Šiame straipsnyje apžvelgiama Latvijos moterų krepšinio lygos istorija, pradedant jos užuomazgomis ir baigiant dabartine padėtimi. Straipsnyje remiamasi archyvine medžiaga, interviu su krepšinio specialistais ir naujausiomis naujienomis.
Moterų krepšinio ištakos Lietuvoje
Įdomu tai, kad Lietuvoje krepšinį pirmosios pradėjo žaisti moterys. Ankstyvais 1920 m. krepšinis atkeliavo į Lietuvą. Jau 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjo laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tolimesnėms galimoms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Jaunimo rinktinių pasiekimai
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais.
Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė).
Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.
Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012/2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo
Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Įdomumo dėlei palyginkime merginų jaunimo rinktinių rezultatus su moterų rinktinės rezultatais.
Merginų U16 rinktinė 2006 metais iškovojo Europos čempionato bronzą. Po dvejų metų tų pačių merginų pagrindu sudaryta rinktinė puikiai pasirodė U18 Europos čempionate, parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama kelialapį į U19 pasaulio čempionatą, kuriame po metų užėmė 8-ąją vietą. Praėjus dar metams, 2010 m., merginų U20 rinktinė Europos čempionate buvo šeštos. Šioms kovų užgrūdintoms merginoms pridėkime 5 metus ir 2015 metais pamatysime moterų rinktinės šuolį Europos čempionate iš 14-osios į 8-ąją vietą.
Panašią chronologinę rezultatų seką galima matyti ir sekant Lietuvos 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatus.
2018 metais Lietuvos krepšinio federacija surengė FIBA U16 Europos čempionato finalinį etapą Kaune. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti vietą A divizione ateinančiai stipriai kartai. 2019 m. merginos Europos čempionate grūmėsi finale. Galima prognozuoti, kad 2021 metais joms turėtų visai gerai sektis U18, o 2023 m. - U20 čempionatuose. Pridėkime merginoms dar 4-6 metus, ir 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį (prisiminkime, kad kaip tik šio šuolio viduryje yra 2028-ieji, kurie į Los Andželo olimpiadą sukvies geriausius pasaulio atletus).
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Nepaisant visų išvardintų rezultatų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas - identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus, bei juos įgyvendinti.
Mergaičių/moterų krepšinio problemos Lietuvoje
Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje:
- maža mergaičių imtis ugdymo piramidės pagrindą sudarančiose U10 bei U12 kategorijose;
- konkurencijos nebuvimas vyresnėse amžiaus kategorijose;
- tarptautinio lygio varžybų trūkumas žaidėjų ugdymo metu.
Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje. Jauni specialistai negauna pakankamai žinių iš mokymo įstaigų. Patyrę specialistai nesidomi krepšinio treniravimo metodikos naujovėmis.
Problemu sprendimai
Identifikavus problemas, LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų joms spręsti.
Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo stoką ankstyvame amžiuje ir matydama neigiamą visuomenės požiūrį į sportuojančią moterį, LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir būdai mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti - nuo skrajučių platinimo iki žinių apie konkrečius sėkmingais sportuojančių merginų pavyzdžius.
LKF vykdo projektą U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“. Šie projektai skatina tėvus domėtis atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti joje ir palaikyti sportuojančias mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių krepšinį, 2018 m. vasarą LKF Lietuvoje organizavo FIBA Europos U16 čempionatą.
Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris. Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai.
Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms kuo palankesnes sąlygas tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja U15 merginų rinktinės dalyvavimą EGBL čempionate. 2019-2020 sezoną EGBL čempionate dalyvavo ir U17 merginų rinktinė.
Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nuo 2015 m. LKF vykdo antrą pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m. LKF perėmė ir viso šalies moterų krepšinio čempionato (A ir B divizionų) organizavimą.
Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą - aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas.
