Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai - antroji religija, neatsiejama nuo tautinės tapatybės, istorijos ir kultūros. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, pradedant jo atsiradimu ir populiarėjimu, baigiant šių dienų pasiekimais ir iššūkiais.
Krepšinio Kelias Į Lietuvą
Už krepšinį Lietuva turėtų būti dėkinga sniegui ir šalčiui. Tiksliau - Kanados daktarui Jamesui Naismithui, kuris dėl blogo oro ir sugalvojo šį žaidimą. Kiek daugiau nei prieš 100 metų Springfildo mieste atsiradęs žaidimas buvo skirtas užimti studentus žiemą, kai nėra sąlygų žaisti beisbolo ar amerikietiško futbolo. Žaidžiant buvo naudojamas futbolo kamuolys ir pintinė be dugno, iš kurios po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti.
Lietuvoje krepšinis pradėjo populiarėti po keliasdešimties metų nuo pirmųjų rungtynių. Pirmiausia juo susidomėjo moterys. Tiesa, tada žaidimas skyrėsi nuo dabartinio: nebuvo ribojamas laikas, todėl taškų būdavo pelnoma nedaug.
Pirmieji Žingsniai Ir Tarpukario Aukso Amžius
Vėliau žaidimu susidomėjo ir vyrai, tiksliau - Fizinio lavinimo sąjunga. Greitai Kaune įvyko ir pirmosios oficialios rungtynės. „Nuo 1935 m., kai mano brolis ir kiti nuvažiavo į Lietuvą, krepšinis padarė pažangą. Buvo gera pradžia“, - pasakoja Feliksas Kriaučiūnas, 1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokęs žaisti krepšinį. Jis žaidė 1937 m. ir 1939 m.
Du kartus iš eilės laimėti Europos titulai (tada vadinti meisterio) buvo ne tik svarbus sportinis, bet ir politinis pasiekimas. Nuo kaimyninių Baltijos valstybių sportiniais laimėjimais tuo metu atsilikusi Lietuva buvo įrašyta į krepšinio istoriją. Lietuvoje imta steigti klubus, o dar prieš 1939 m. Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas Europos čempionatuose 1937 ir 1939 metais įtvirtino krepšinį kaip vieną svarbiausių sporto šakų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vido Mačiulio indėlis į Lietuvos krepšinį
Okupacija Ir Atgimimas
Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Lietuvos rinktinė ilgiau nei pusę šimtmečio nedalyvavo jokiuose čempionatuose, tačiau talentingų krepšininkų šalyje tikrai netrūko. 9-asis dešimtmetis krepšinio istorijoje - įtemptų kovų tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA laikotarpis. Šis laikotarpis paženklintas Kauno „Žalgirio“ dominavimu Sovietų Sąjungos krepšinio lygoje, įnirtingomis kovomis su Maskvos CSKA ir Arvydo Sabonio žvaigždės iškilimu.
Nepriklausomybės Laikotarpis
Atgavus nepriklausomybę, pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės sužaistos 1992 m. Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse. Per kiek daugiau nei 20 nepriklausomybės metų vyrų krepšinio rinktinė tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininke, kartą - Europos čempionais, dukart - Europos vicečempionais bei 2007 m. laimėjo bronzą. Moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais, o apdovanojimus renka ir vyrų bei moterų jaunimo ir jaunių komandos. Lietuvos krepšininkai žaidžia geriausiose Europos bei Amerikos komandose, šalies klubai dalyvauja svarbiausiuose turnyruose.
Laida "Krepšinio Pasaulyje" - Krepšinio Metraštininkas
Jei antroji Lietuvos religija yra krepšinis, tai vienas labiausiai neįkainojamų turtų - operatoriaus, žurnalisto Vido Mačiulio įamžinti kadrai, kurie sugulė į laidos „Krepšinio pasaulyje“ archyvus. Tik išgirdus legendinės laidos pavadinimą, taip ir norisi uždainuoti. O dainuoti ir švęsti yra dėl ko - sausio 11-ąją sueina 30 metų, kai gyvuoja V.Mačiulio krepšinio laida.
„Krepšinio pasaulyje“, ilgaamžiškiausia (nuo 1992 transliuojama) informacinė publicistinė televizijos laida krepšinio specialistams, krepšininkams, krepšinio mėgėjams. Laidos iniciatorius, redaktorius, ilgametis (iki 2006-2007 krepšinio sezono) vedėjas - žurnalistas, krepšinio puoselėtojas V. Mačiulis. Laidos ištakos siekia 1979 pavasarį, kai V. Mačiulis ėmėsi rengti originalią (ne tik Lietuvoje) radijo laidą Taim aut (Minutės pertraukėlė) vien tik apie krepšinį, transliuotą Kauno sporto halėje susirinkusiems žiūrovams prieš Kauno Žalgirio rungtynes, per jų pertraukas ir po rungtynių. Laidose buvo pasakojama apie Žalgirio ir jo varžovų rengimąsi rungtynėms, rengiami pokalbiai su žaidėjais, treneriais, specialistais.
