Įvadas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti sporto laikraščio „Lietuvos sportas“ istoriją, jo reikšmę Lietuvos sporto raidai ir kultūrai. Laikraštis, gyvavęs keliais etapais, atspindėjo Lietuvos sporto gyvenimo aktualijas, sportininkų pasiekimus ir iššūkius. Taip pat bus aptariamas sporto žurnalistikos vaidmuo tarpukario ir atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir įvykiais.
„Lietuvos sportas“: keliais etapais gyvavęs leidinys
„Lietuvos sportas“ - sporto laikraštis, kuris buvo leidžiamas Vilniuje 1992-2000 metais. Tai buvo atkurtas 1922 m. ir 1937-1938 m. Kaune ėjęs to paties pavadinimo leidinys. Laikraštis buvo iliustruotas, apimties 8-16 puslapių. Jis turėjo priedą „Futbolo savaitė“, puslapius meškeriotojams ir medžiotojams. Iki 1993 m. jis buvo savaitraštis, o 1993-2000 m. ėjo tris kartus per savaitę.
Bendradarbiai ir apimtis
Su laikraščiu bendradarbiavo žymūs sporto žurnalistai ir apžvalgininkai: A. Brazaitis, Vytautas Deksnys, V. Bilevičius, Roma Grinbergienė, M. Ivaškevičius, Gediminas Jakavonis, Remigijus Kazilionis, R. Kučaitė, R. Laskauskaitė, Marytė Marcinkevičiūtė, Stanislovas Paberžis, S. Pagirys, Ginas Pinigis, J. Šimkutė, Rimgaudas Tirilis, Antanas Algimantas Vaupšas. Iš viso išėjo 1237 numeriai.
Sporto žurnalistika tarpukario Lietuvoje: I. Anoliko istorija
Sporto žurnalistika tarpukario Lietuvoje atliko svarbų vaidmenį populiarinant sportą ir informuojant visuomenę apie sporto įvykius. Laikraščiai ir žurnalai rašė apie sportininkų pasiekimus, varžybas ir sporto problemas. Vienas iš pavyzdžių - Isako Anoliko, žydų kilmės Lietuvos sportininko, istorija, aprašyta to meto spaudoje.
I. Anolikas - dviračių sporto legenda
Isakas Anolikas buvo daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas, kuris du kartus dalyvavo olimpinėse žaidynėse - 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame. 1924 m. žurnalas „Sportas“ išsamiai aprašė dviratininkų atranką į žaidynes ir dalyvavimą jose. Straipsnyje „Mūsų dviratininkai VIII Pasaulinėj Olimpiadoj“ pasakojama apie sunkumus, su kuriais susidūrė sportininkai, įskaitant prastą dviračių būklę ir finansų trūkumą.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio istorija
Kelias į Paryžiaus olimpiadą
Kelias į Paryžiaus olimpines žaidynes I. Anolikui nebuvo lengvas. Atranka vyko kontrolinėse 115 kilometrų lenktynėse Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Likus 26 km iki finišo, I. Anolikui sulūžo dviračio balnelis, ir jis negalėjo baigti distancijos. Nepaisant to, jis pateko į rinktinę ir atstovavo Lietuvai olimpiadoje.
Sunkumai Paryžiuje
Paryžiuje I. Anoliko laukė nauji iššūkiai. Jo dviratis buvo prastos būklės, o pinigų naujam įsigyti trūko. Vis dėlto, jis dalyvavo varžybose, nors ir nebaigė trasos. Grįžti į Kauną jam padėjo prancūzas, nupirkęs bilietą.
Reikšmė Lietuvai
Nepaisant nesėkmingo debiuto olimpinėse žaidynėse, I. Anoliko dalyvavimas buvo reikšmingas Lietuvai. Lietuvos sporto lyga tapo Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintu nacionaliniu olimpiniu komitetu, o šalia kitų valstybių vėliavų Paryžiuje plevėsavo ir Lietuvos trispalvė.
Žydų indėlis į Lietuvos sportą
I. Anolikas buvo žydas, priklausęs šios bendruomenės sporto klubui „Makabi“. Tarpukario Lietuvoje žydai aktyviai dalyvavo sporto gyvenime. Iš to meto spaudos publikacijų matyti, kad tautinės nesantaikos tarp lietuvių ir žydų nebuvo arba pasitaikydavo retai.
Atminimo įamžinimas
Nacistams okupavus Lietuvą, 1943 m. I. Anolikas buvo sušaudytas Kauno IX forte. Dviratininkui bus įdėtas „Atminimo akmuo“ - memorialinė plytelė gatvės grindinyje, šalia Holokausto aukų namų ar vietų, kuriose šie žmonės mokėsi ar dirbo. Memorialinė plytelė I. Anolikui atminti atsiras Kaune, ties Laisvės al. 3 ir Krėvos g. kampu, kur 1925 m. buvo atidarytas velodromas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija laikraštyje „Sportas“ (1968 m.)
Šiaulių spauda tarpukariu
Tarpukario laikotarpiu, nuo 1918 iki 1940 metų, Šiauliuose ėjo nemažai įvairių laikraščių. Vienas ryškesnių ir ilgiau ėjusių savaitraščių buvo „Šiaulių naujienos“, kuris buvo pradėtas leisti 1923 metais. Jo puslapiuose buvo apžvelgiami Lietuvos ir pasaulio įvykiai, taip pat buvo nušviečiamas regiono politinis, ekonominis, kultūrinis gyvenimas.