Pasaulio čempionato nesėkmė
Blogiausias scenarijus buvo įgyvendintas per dvi pirmąsias Kanarų salose vykstančio pasaulio čempionato dienas. Šeštadienį Latvijos krepšininkės po atkaklios kovos nusileido Kinijos rinktinei 61:64, o sekmadienį ne mažiau dramatiškame mūšyje pripažino Senegalo komandos pranašumą 69:70.
Antradienį rungtynėms su JAV krepšininkėmis latvės ruošėsi žinodamos, jog nieko nebepakeistų net triuškinama pergalė. Latvijos rinktinė, dar prieš trečiąjį turą gavusi nepageidaujamą bilietą ankstyvai kelionei namo, nebegalėjo pakilti iš paskutinės vietos D grupėje.
Latvijos krepšinio vadovai rinktinei pasaulio čempionate nekėlė jokios konkrečios užduoties. „Nesame iškėlę jokios užduoties, bet tikimės, kad komanda kovos iš visos širdies, - palydėdamas krepšininkes sakė Latvijos krepšinio sąjungos prezidentas Valdis Voinas. - Neabejojame, kad žaidėjos padarys viską, ką gali, todėl tikiu sėkme. Laukiame gero žaidimo ir gerų rezultatų“.
Geru rezultatu sirgaliai būtų laikę vietą tarp aštuonių stipriausiųjų. Kitaip tariant, Latvijoje buvo tikimasi, kad rinktinė pateks bent į ketvirtfinalį.
Optimizmą kurstė tai, kad treneris Martinis Zibartas į pasaulio čempionatą nusivežė visas geriausias šalies krepšininkes, o palyginti su praėjusių metų Europos pirmenybėmis, kuriose Latvijos komanda užėmė šeštąją vietą, pasikeitė tik dvi nedaug rungtyniavusios žaidėjos.
Kelios veteranės rinktinėje kartu suvalgė ne vieną pūdą druskos. Gunta Baško, Elina Dikeulaka (Babkina), Aija Brumermanė ir Aija Putnina atstovavo Latvijai dar per 2008 metų Pekino olimpines žaidynes. Ir nors prieš porą metų karjerą baigus Anetei Jekobsonei-Žogotai rinktinėje neliko europinio lygio žvaigždžių, tai Latvijos krepšinio specialistų negąsdino.
„Manau, kad varžoves pranokstame taktika, turime geresnę žaidimo sistemą, kuri užtikrino pergales praėjusiuose turnyruose. Be to, puikiai išnagrinėjame varžovių žaidimą ir žinome jų silpnas vietas“, - tvirtino buvęs Latvijos rinktinės treneris Ainaras Zvirgzdinis, vadovavęs krepšininkėms per Pekino olimpines žaidynes.
Pasaulio čempionatas parodė, jog A.Zvirgzdinis pervertino komandos privalumus. Jau per pirmąsias rungtynes kinės paprastu, bet gudriu ėjimu nuginklavo Latvijos rinktinės trenerį M.Zibartą.
„Turėjome daug Kinijos rinktinės rungtynių vaizdo įrašų. Bet pasirengimo turnyruose jų žaidėjų numeriai buvo kiti. Teko pasukti galvą, kol išsiaiškinomi kuri yra kuri“, - po pirmojo pralaimėjimo rankomis skėsčiojo varžovių pergudrautas M.Zibartas.
Senegalo rinktinė, kurios lyderės daug metų žaidžia stipriuose Ispanijos ir Prancūzijos klubuose, pasinaudoti tokiu pačiu triuku negalėjo, bet Latvijos komandai Afrikos vicečempionių galvosūkiai irgi buvo per sudėtingi.
Šios rungtynės pateko į moterų krepšinio istoriją, nes pirmą kartą per aštuoniolika pasaulio pirmenybių Afrikos žemyno komanda nugalėjo europietes. Afrikietės XXI amžiuje iki šių metų čempionato apskritai nebuvo laimėjusios nė vienerių rungtynių prieš kitų žemynų komandas.