Tarsi jos tąsa, tik modernesnė, skirta platesniam žiūrovų būriui, pirmoji televizijos laida Krepšinio pasaulyje tiesiogiai parodyta 1992 02 per tuometinę LTV 2 televiziją. Ji buvo apie A. Sabonį, joje dalyvavo Kauno Žalgirio specialiojo fizinio rengimo treneris A. Kosauskas, krepšinio žinovas A. Pakula ir vedėjas V. Mačiulis. Kitose kas savaitę rengiamose pusvalandžio trukmės laidose buvo pasakojama apie Lietuvos rinktinių, geriausių šalies įvairių lygų komandų rengimąsi čempionatams, dalyvavimą svarbiausiose varžybose, krepšininkus, trenerius. Pateikiama įdomiausių Lietuvos ir tarptautinių rungtynių, varžybų, kuriose dalyvauja mūsų šalies krepšininkai, apžvalga, nagrinėjamas Europos, pasaulio krepšinis, gvildenamos Lietuvos krepšinio problemos, rengiami konkursai, viktorinos.
Taip pat skaitykite: Ar „Žalgiris“ pateks į atkrintamąsias?
"Lavera" - Trumpas, Bet Ryškus Blyksnis
Laida „Mūsų krepšinis“ prisiminė trumpai gyvavusios Kauno „Laveros“ komandos, kuri paliko žymų pėdsaką Lietuvos krepšinyje, gyvavimo istoriją. 1993 metais į pagrindinę „Žalgirio“ komandą nepatekę perspektyvūs Lietuvos krepšininkai susibūrė į klubą, kuris per dvejus sezonus neleido ramiai miegoti šalies favoritams. Kauno „Laveros“ garbę gynė Tomas Pačėsas, Virginijus Praškevičius, Ramūnas Cvirka, Dainius Staugaitis, Singaras Tribė, Žydrūnas Urbonas.
Jaunimo Krepšinis Ir Naujos Kartos
"Tornado" KM XIII - asis sezonas uždarytas! Gegužės 27 d. Garliavos sporto ir kultūros centre iškilmingai buvo uždarytas XIII - asis „Tornado“ krepšinio mokyklos sezonas. Renginio metu buvo sužaistos finalinės „Tornadukų“ turnyro rungtynės ir, be abejo, išlydėta XIII mokyklos absolventų laida. Trys Tornado KM - "Sostena" (2001 m.g.) krepšininkai - Gytis Mačionis, Rokas Jasiulevičius ir Lukas Stanevičius pakviesti į 2015/2016 m. sezono U15 kartos atranką! Jau rugsėjo 5 d. Kaunas to dar nematė: fizinio rengimo treniruotėje beveik 200 vaikų! Rugpjūčio 25 d. beveik 200 „Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinių kartu sportavo Nemuno saloje. Komandos intensyviai ruošiasi artėjančiam 2015/2016 m. sezonui. Treneris Aivaras Grigaliūnas „Tornado“ krepšinio mokykloje dirba su 2002 m. ir 1998 m. gimimo vaikinais.
Krepšinis Ir Sveikas Gyvenimo Būdas
Naujasis laidos „LMŽ. Lietuvos mokyklų žaidynės“ vedėjas Vidas Bareikis neabejoja: „Sportas yra tikras energijos užtaisas - pasportuoji, įlendi į šaltą dušą ir gauni tokią gerų emocijų dozę, kad daugiau nieko ir nereikia. Man atrodo, kad fizinis aktyvumas - viena svarbiausių gero, sveiko, pozityvaus gyvenimo dalių“. Laida „LMŽ. Lietuvos mokyklų žaidynės“ skirta ne tik didžiausiam šalyje moksleivių sporto projektui apžvelgti, bet ir sveikam bei aktyviam gyvenimo būdui skatinti.
Kaunas - Krepšinio Epicentras
NBA, minėdama atkrintamųjų varžybų 75-ąjį sezoną, krepšinio aistruoliams pristato dokumentinį serialą „Hoop Cities“. Tarp devynių ryškiausių Europos krepšinio miestų pasirinktas ir Kaunas - Lietuvos krepšinio epicentras. Apie Lietuvos antrąją religiją pasakoja krepšinio legendos, treneriai, muziejininkai ir fanai. Į ekranus pateko muziejų nuotraukos, legendinių varžybų ištraukos ir net tarpukarinės taurės. Serialo kūrėjai į ekranus perkėlė istoriją apie lietuviško krepšinio šaknis, išėjimą iš Sovietų Sąjungos ir nepagydomą meilę oranžiniam kamuoliui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekstremalaus sporto TV