Bulvarinė spauda Šiauliuose
1928-1940 metais Šiauliuose buvo leidžiami bulvarinio pobūdžio savaitraščiai „Momentas“, „Mūsų momentas“ ir „Įdomus mūsų momentas“. Šiuose leidiniuose daugiausia vietos užimdavo intriguojantys, sensacinio pobūdžio rašiniai, pasakojimai apie nusikaltėlių nuotykius, skandalingas aferas, asmeninio gyvenimo smulkmenas ir intymių santykių aprašymai.
Laikraštis „Momentas“
1928 m. Šiauliuose pasirodė neįprasto informacinio iliustruoto savaitraščio „Momentas“ pirmieji numeriai. Jų puslapiuose buvo nušviečiami naujausi pasaulio, Lietuvos ir miesto gyvenimo įvykiai, skelbiami nuotykinio ir sensacinio pobūdžio rašiniai. Laikraštis greitai mieste išpopuliarėjo, ypač tarp žemesnio kultūrinio lygio skaitytojų.
Laikraščio turinys
Laikraštyje „Momentas“ buvo gausu komercinės reklamos, kuri įdomi ir turiniu, ir meniniu apipavidalinimu. Savaitraštyje reklamuodavosi fabrikai, įvairios įmonės, maitinimo įstaigos, keleivių bei krovinių vežimo įmonės, ligoninės, kirpyklos ir dažyklos. Šalia komercinės reklamos būdavo dedami ir įvairūs skelbimai apie nekilnojamojo turto pardavimą bei pavienių žmonių paslaugas.
Grožinė literatūra
Savaitraštyje „Momentas“ buvo spausdinama ir grožinės literatūros kūrinių, pavyzdžiui, feljetonai ir eilėraščiai. Laikraščio leidėjai net literatūrinius kūrinius parinkdavo sąmoningai, siekdami, kad jie atspindėtų dienos aktualijas, įvykius ar svarbias šventes.
Taip pat skaitykite: Istorija ir dabartis
Šiaulių miesto panorama
Laikraštyje „Momentas“ atsispindėjo išsami Šiaulių miesto panorama: nuo miesto istorijos faktų, statistinių duomenų apie pramonę, transportą bei biudžetą iki mieste organizuojamų švenčių ir kultūros renginių.
Kiti sporto leidiniai Lietuvoje
Be „Lietuvos sporto“, Lietuvoje buvo leidžiami ir kiti sporto leidiniai, skirti įvairioms sporto šakoms ir temoms:
- Laikraštis, leistas Kaune 2001 11-2002 09. Skirtas kultūrizmo, kūno rengybos, jėgos sporto šakų, sveikatingumo problemoms.
- periodinis aviacijos leidinys, įsteigtas Vilniuje 2002. informacinis leidinys aviamodeliavimo būrelių vadovams ir modeliuotojams.
- pagrindinis kūno kultūros, sporto mokslo ir metodikos žurnalas, ėjęs 1931-1937 ir 1938-1940. Išėjo 53 numeriai.
- Lietuvos futbolo sąjungos laikraštis, ėjęs 1990-1994 Vilniuje.
- laikraštis, ėjęs 1989 09-1991 09 Šiauliuose. Pirmasis specializuotas periodinis leidinys, skirtas kultūrizmui.
- sporto savaitraštis, leistas 1929 Kaune. Pirmas numeris išėjo 1928 03 18. Leidėjas ir redaktorius Stasys Matulevičius.
- mėnesinis laikraščio „Sargyba“ priedas.
- žurnalas, leidžiamas Kaune. Pirmas numeris išėjo 2005 02. Skirtas jėgos sporto šakų problemoms.
Rajonų laikraščiai: „Santaka“
Rajonų laikraščiai taip pat atliko svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie sporto įvykius ir populiarinant sportą regionuose. Vienas iš tokių laikraščių - Vilkaviškio rajono laikraštis „Santaka“ (anksčiau „Pergalė“).
„Santakos“ istorija
„Santaka“ mini 70 metų jubiliejų. Laikraštis yra lyg ir dukra savo motinos „Pergalės“, kuri ją pagimdė jau būdama gerokai panokusi. Laikraštis nušviečia rajono sporto gyvenimą, organizuoja sporto renginius, pavyzdžiui, gatvės krepšinio 3×3 turnyrus.
Laikraščio turinys
Laikraštyje „Santaka“ (ir jo pirmtake „Pergalėje“) buvo spausdinami straipsniai apie sporto varžybas, sportininkų pasiekimus, taip pat skelbimai apie sporto renginius ir varžybas. Laikraštis taip pat atspindėjo rajono gyvenimo aktualijas, problemas ir pasiekimus įvairiose srityse.
Logotipo kūrimo konkursas
„Santaka“ organizavo logotipo kūrimo konkursą, siekdama paskatinti laikraščio skaitytojų kūrybiškumą ir sukurti grafinį ženklą, reprezentuojantį laikraštį.
tags: #laikrastis #sportas #logo