metais buvo gana aktyvus. 1944 m. Nuotraukoje - Panevėžio „MSK“ futbolininkai po pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių su Estijos komanda.
Vėlyvuoju sovietmečiu Panevėžys buvo trečias pagal svarbą Lietuvos krepšinio miestas. Kodėl Panevėžys, o ne didesni miestai Klaipėda arba Šiauliai? Panevėžio koziriu tapo dar 1965 metais atidaryti sporto rūmai. Per sąjungines varžybas Panevėžio ekipa vertėsi ne vien savo pajėgomis. „Lietkabelio“ aprangą pasimatavo ir Rimas Kurtinaitis, J. Nors Panevėžio komanda sulaukdavo pastiprinimo, jos rezultatai rezultatai SSRS pirmojoje lygoje nebuvo labai geri. Atkūrus Nepriklausomybę, „Lietkabeliui“ porą sezonų dar pavyko likti tarp stipriausiųjų. „Žalgiris“ ir „Statyba“ buvo ką tik pasitraukę iš SSRS pirmenybių, todėl kitos komandos net nesvajojo išstumti juos iš dviejų pirmųjų pozicijų, bet tarp „paprastų mirtingųjų“ „Lietkabelis“ buvo geriausias. Per 23 sezonus (1993-2016 m.) Panevėžio komanda tik 11 kartų pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. O ir ten patekusi sužaisdavo vos dvejas ar trejas rungtynes ir iš kovos dėl medalių pasitraukdavo jau ketvirtfinalyje. Tris kartus Panevėžio ekipa LKL čempionate užėmė paskutiniąją vietą (1996 ir 1998 m. - dešimtąją, 2002 m. 2002 metais paskutinėje vietoje likęs Panevėžio klubas turėjo žaisti perėjimo rungtynes. Jose panevėžiečiai įveikė stipriausią antrosios pakopos (tuometinę Lietuvos krepšinio A lygos) komandą Kėdainių „Nevėžį“. Žemiausią vietą Panevėžio komanda užėmė 2012 metais, kai liko vienuolikta tarp dvylikos ekipų. Dar XX amžiaus pabaigoje vilties kibirkštį panevėžiečiams įžiebė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Benas Gudelis. Tačiau A.Vainauskui nepavyko sukurti pergalių recepto, kovoti dėl medalių norėjusi „Sema“ užėmė tik šeštąją vietą ir B.Gudelio ūpas kelti Panevėžio krepšinį užgeso. Tapti kitu „geresnių laikų“ šaukliu bandė bendrovės „Techasas“ savininkas Darius Gaudiešius, ėmęsis vadovauti Panevėžio klubui 2007 metais. Vis dėlto greitai paaiškėjo, kad D. Nors Panevėžio komandos rezultatai šiek tiek pagerėjo, šis laikotarpis labiausiai prisimenamas dėl neaukšto lygio amerikiečių krepšininkų gausos ir prarandamų sirgalių.
„Lietkabelis“ šiandien
Kovingumu išsiskiriantis Panevėžio krepšinio klubas „Lietkabelis“ nuo šiol turės naują talismaną - Bordmeną. Tamsiai raudonos, dar vadinamos bordo, spalvos superherojų pristato komandos fanų asociacija „X Sector“, jį sukūrusi padedama ilgamečio ekipos rėmėjo - „Kalnapilio Nealkoholinio“ alaus. „Stiprus, kietas bičas, kuris niekada nepasiduoda - kaip ir mūsų komanda, kaip ir mes patys“, - taip naująjį talismaną apibūdina asociacijos „X Sector“ vadovas Aurimas Urbonas.
Taip pat skaitykite: Butauto kelias: Kuba - Lietuva
Kad ir kaip baigtųsi paskutinis mūšis su Kauno „Žalgiriu“, Panevėžio „Lietkabeliui“ šis sezonas bus geriausias nuo Lietuvos krepšinio lygos įkūrimo. Tačiau antroji vieta nebūtų geriausias rezultatas Panevėžio krepšinio istorijoje. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvos krepšinio čempionatas buvo visiškai kitoks. Geriausieji iš geriausiųjų visai neturėjo teisės žaisti Lietuvos pirmenybėse, o kiti SSRS čempionate rungtyniavusių ekipų krepšininkai atstovavo kelioms Kauno ir Vilniaus komandoms. 1983 ir 1984 metais šie vyrai iškovojo Lietuvos čempionato bronzos medalius, o 1985 ir 1988 metais nustūmė į šalį visas Kauno bei Vilniaus komandas ir dukart užlipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio. „Lietkabelio“ laimėjimo svorį galima geriau suvokti pažvelgus į kitų komandų sudėtis. Devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ iškovojo penkis Lietuvos pirmenybių medalių komplektus (dar - bronzą 1990 m.). Antrąją vietą Panevėžio komandos dažnai užimdavo Lietuvos taurės turnyre. Nuo 1950 iki 1986 metų „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net šešis kartus nusileido tik nugalėtojams, bet patys panevėžiečiai Lietuvos taurės nė sykio neiškovojo.
tags: #kurio #lietuvos #miesto #krepsinio #klubo #pavadinimas