Galbūt Latvijos rinktinei trūko įgūdžių žaisti prieš kitų žemynų krepšininkes, galbūt jos nuvertino varžoves iš Azijos bei Afrikos (beje, 2008 metų olimpinių žaidynių atrankos turnyre latvės sutriuškino senegalietes 94:34) ir dar prieš kelionę į Kanarų salas patikėjo, jog nesunkiai pateks į atkrintamąsias varžybas.
Kad latvės į varžoves žvelgia iš aukšto, ypač matėsi per pirmąsias rungtynes su kinėmis, o reikalams pašlijus atsivėrė kita Latvijos komandos yda - vienybės stoka. Jei kinės ir senegalietės po klaidos ar netaiklaus metimo padrąsindavo viena kitą, tai latvių lyderės panašiuose epizoduose neretai perverdavo jaunesnes komandos drauges priekaištingu žvilgsniu arba kilstelėdavo balsą.
M.Zibartas viešai krepšininkėms nepriekaištavo ir per spaudos konferencijas gyrė už kovingumą. Tačiau treneriui išsprūdo ir viena dviprasmė citata, kurios jis tikriausiai nebūtų pasakęs, jei komandoje viskas būtų gerai: „Reikia suprasti milžinišką kiekvieno metimo svarbą. Ir ginantis, ir puolant visada reikia žaisti taip, tarsi dar vienos galimybės nebebūtų.
Europos dvidešimtmečių merginų čempionato finalas
Latvijos rinktinėje geriausiai pasirodė Vanesa Jasa (4 atk. kam., 4 rez. perd.) ir Luize Sila (4 atk. kam.), kurios atitinkamai pelnė po 17 taškų.
Prancūzijos gretose įspūdingus pasirodymus surengė Carla Leite ir Inesa Debroise. C.Leite pelnė 20 taškų ir pridėjo 4 rezultatyvius perdavimus, o I.Debroise įmetė 18 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 6 atšokusius kamuolius ir sukaupė 25 naudingumo balus.
Latvijos ir prancūzijos lyderės V.Jasa ir C.Leite taip pat pateko į simbolinį turnyro penketuką. Negana to, C.Leite buvo išrinkta naudingiausia viso Europos dvidešimtmečių merginų turnyro žaidėja.
Pirmąjį kėlinį latvės pradėjo sunkokai ir atsilikinėjo 5 taškais 2:7, bet įpusėjus ketvirčiui išlygino rezultatą (9:9). Tačiau po to, kai latvės išlygino rezultatą, prancūzės surengė spurtą 2:20 ir jau po pirmojo kėlinio turėjo įtikinamą pranašumą (11:29).
Antrojo ketvirčio metu prancūzės toliau tolo nuo Latvijos dvidešimtmečių ir kone visa ketvirtį turėjo triuškinamą 23-ejų taškų pranašumą, kuris išliko iki pat kėlinio pabaigos (24:47).
Latvėms pirmoje mačo dalyje buvo ypač sunku tvarkytis su varžovių fiziškumu ir zonine gynyba, kai tuo tarpu prancūzės jautėsi it žuvys vandenyje, kurios nepaisant bet kokių varžovių pastangų rasdavo būdų pelnyti taškus.
Pirmuosius du kėlinius prancūzės puikiai tvarkėsi su Latvijos rinktinės lydere V.Jasa, kuri per pirmąją dalį pelnė 6 taškus, tačiau pataikė vos 2 iš 9 mestų metimų iš žaidimo (2/7 dvit., 0/2 trit.).
Prancūzių komandoje ir toliau siautė visą čempionatą įspūdingą žaidimą demonstruojanti C.Leite, kuri iki ilgosios pertraukos jau spėjo pelnyti 14 taškų.
Trečiajame kėlinyje abi komandos keitėsi sėkmingais epizodais. Nors latvės, lyginant su pirmaisiais dviem kėliniais atrodė kur kas geriau, tačiau prancūzės atrodė lygiai taip pat gerai ir neleido ypač daug sušvelninti savo turėto 23-ejų taškų pranašumo (43:65).